Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-19523-854/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
e2-19523-854/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12998-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
J. N.
Atsakovas
V. M., J. M.
Trečiasis asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Andrius Dobrovolskis, Vilma Višnevskienė
Kategorijos
  • 3.2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-19523-854/2016Vieningas proceso Nr. 2-68-3-12998-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.9.1.; 3.1.3.3.; 2.3.2.2.; 3.2.6.1.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,sekretoriaujant Vitai Burneikaitei,dalyvaujant ieškovei J. N., ieškovės J. N. atstovei advokatei Vilmai Višnevskienei,

atsakovui V. M., atsakovų J. M. ir V. M. atstovui advokato padėjėjui Andriui Dobrovolskiui,

atsakovės pagal priešieškinį VĮ „Registrų centras“ atstovei Viktorijai Kasperavičienei,

atsakovės pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Monikai Ražukaitei,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Indrei Mažonei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovams J. M. ir V. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų J. M. ir V. M. priešieškinį J. N., VĮ „Registrų centras“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. M. ir V. M. dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės (el.b. t. 1, l. 1-4). Prašė atidalinti jos dalį su atsakovais priklausančioje neįrengtoje pastogėje, pagal pateiktą palėpės atidalijimo projektą, priteisti ieškovei iš atsakovų kompensaciją už jiems tenkančią didesnę palėpės dalį, proporcingai atsakovų valdomoms dalims priskiriant papildomas dalis ir už jas priteisiant ieškovei iš atsakovės J. M. 345,54 Eur, o iš atsakovų J. M. ir V. M. solidariai – 234,79 Eur.

Atsakovai atsiliepime į ieškinį (el.b.t. 1, l. 29-33) nurodė su juo nesutinkantys. Aiškino, kad patenkinus ieškovės reikalavimus jie netektų patekimo į jiems priklausančią palėpės dalį ir negalėtų naudotis savo turtu. Be to, tai sumažintų jų turto vertę, nes palėpe negalima būtų naudotis kaip atskiru turtiniu vienetu. Pateikė alternatyvų atidalijimo iš bendros nuosavybės projektą (el.b. t. 3, l. 88), kuris atsakovų vertinimu geriau atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

J. M. ir V. M. byloje pareiškė priešieškinį J. N. bei atsakovams pagal priešieškinį VĮ „Registrų centras“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (el. b. t. 2, l. 31-40), kurį patikslinę prašo:

1. Pripažinti niekine ir negaliojančia 2011-12-13 Deklaraciją apie statybų užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (23.41) NSU-950.

2. Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos surašytas rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 11-2260 buvo išduotas neteisėtai bei jį panaikinti.

3. Įpareigoti J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir atstatyti nekilnojamąjį turtą (atsakovės butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 4.36 kv. m. patalpą (kadastrinių matavimų byloje plane pažymėtą 14-7; esančią adresu (duomenys neskelbtini))) iki remonto buvusią padėtį.

4. Panaikinti 2011-12-13 deklaracijos apie statybų užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (23.41) NSU-950 pagrindu atliktą 4.36 kv.m. patalpos (kadastrinių matavimų byloje plane pažymėtos 14-7; esančios adresu (duomenys neskelbtini)), kuri buvo įregistruota kaip atsakovei nuosavybė teise priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) patalpa, teisinę registraciją bei kadastro duomenis.

