Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovams V. V. ir D. L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo, tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytą vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl duomenų apie tėvą V. V.; nustatyti, kad L. M. tėvas pagal kilmę yra D. L.; nustatyti L. M. gyvenamąją vietą su jo motina; priteisti iš D. L. jo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurio dydis būtų 200 Eur, ir ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio iki 2018 metų gegužės mėnesio su atsakovu D. L. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Apie pastojimo faktą pranešė atsakovui ir jis pripažino, kad yra laukiamo vaiko tėvas. Tačiau 2018 metų gegužės mėnesį nustojus kartu gyventi, atsakovas pareiškė, kad nebepripažįsta savo tėvystės. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų, kurio gimimo faktą įregistravo viena, vaikas gavo L. M. vardą ir pavardę. Vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nebuvo, nes atsakovas buvo pareiškęs, kad nebepripažįsta tėvystės. Inicijavus teisme civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo ir nuvykus į Civilinės metrikacijos skyrių, iš jos buvo paimtas išduotas vaiko gimimo įrašas ir išduotas naujas gimimo įrašas, kuriame institucija tėvu įrašė atsakovą V. V., paaiškindama, kad išduodant pirmąjį gimimo įrašą, buvo padaryta klaida, nepažiūrėta, jog nuo santuokos nutraukimo su V. V. dar nebuvo praėjęs trijų šimtų dienų terminas. Susiklosčius tokiai situacijai, Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-313-457/2019 buvo sustabdyta, nes nenuginčijus naujai atsiradusio įrašo tėvu, nebuvo galimas ir naujos tėvystės nustatymas. Atsakovas V. V. nėra jos sūnaus L. M. tėvas pagal kilmę. Su šiuo atsakovu ji jau seniai nebepalaikė santuokinių ryšių, todėl nuo jo pastoti negalėjo. Nuo vaiko L. M. gimimo momento vaiką išlaikė jį pati viena, atsakovas D. L. vaiko nelankė, neteikė jokios materialinės paramos, todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo sūnaus gimimo dienos ir teikiamas iki vaikas sulauks pilnametystės. Nuo pat gimimo momento sūnus auga su ja ir yra jos prižiūrimas, išlaikomas ir ugdomas. Kūdikio interesus visada atitinka jo nuolatinis buvimas su motina, nes jis jaučiasi saugus, todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina. Tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl šiuo ieškiniu tokių reikalavimu nereiškia ir įsitikinusi, kad kartu su atsakovu šią tvarką nustatys gera valia.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Išvadoje nurodyta, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio ieškovė su atsakovu D. L. gyveno faktinėje santuokoje, jis pripažino, kad yra laukiamo vaiko tėvas, bet vaikui gimus, tėvystės nebepripažino, vaiką ieškovė užregistravo viena, suteikdama jam L. M. pavardę. Kadangi nuo santuokos nutraukimo su V. V. nebuvo praėję trys šimtai dienų, todėl gimimo įraše jis buvo įrašytas vaiko tėvu. Ieškovė gyvena nuomojame trijų kambarių bute be patogumų, sąlygos vaikams augti geros, šeimai teikiamos socialinės paslaugos, nes 2019 m. balandžio 9 d. buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Atsakovas D. L. atlieka bausmę už smurtą artimoje aplinkoje, kurios pabaiga 2019 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė ir atsakovas D. L. yra pasidarę DNR tyrimą, kuris įrodo atsakovo D. L. tėvystę.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. M. savo ieškinį palaikė iš dalies ir prašė, kad būtų nuginčyta atsakovo V. V. tėvystė, nustatyta, kad vaiko L. M. tėvas yra D. L. ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo nebereiškia, nes ji su atsakovu D. L. kartu gyvena. Nurodė, kad 2013 m. susituokė su atsakovu V. V., tačiau nuo 2014 m. su juo nebegyveno. Nuo 2017 m. gyveno kartu su atsakovu D. L.. Su atsakovu D. L. buvo susipykę nuo 2018 m. birželio iki spalio mėnesio. Sūnus gimė (duomenys neskelbtini) mėnesį. Gimus vaikui, ji nuvažiavo į Civilinės metrikacijos skyrių, vaiko tėvu niekas nebuvo įrašytas. Galvojo, kad duos į teismą atsakovą D. L. ir nusistatys tėvystę. Kreipusis pas notarus, paaiškėjo, kad įsivėlė klaida, todėl vaiko tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis V. V.. Jis žino, kad yra įrašytas vaiko tėvu, bet atsisakė važiuoti į teismą. Nebereiškia reikalavimo priteisti išlaikymą iš D. L., nes su atsakovu vėl kartu gyvena. Su atsakovu buvo išsiskyrę penkiems mėnesiams, taip pat atsakovas septynis mėnesius atlikinėjo bausmę. Atsakovas nesilaikė įsipareigojimų probacijai ir prieš ją smurtavo, todėl buvo nuteistas. Tikisi, kad atsakovas pasimokė. Ji pateikė pirminį ieškinį 2018 m. rugsėjo mėnesį, kai dar su atsakovu buvo išsiskyrę ir nebuvo pasidarę DNR tyrimo, tuomet prašė išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. DNR tyrimą pasidarė 2018 m. rugsėjo pabaigoje. Šių metų gegužės mėnesį pateiktas tas pats ieškinys, neatsižvelgiant į pasikeitusią situaciją. Nurodė, kad su atsakovu metus gyveno gražiai, po to penkiems mėnesiams buvo išsiskyrę, po vaiko gimimo vėl susitaikė. Dėl DNR tyrimo atlikimo kreipėsi atsakovo D. L. iniciatyva. Po DNR tyrimo atsakovas pradėjo vaiką dažnai lankyti, vaikui atveždavo mišinukų, pampersų ir po dviejų savaičių jie susitaikė. Kartu su atsakovu vėl gyveno nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. gegužės mėnesio, kol pastarasis pateko į įkalinimo įstaigą. Jam grįžus vėl kartu gyvena. Būstą nuomoja, šeimininkas gyvena kitame mieste, jam to namo nereikia, jie gali gyventi ilgai. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti, kad būtų aišku, kur su kuo gyvens vaikas, kai jie susipyksta. Turi dukrą, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Nežino kiek vienam sūnui per mėnesį reikia išlaikymo, nes viską perka abiem vaikams. Dukrai jos tėvas moka 150 Eur išlaikymą, kurio nelabai pakanka. Ji gauna socialinę pašalpą 380 Eur, 140 Eur išmoką vaikams. Išlaikymo ji teistis nebenori, kiek atsakovas galės teikti, tiek ir užteks. Mergaitei išlaikymo reikia daugiau, berniuko poreikiai mažesni.

Atsakovas V. V. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas į posėdį įteiktas tinkamai – kartu su juo gyvenančiam asmeniui (b. l. 88) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių gyvenimas nėra pastovus, vaiko teisių apsaugos tarnybai šeima yra žinoma. Tarnyba lankėsi jų nuomojame būste, sąlygos vaikams augti normalios, yra būtiniausi vaikų poreikius atitinkantys reikmenys ir baldai. Nepraėjus 300 dienų po ištuokos gimęs vaikas buvo įregistruotas kaip buvusio sutuoktinio V., bet atlikus DNR tyrimą, matoma, kad tėvas yra atsakovas D. L.. Neprieštarauja dėl tėvystės nuginčijimo bei nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove. Atsižvelgiant į vaiko interesus, būtų tikslinga iš vaiko tėvo priteisti išlaikymą, nes šalių gyvenimas nepastovus. Su šeima dirbamas socialinis darbas, vykdoma atvejo vadyba. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turėtų būti priteistas ir išlaikymas. Nors atsakovas nusiteikęs kartu gyventi ir teikti išlaikymą, tačiau atsižvelgiant į ankstesnius atvejus, jų šeimos gyvenimo būdą, turėtų būti nustatyta ne tik gyvenamoji vieta, bet ir priteistas išlaikymas, dėl jo dydžio palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų įrodymų – gimimo įrašo – nustatyta, kad L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše motina įrašyta ieškovė K. M., tėvu – atsakovas V. V. (b. l. 3); Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-68-457/2018 bendru šalių sutarimu nutraukta V. V. ir K. V. (iki santuokos – M.) santuoka, pareiškėjai palikta jos ikisantuokinė pavardė – „M.“ (b. l. 14-15); iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-313-457/2018 pagal ieškovės K. M. ieškinį, kuriuo ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas D. L. yra vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo D. L. išlaikymą sūnui L. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, priteisti iš atsakovo D. L. išlaikymo sūnui L. M. įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 200 Eur, nustatyti su ja vaiko L. M. gyvenamąją vietą; 2019 m. kovo 6 d. teismo nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovei neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių bei įvertinus tai, kad bylos nagrinėti negalima, kol nebus nuginčyta vaiko L. M. tėvystė V. V. atžvilgiu; iš 2018 m. spalio 12 d. EasyDNA laboratorijoje atlikto genetinio tėvystės tyrimo atsakymo matyti, kad D. L. yra vaiko L. M. biologinis tėvas su 99,9999999 procentų tikimybe (b. l. 83-85); Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos 2019 m. balandžio 23 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir Gyventojų registro – duomenų bazės išraše nurodyta, kad ieškovės K. M. ir jos dviejų vaikų – G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d., deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 30); iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad K. M. niekur nedirba ir turi asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, statusą (b. l. 31); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 22 d. šeimos aplankymo aktas patvirtina, kad K. M. nuomojasi trijų kambarių namą (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos atitinka vaiko poreikius (b. l. 28-29).