5. 4.36 kv.m. patalpą (kadastrinių matavimų byloje plane pažymėtą 14-7; esančią adresu (duomenys neskelbtini)) pripažinti bendrojo naudojimo patalpa, funkciškai susijusia su neįrengta pastoge, esančia adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Įpareigoti J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis 4.36 kv.m. patalpa (kadastrinių matavimų byloje plane pažymėta 14-7; esančia adresu (duomenys neskelbtini)) ir V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančią pastogę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Reikalavimus grindžia tuo, kad ieškovė pirkdama butą neįgijo daiktinės teisės į 4.36 kv.m. patalpą, kadastriniame plane pažymėtą indeksu 14-7. Ši patalpa laikytina bendro naudojimo patalpa, kadangi ji funkciškai susijusi su šalims bendrai priklausančia neįrengta pastoge, t.y. per ją patenkama į palėpę. Atsakovai pamatę, kad ieškovė išgriovė kapitalinę sieną ir taip panaikino bendro naudojimo patalpą, kreipėsi į atsakingas institucijas, po ko sužinojo, kad ieškovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovai niekada nedavė sutikimo nei dėl ieškovės atliktų statybos darbų, nei dėl to, kad ieškovė viena taptų ginčo patalpos savininke. Statybą leidžiantį dokumentą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą prašo panaikinti kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms, t.y. CK 4.37 str. 1 d., 4.39 str. 1 d., 4.75 str. 1 d., 4.82 str. 1-2 d., 4.83 str. 1 d., 4.93 str. 3 d.. Nurodė, kad ginčijamais dokumentais pažeistos ne tik disponavimą bendru daiktu reglamentuojančios teisės normos, bet ir Statybos įstatymo nuostatos, kadangi ieškovė atliko ne kapitalinį remontą, bet rekonstrukciją.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė su juo nesutinkanti visiškai (el.b.t. 1, l. 138-143, t. 3, l. 80-86). Paaiškino, kad nors iki 2011-12-13 jos nuosavybės teisės į ginčo patalpą įregistruotos nebuvo ji laikoma ieškovės nuosavybe CK 4.15 str. ir 4.14 str. 1 d. pagrindu, kadangi visuomet tarnavo ieškovei priklausančiam butui. Tuo tarpu patekimo į šalims bendrai priklausančią palėpę iš šios patalpos niekada nebuvo. Jos atlikti statybos darbai vertintini būtent kaip kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija, kadangi jų metu nebuvo keičiami statinio išorės matmenys.

VĮ Registrų centras nurodė su priešieškinyje pareikštais reikalavimais nesutinkantis (el.b. t.2, l. 1-5, t.3, l. 71-72). Nurodė, kad priešieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo nepagrįsti, nes registracija atlikta teisėtai pagal su prašymu ją atlikti pateiktus duomenis. Nurodo, kad atsakovai nepasinaudojo išankstine tokio ginčo sprendimo tvarka, kadangi įstatymo nustatytu 1 mėnesio terminu skundas dėl to registratoriui pateiktas nebuvo. Prašo taikyti senatį reikalavimui dėl registracijos panaikinimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į priešieškinį nurodo nesutinkanti su jame išdėstytais reikalavimais, pažymėjo, kad 2011-11-15 pritarimas statinio projektui Nr. 11-2260 buvo išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo naikinti (el.b. t. 3, l. 73-77).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepdama į priešieškinį tai pat nurodė su juo nesutinkanti (el.b.t. 3, l. 1-10). Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju veikė pagal teisės aktus savo kompetencijos ribose. Be to, nurodo, kad atsakovai praleido nustatytą terminą kreiptis dėl administracinio akto – statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, todėl prašo taikyti senatį šioje dalyje.

Teismo posėdžio metu visi proceso dalyviai ir jų atstovai palaikė pozicijas išdėstytas rašytiniuose dokumentuose.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams – tame pačiame name esantis kitas butas – (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (el.b.t. 1, l. 11-12) patvirtina, kad neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 26,49 kv.m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams. Ieškovei priklauso 1523/2649 dalys šios patalpos, atsakovei J. M. 668/2649 dalys, atsakovams J. M. ir V. M. – 458/2649 dalys. Į bylą pateiktas ginčo pastogės planas (el.b.t. 1, l. 7).

2016-01-27 ieškovė pateikė atsakovams raštišką pasiūlymą dėl palėpės atsidalijimo (el.b.t. 1, l. 6), kurį išsiuntė registruotu paštu (el.b.t.1, l. 9, 13-14), tačiau atsakovai į jį nereagavo.

Ieškovė siūlo atidalinti pastogę pagal pateiktą UAB „Geonorma“ 2015-09-10 parengtą projektą (el.b. t. 1, l. 8).

Atsakovai prašo palėpę atidalinti pagal jų pateiktą alternatyvų UAB Geodezininkai parengtą jos atidalijimo projektą (el.b. t. 3, l. 88).

Atsakovai į bylą pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, jog patekti į palėpę iš atsakovų buto galimybės nėra, taip pat, kad durys iš kiemo pusės, pro kurias atsakovo V. M. teigimu galima patekti į palėpę, yra užrakintos (el.b.t. 1, l.34-40).