Dėl tėvystė nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, jis turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais.

CK 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.138 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, tai yra bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas (CK 3.148 straipsnis).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-169/2010).

Ieškovės, jos atstovo, atsakovo paaiškinimais, institucijos išvada ir genetinio tyrimmo neabejotinai nustatyta, kad atsakovas V. V. negali būti ir nėra L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Nepaisant to, kad ieškovės sūnus L. M. gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos su atsakovu V. V. nutraukimo, tačiau atsakovas V. V. su L. M. motina, ieškove K. M., kartu nebegyveno nuo 2014 metų, jie bendro ūkio nebevedė ir nepalaikė su ja jokių artimų šeiminių santykių. Nuo 2017 m. birželio mėnesio ieškovė gyveno su atsakovu D. L., ieškovei pradėjus lauktis, jis laikė save gimsiančio vaiko tėvu. Atsakovas V. V. nepilnamečio vaiko L. M. nuo pat gimimo neaugino, neišlaikė ir juo nesidomėjo, nesirūpino, emocinis ryšys tarp atsakovo V. V. ir nepilnamečio vaiko L. M. nėra susiformavęs.

Ieškovė prašė nustatyti, kad vaiko L. M. tėvas yra atsakovas D. L.. Ieškovei ir atsakovui D. L. dar prieš vaiko gimimą susipykus, pastarasis abejojo esąs vaiko L. M. tėvas, tačiau byloje esantis genetinio tyrimo rezultatas neabejotinai patvirtina, kad atsakovas D. L. yra vaiko L. M. biologinis tėvas su 99,9999999 procentų tikimybe. Duomenų, kurie leistų abejoti genetinio tyrimo rezultato, atlikto atsakovo iniciatyva, teisingumu ir pagrįstumu, byloje nėra pateikta. Be to, pats atsakovas laiko save vaiko biologiniu tėvu ir vaiką augina, prižiūri ir išlaiko. Pažymėtina, kad mažametis vaikas yra truputį daugiau nei vienerių metų amžiaus, šiuo metu auginamas tikrojo tėvo, jo socialiniai – emociniai ryšiai šiuo metu tik pradeda formuotis, todėl siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįsti, todėl tenkintini, t. y. nustatytina, kad atsakovas V. V. nėra nepilnamečio vaiko L. M. biologinis tėvas, ir kad atsakovas D. L. yra nepilnamečio vaiko L. M. biologinis tėvas (CPK 270 straipsnis).

Teismo sprendimo pagrindu išregistruojant ir įregistruojant tėvystę atitinkamai gimimo įraše pakeičiami duomenys apie tėvą. Tuo pagrindu kaip neatitinkantys tikrovės panaikintini duomenys L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad V. V. yra vaiko tėvas, ir vaiko gimimo įraše nurodytini duomenis apie vaiko tėvą D. L. (CPK 178, 185 straipsniai).

Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, jo nuorašas elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųstinas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.152 straipsnio 3 dalis, CPK 399 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos. Nustatyta, kad vaiko L. M. tėvai nesusituokę, tačiau gyvena kartu nuomojamame būste, gyvenamąsias vietas deklaravę skirtingais adresais. Kaip nurodė ieškovė, tarp šalių kylant konfliktams, atsakovas D. L. būna, kad šeimą trumpam palieka, bet šalims susitaikius, vėl grįžta kartu gyventi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad vaikui yra truputį daugiau nei vieneri metai, jis nuo gimimo gyvena kartu su motina, dėl vaiko amžiaus juos sieja tvirtas fiziologinis, emocinis, psichologinis ryšys, ieškovė jį prižiūri ir auklėja, ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti vaiko L. M. gyvenamąją vietą su ieškove.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad nebereikalauja išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo D. L., motyvuodama tuo, kad šiuo metu jie kartu su atsakovu gyvena ir atsakovas pagal galimybes padeda išlaikyti vaiką. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, teikdama išvadą, siūlė teismui atsižvelgiant į nepastovius šalių santykius, vis dėlto priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui L. M..