Ieškovė į bylą pateikė UAB „Senamiesčio ūkis“ 2011-03-31 raštą, kuriame nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) name esančios laiptinės patalpos, pažymėtos indeksu 14-7, galima patekti tik į šiame name esantį 14 butą (el.b.t. 1, l. 129).

Atsakovų prašymu išreikalautose UAB „Ober-Haus“ 2007 metais darytose nuotraukose įėjimas į ginčo palėpę iš ieškovės buto nėra užfiksuotas (el.b. t. 1, l. 177-179, t. 2, l. 53-55).

2011-11-17 rašte VĮ Registrų centras nurodė, kad 2003-06-03 atliekant neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, užfiksuota, jog durų ir langų neįrengtoje pastogėje nėra; duomenų apie kitą įėjimą į minėtą neįrengtą pastogę kadastrinių matavimų byloje nėra (el.b.t. 1, l. 130), 2011-12-01 rašte nurodyta, kad archyve saugomoje kadastrinių matavimų byloje duomenų apie pažymėtus patekimus į pastogę nėra (el.b.t. 1, l. 131).

2011-10-06 atsakovas V. M. su skundais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, trečiąjį policijos komisariatą, taip pat Senamiesčio seniūniją, nurodydamas, kad ieškovė išgriovė bendro naudojimo patalpų sieną ir prijungė ją prie savo buto taip užkirsdama jam galimybę naudotis palėpe (el.b. t. 1, l. 43, 45).

2011-11-08 Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo V. M., kad J. N. surašytas savavališkos statybos aktas dėl buto, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (el.b. t. 1, l. 44).

2011-10-10 raštu atsakydamas į skundą UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė V. M. bendro pobūdžio informaciją apie bendraturčių teises (el.b. t. 1, l. 46).

2011-11-08 ieškovei surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodoma, kad savavališkai atliekamas buto adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas – išgriauta kapitalinė siena maždaug 2,5 m ilgio, ieškovei pateiktas reikalavimas iki 2012-06-06 pašalinti savavališkos statybos padarinius (el. b. t. 2, l. 17-20).

2011-11-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 11-2260, t.y. buto (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui pagal pateiktą projektą (el.b. t. 1, l. 89, t. 2, l. 55).

Į bylą pateiktas ieškovės buto kapitalinio remonto supaprastintas projektas, pagal kurį ir atlikti statybos darbai (el.b. t. 1, l. 99-120), bei jo aiškinamasis raštas (el.b. t. 1, l. 150-157). Projektas patvirtintas tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus, tiek Kultūros paveldo departamento specialistų. Byloje yra ir trijų kitų namo bendrasavininkių sutikimai dėl statybos darbų atlikimo (el. b. t. 2, l. 82, 92, 93).

2011-12-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos akte konstatuota, kad ieškovė įvykdė reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius (el.b. t. 2, l. 21). 2011-12-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo potvarkiu reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikintas (el.b. t. 3, l. 29).

Į bylą pateikta 2011-12-13 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (23.41)NSU-950, kurioje deklaruota, jog buto (duomenys neskelbtini) (statytoja – J. N.), kapitalinis remontas užbaigtas statinio projekto sprendinius ir statybos reikalavimus (el.b.t. 1, l. 58-62).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis (el.b. t. l. l. 4, t. 2, 23-25) ieškovei nuosavybės teise priklauso 54,57 kv.m. bendro ploto butas adresu (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas 2010-04-30 pirkimo-pardavimo sutartis, 2011-12-13 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (23.41) NSU-950.

2011-04-06 VĮ Registrų centras duomenimis ieškovės buto plotas buvo mažesnis, t.y. 48,81 kv. m. (el.b.t. 1, l. 48-49). 2010-04-30 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo 48,81 kv. m. dydžio butą (el.b. t. 2, l. 13-16). Tai, kad ieškovė nusipirko mažesnį butą, t.y. be 4. 36 kv. m. dydžio, kadastriniame plane indeksu 14-7 pažymėtos, patalpos patvirtino ir 2016-05-16 raštu VĮ Registrų centras (el.b.t. 1, l. 57), šiame rašte taip pat nurodyta, kad iki 2011-12-13 fizinių ar/ir juridinių asmenų daiktinės teisės į šią patalpą nebuvo įregistruotos, patalpos paskirtis eksplikacijoje iki minėtos datos buvo nurodyta – gyvenamosios paskirties patalpa – koridorius.