CPK 392 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, baigti bylą taikos sutartimi.

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo peržengti ieškovės šiuo metu reiškiamų reikalavimų ribas, t. y. priteisti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui. Atsakovas D. L. savo nepilnametį vaiką išlaiko, jie visi kartu gyvena, sužinojęs esantis vaiko tėvu, net ir esant konfliktiškiems santykiams, atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl, teismo vertinimu, nesant ieškovės reikalavimo, nėra būtina iš atsakovo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Esant poreikiui, šalys ateityje galės šį klausimą išspręsti taikiai ar kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Dėl bendravimo tvarkos

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas D. L. kartu gyvena, abu prižiūri ir rūpinasi vaikui bei neprašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – tarnyba) sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-2390-14879 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, K. M. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui L. M. nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-P-2390-6163 tarnyba minėtą sprendimą pakeitė, nurodydama, kad antrinė teisinė pagalba K. M. teikiama dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui L. M. nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. pažymos matyti, kad tarnyba, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-2390-14879 (su 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-P-2390-17693 pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo terminą), patyrė 390,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pažymėtina, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-2390-14879 ieškovei antrinė teisinė pagalba buvo teikiama civilinėje byloje Nr. 2-313-457/2019, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės kaltės – ji be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdžius, nesidomėjo bylos eiga. LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-313-457/2019 tarnyba pateikė 2018 m. gruodžio 7 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal minėtą tarnybos sprendimą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 173,29 Eur. Todėl darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje pagal 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2.5.(NTP-2)-18-P-2390-6163 yra mažesnės nei nurodytos teismui pateiktoje 2019 m. lapkričio 15 d. pažymoje ir jos sudaro – 216,71 Eur (390 Eur -173,29 Eur).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 300,00 Eur (po 100 Eur už tėvystės nuginčijimą, tėvystės nustatymą ir gyvenamosios vietos nustatymą) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaip nustatė teismas, valstybė byloje patyrė 216,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir šalių procesinį elgesį, sprendžia, kad ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu V. V., jau gyveno su atsakovu D. L., susilaukė su juo vaiko po skyrybų nepraėjus trims šimtams dienų. Dėl institucijų klaidos, nesilaikant įstatyminių reikalavimų, vaiko gimimo įraše buvęs sutuoktinis nebuvo įrašytas vaiko tėvu, vėliau ši klaida ištaisyta, todėl buvo pradėtas dar vienas civilinis procesas.

Šioje civilinėje byloje atsakovui V. V. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai buvo įteikiami tinkamai – asmeniškai jam arba kartu gyventiems asmenims, tačiau į teismo posėdžius jis nevyko, bylos eiga nesidomėjo, taip ribodamas galimybes bylą užbaigti taikiai. Dėl minėtų priežasčių iš atsakovo V. V. priteistina 100 Eur žyminio mokesčio valstybei (už reikalavimą nuginčyti tėvystę) ir 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas D. L. nuo pat pradžių sutiko su visais ieškinio reikalavimais, tačiau nenuginčijus tėvystės, nebuvo galima operatyviai ir greitai, sudarant taikos sutartį, spręsti dėl jos nustatymo ir kitų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad šio atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, atsakovas savo elgesiu bylinėjimosi išlaidų nepadidino. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinęs tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principu, sprendžia, kad iš atsakovo D. L. priteistina 50 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei ir 25 procentai jam tenkančio žyminio, t. y. 50 Eur ((100 Eur už tėvystės nustatymą + 100 Eur už gyvenamosios vietos nustatymą) x 25 proc.) (CPK 96 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Teismas patyrė 11,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl po 5,81 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovų į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259 – 270, 392, 399 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti, kad D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nurodyti, kad šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą: panaikinti duomenis apie tėvą V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir įrašyti duomenis apie tėvą D. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,81 Eur (penkis eurus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,81 Eur (penkis eurus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.