Kad istoriškai ginčo koridorius buvo funkciškai susijęs su ieškovės butu patvirtina seni kadastriniai duomenys (el.b. t. 1, l. 50-54, 124-127, 146-149, t. 2, b.l. 62-65, 88-91), bei daugiabučio namo dalių, kuriose yra ginčo šalims priklausantys nekilnojamojo turto objektai, planai (el.b. t. 1, l. 161-166, t. 2, l. 6-11)

2011-03-21 kadastriniais duomenimis ieškovės buto po kapitalinio remonto bendras plotas sudaro 54,57 kv. m. (el.b. t. 1, l. 86, 90, 91-93). Į bylą pateikti aktualūs kadastriniai duomenys patvirtina, kad ginčo patalpa priskirta prie ieškovės buto (el.b.t. 1, l. 83-84, 86-87, 91-97, t. 3, l. 57-64).

Dėl name (duomenys neskelbtini), esančios patalpos, pažymėtos indeksu 14-7, pripažinimo bendro naudojimo patalpa

Tokį reikalavimą priešieškinyje išdėstę atsakovai jį grindžia tuo, jog nėra jokio kito būdo patekti į šalims priklausančią pastogę kaip tik per nurodytą patalpą, atsakovų įvardijama laiptine.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikros izoliuotos erdvės gyvenamojo namo pastate priskyrimą prie bendrai visų ar individualiai naudojamos lemia jos funkcinis ryšys arba priskyrimo faktas. Patalpos įrengimo ar pritaikymo kokiai nors paskirčiai kaip ir galimybės tai padaryti faktas sprendžiant klausymą dėl tam tikros patalpos pripažinimo bendro naudojimo patalpa nėra svarbus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims priklausančia neįrengta pastoge – palėpe niekas niekuomet nėra naudojęsis. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas duodamas paaiškinimus teisme, taip pat nurodęs, kad tame name gyvena visą savo gyvenimą. Palėpė istoriškai visuomet tarnavo namui kaip stogo konstrukcijos dalis. Namo, pastatyto dar 1940 metais, butų savininkų nuosavybės teisė į palėpę anksčiausiai įregistruota tik 2004 metais. Ir nors atsakovas paaiškino, kad butų savininkai turėjo planų kelti stogą ir taip padidinti palėpę ir padaryti ją funkcionalesne, ši aplinkybė neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi teismas vertina faktinę, o ne hipotetinę situaciją.

Byloje neįrodyta aplinkybė, kad į palėpę kada nors apskritai yra buvęs koks nors įėjimas. Atsakovai savo teiginio, kad ieškovė panaikino laiptinėje buvusią angą į palėpę nepagrindė jokiais įrodymais. Joks įėjimas į palėpę neužfiksuotas kadastriniuose dokumentuose, atvirkščiai – juose aiškiai matyti, kad laiptai, esantys ginčo patalpoje baigiasi ties kitomis ieškovei priklausančio buto patalpomis ir aukštyn neveda. Jokio įėjimo į palėpę, kaip jis turėtų būti suprantamas bonus pater familias nematyti ir 2007 metais darytose UAB „Ober-Haus“ nuotraukose. Svarbu pažymėti ir tai, jog palėpės aukštis virš ginčo patalpos yra per mažas, todėl ten net teoriškai negalėtų būti funkcionalaus įėjimo.

Ieškovė paaiškino, kad įsigijusi butą ir pradėjusi jo remonto darbus ji pati buvo pasidariusi skylę lubose, per kurią buvo galima į palėpę patekti, tačiau vėliau tą skylę užsandarino, kad galėtų tinkamai naudotis savo butu. Aplinkybė, kad atsakovai kažkada buvo patekę į palėpę per ieškovės butą ar ginčo patalpą iki ieškovės buto remonto savaime negali lemti vertinimo, kad ši patalpa funkciškai susijusi su šalims priklausančia palėpe.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo patalpa kadastriniuose dokumentuose pažymėta būtent indeksu 14-7, kas rodo jos funkcinį priskyrimą prie ieškovės buto, kurio numeris 14. Pažymėtina ir tai, kad daugiabutis namas, kuriame gyvena šalys, yra specifinio išdėstymo. Ne tik į ieškovės, bet ir į atsakovų butą patenkama tiesiai iš lauko, per koridorių, kuriame yra laiptai, vedantys į atsakovų buto patalpas, o ne per bendrą su kitais patalpų savininkais laiptinę (el. b. t. 1., l. 162).

Taigi, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ginčo patalpa nėra ir niekuomet nebuvo funkciškai susijusi su šalims priklausančia palėpe, o vienintelė jos paskirtis - patekimas į ieškovės buto patalpas, taigi ji nelaikytina bendro naudojimo patalpa CK 4.82 str. 1 d. prasme.

Dėl nurodytų motyvų atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl ieškovei priklausančios koridoriaus patalpos pripažinimo bendro naudojimo patalpa atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176, 178. 185 str.).

Atmetus reikalavimą pripažinti ginčo koridorių bendrojo naudojimo patalpa, atmestinas ir išvestinis priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovei netrukdyti atsakovams naudotis ginčo patalpa bei leisti per ją patekti į atsakovams priklausančią palėpę.

Dėl kitų priešieškinio reikalavimų

Atsakovai priešieškiniu siekia nuginčyti dokumentus, kurių pagrindu atlikto ieškovės buto kapitalinio remonto išdavoje ji asmeninės nuosavybės teise įgijo 4.36 kv.m. ploto ginčo patalpą, kadastriniame plane pažymėtą indeksu 14-7, taip pat reiškia išvestinius iš nurodytųjų reikalavimus: prašo panaikinti jos teisinę registraciją bei įpareigoti ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Dėl to svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Teismas, šioje byloje nepripažinęs ginčo patalpos bendro naudojimo patalpa, konstatavo, ši patalpa nėra ir negali būti ieškovės ir atsakovų bendrosios nuosavybės objektas.

Patalpos, kurios butų privatizavimo procese netapo buto savininkų ar visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, liko viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje. Todėl esant abejonių, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo patalpą įgijo nepagrįstai, dėl to reikalavimus jai galėtų reikšti būtent šis subjektas. Materialiniai teisiniai santykiai šiuo atveju yra susiformavę tarp ieškovės ir viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančio subjekto, todėl tik jis, o ne atsakovai (šiuo atveju - ieškovai pagal priešieškinį) būtų vertintinas kaip tinkamas ieškovas byloje pagal pareikštus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pagal nurodytus priešieškinio reikalavimus priimtas sprendimas negali sukelti atsakovams jokių teisinių pasekmių – sukurti, pakeisti ar modifikuoti jų teisių ir pareigų, todėl šiuos reikalavimus atmeta kaip pareikštus netinkamo ieškovo.

Dėl neįrengtos pastogės atidalijimo iš bendros nuosavybės

Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 str. 1 d.), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Kai yra nesutarimas, bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką nustato teismas. Vadovaujantis CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, kadangi atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų.

Ieškovė prašo atidalinti jos dalį jos ir atsakovų bendrai nuosavybės teise valdomoje palėpėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal jos pateiktą, 2015-09-10 UAB „Geonorma“ parengtą projektą (el.b. t. 1, l. 8). Atidalinti atsakovams priklausančių dalių nereikalaujama.

Atsakovai atsiliepdami į ieškinį pateikė alternatyvų palėpės atidalijimo projektą, 2016-09-15 parengtą UAB „Geodezininkai“ (el.b. t. 3, l. 88). Jame tai pat prašo atidalinti ieškovei priklausančią dalį nuo atsakovams bendrai priklausančios likusios dalies.

Taigi, šalių valia šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovei priklausančios palėpės dalies atidalijimo iš bendros nuosavybės, paliekant atsakovams priklausančias dalis jiems naudotis bendrai.

Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Teisme bendraturčiai gali pateikti kiekvienas savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą, o teismas parenka tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į priklausančią dalijamo turto dalį. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas, kuris iš byloje esančių palėpės atidalijimo variantų racionalesnis ir proporcingesnis, atsižvelgia į tai, kad ieškovės siūlomu palėpės atidalijimo atveju šalims tenkančios dalys yra išdėstytos virš jiems priklausančių butų. Byloje nustatyta, kad šiuo metu jokio patekimo į palėpę nėra ir istoriškai nėra buvę, tačiau konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai pagal ieškovės siūlomą variantą turės realią galimybę naudotis jiems priskirtina palėpės dalimi, kadangi bus galimas patekimo į palėpę įrengimas iš jiems priklausančių patalpų. Ieškovės siūlomame palėpės atidalijimo variante vienai ir kitai šaliai tenkančios patalpos forma yra geometriškai nuoseklesnė, todėl įgalina racionalesnį patalpų panaudojimą. Šių kriterijų atsakovų pateiktas projektas neatitinka.

Teismas pagrįstu laiko ir ieškovės reikalavimą priteisti atsakovams didesnę bendros palėpės dalį, jai priteisiant už tai piniginę kompensaciją, kadangi sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog tokiu atveju atsakovai turės priėjimą prie kamino, kuris naudojamas abiejų šalių, o palėpės dalis skirianti siena bus tiesiai virš šalių butus skiriančios sienos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė teismui nurodė sutinkanti, kad siena, skirsianti atidalintas palėpės dalis būtų pastatyta jai tenkančiame plote. Vertindamas prašomos priteisti kompensacijos dydį, teismas pažymi, kad jis atitinka viešajame registre įregistruotą vidutinę turto rinkos vertę, duomenų apie tai, kad reali vertė būtų kitokia, byloje nėra, iš skirtingų atsakovų reikalaujama suma proporcinga jiems papildomai priskirtino turto dalims, kurios atitinka jų iki šios valdyto skirtingu bendrosios nuosavybės teisės režimu dalis, todėl laiko šį reikalavimą pagrįstu ir jį tenkina.

Taigi byloje nustatyta, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas yra galimas be jokios žalos daikto paskirčiai, pateiktas projektas tinkamas, racionalus, nepažeidžia jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų ar atsakovų teisėtų interesų, todėl ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tenkinamas (CPK 4.80 str.). Neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalys atidalintinos iš bendros nuosavybės pagal ieškovės pateiktą 2015-09-10 UAB „Geonorma“ parengtą neįrengtos pastogės atidalijimo projektą, ieškovei priskiriant 1392/2649 dalis, konkrečiai - 13,92 kv.m. ploto pastogės dalį, projektiniame plane pažymėtą indeksu B, raidėmis C-D-E-F-G-H-I-J, atsakovams bendron nuosavybėn priskiriant 1257/2649 dalis, 12,57 kv.m. ploto pastogės dalį, projektiniame plane pažymėtą indeksu A, raidėmis A-B-C-J, iš jų atsakovei J. M. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 7,46 kv.m., t.y. 746/2649 dalis, atsakovams J. M. ir V. M. bendron jungtinėn nuosavybėn priteisiant 5,11 kv.m., 511/2649 dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už pareikštą ieškinį atsakovė sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį (el.b.l. t. 1, l. 10), kurį prašo priteisti iš atsakovų. Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 500 Eur už advokato pagalbą (el.b. t. 3, l. 99-100, 101-104). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 31 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d..) bei 500 Eur už advokato pagalbą CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.), iš viso – 531 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Atidalinti negyvenamąją patalpą-neįrengtą palėpę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios nuosavybės į atskirus turtinius vienetus pagal UAB „Geonorma“ parengtą atidalijimo planą, ieškovei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskiriant 1392/2649 dalis, konkrečiai - 13,92 kv.m. ploto pastogės dalį, projektiniame plane pažymėtą indeksu B, raidėmis C-D-E-F-G-H-I-J, atsakovams J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendron nuosavybėn priskiriant 1257/2649 dalis, 12,57 kv.m. ploto pastogės dalį, projektiniame plane pažymėtą indeksu A, raidėmis A-B-C-J, iš jų atsakovei J. M. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 7,46 kv.m., t.y. 746/2649 dalis, atsakovams J. M. ir V. M. bendron jungtinėn nuosavybėn priteisiant 5,11 kv.m., 511/2649 dalis.

Priteisti ieškovei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 345,54 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Priteisti ieškovei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 234,79 Eur dydžio kompensaciją už atsakovams tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 531 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė