- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-263-661/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- UAB „Ekologiški vandenys“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ekologiški vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Ekologiški vandenys“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. J., dėl 4450 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. (šešių procentų) dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 134 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ekologiški vandenys“ 4450 Lt nuostolių atlyginimą, 134 Lt žyminio mokesčio, 6 proc. metines palūkanas nuo skolos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Patikslintame ieškinyje (b.l. 77-79) nurodė, kad 2010-03-10 d. tarp UAB "SNORO lizingas" (toliau - Kompanija) ir UAB "Ekologiški vandenys" (toliau - Pardavėjas) buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 3/2010 (toliau - Sutartis) pagal kurią pardavėjas įsipareigojo Kompanijos vardu ir interesais sudaryti su pirkėjais išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, o bendrovė įsipareigoja sumokėti pardavėjui prekės kainą. Prekės kainos apmokėjimo bei grąžinimo sąlygos buvo numatytos Sutartyje. Kompanija gavo informaciją, jog atsakovas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų prieš pirkėją, t.y. neatlieka prisiimtų įsipareigojimų pagal atitinkamą pirkimo - pardavimo sutartį su pirkėju, tokiu būdu, pažeidžiama Sutartis bei pirkėjo (vartotojo) interesai. Ieškovo reikalavimas priteisti 4450 Lt grindžiamas tuo, jog ieškovas sumokėjo 3226,26 Lt atsakovui prekės kainą ir nutraukus sutartį negavo 1.223,75 Lt pajamų, kurias planavo gauti, kuomet išperkamosios nuomos sutartis būtų įvykdyta (3.226,26 Lt + 1223,75 Lt).
Atsakovas UAB „Ekologiški vandenys“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt (b.l. 58-63) bei 3199,90 Lt (b.l. 139-153), viso 3699,90 Lt už teisines paslaugas. Atsakovas nurodė, kad 2011-07-27 d. buvo sudarytas prekės perdavimo - priėmimo aktas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. SLKDF10727KNPA, kuris yra tinkamai patvirtintas atsakovo bei pirkėjos parašais. Šis aktas patvirtina, kad atsakovas tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį perduoti kokybišką preke pirkėjai, o ieškovui nuo priėmimo -perdavimo akto pasirašymo momento perėjo nuosavybės teisė į parduotą prekę.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio Ministerijos 2011-12-06 d. patikrinimo akto Nr. 7KS-11-2003-130 išvadose konstatuota, kad apžiūrėjus vandens filtravimo sistemą ROS SPURE, sumontuotą pirkėjos gyvenamosiose patalpose, prekės defektų nenustatyta, todėl atsakovas įvykdė savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. perduoti pirkėjai kokybišką bei tinkamą naudojimui prekę. Atsakovas tinkamai įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus tiek pagal tarp šalių sudarytą bendradarbiavimo sutartį, tiek pagal tarp atsakovo ir pirkėjos sudaryta pirkimo - pardavimo sutartį ir nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų prieš pirkėją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė: priteisti iš UAB „Ekologiški vandenys“ 3226,26 Lt (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis Lt 26 ct) skolos, šešių procentų metinių palūkanų nuo 3226,26 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2012-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97 Lt (devyniasdešimt septynis Lt) žyminio mokesčio UAB „SNORO lizingas“ į.k. 124926897, buveinė- Lvovo g. 25, Vilnius, naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tretysis asmuo A. J. CK 6.357 str. 6 d. numatyto trijų mėnesio termino atsisakyti 2011-07-26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. EKV 0005129 be teisinių pasekmių nepraleido, nes kreipėsi į atsakovą su prašymu 2011-08-17 d. (b.l. 13), 2011-09-08 (b.l. 24-25), todėl atsakovas UAB „Ekologiški vandenys“ CK 6.357 str. 9 d. tvarka privalo atsiimti pirkėjo grąžintą daiktą ir grąžinti pirkėjui už daiktą sumokėtą pinigų sumą. Šalys savo prievoles šiuo atveju privalo įvykdyti kartu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė:
1. pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Civiliniame kodekse, netinkamai aiškino Bendradarbiavimo sutarties ir Vartojimo kredito sutarties nuostatas. Sprendime nenustatyta, kokie civiliniai teisiniai santykiai siejo ieškovą ir atsakovą. Šios aplinkybės sąlygojo Civilinio kodekso 6.357 str. bei Vartojimo kredito įstatymo 16 str. neteisingą taikymą;
2. neteisinga laikytina teismo nuostata, kad vandens valymo sistemos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Ekologiški vandenys" ir A. J. - vandens valymo sistemos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Ekologiški vandenys" (pardavėjas) ir UAB „SNORO lizingas" (pirkėjas). A. J. 2011-08-17 prašymu nutraukė t UAB „Ekologiški vandenys" ir UAB „SNORO lizingas" sudarytą vandens valymo sistemos pirkimo- pardavimo sutartį, įformintą Vartojimo kredito sutartimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei lizingo sutarties atveju lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo (Civilinio kodekso 6.573 str. 1 d ), tai susieto vartojimo kredito sutarties atveju vartojimo kredito gavėjui atsisakant prekių pirkimo-pardavimo sutarties vartojimo kredito davėjo sutikimo nėra reikalaujama (Vartojimo kredito įstatymo 16 str.). Kadangi tretysis asmuo A. J. atsisakė pirkimo-pardavimo sutarties, kurios šalimi ji nėra, atsakovas mano, kad sprendžiant dėl tokio sutarties atsisakymo pasekmių pirmiausiai turėjo būti taikoma specialioji norma - Vartojimo kredito įstatymo 16 str., o Civilinio kodekso 6.357 str. turėjo būti taikomas įvertinant tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties atsisakė ne pats pirkėjas, t.y. ne UAB „SNORO lizingas", o vartojimo kredito gavėjas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasekmių nepagrįstai taikė tik Civilinio kodekso 6.357 str. 7, 9 ir 11 dalių nuostatas, netaikė Vartojimo kredito įstatymo 16 str. ir visiškai nepasisakė apie tai, kokias pareigas tokioje situacijoje įgijo UAB „SNORO lizingas", kaip vandens valymo sistemos pirkėjas, t.y. pirkimo-pardavimo sutarties šalis;
3. Vartojimo kredito įstatymo 16 str. 1 d. minima vartojimo kredito gavėjo teisė atsisakyti prekių pirkimo- pardavimo sutarties, o to paties straipsnio 2 dalyje, detalizuojant 1 dalį, numatyta, kad kai vartojimo kredito gavėjas pasinaudoja teise atsisakyti prekių pirkimo-pardavimo sutarties, jis turi teisę sustabdyti savo prievolių pagal susietojo vartojimo kredito sutartį vykdymą ir reikalauti, kad vartojimo kredito davėjas grąžintų jam sumokėtas įmokas. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 16 str. 3 d. vartojimo kredito gavėjas teisę stabdyti kredito sutarties vykdymą ir reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas įgyja tik tada, kai grąžina vartojimo kredito davėjui tai, ką gavo pasibaigusios prekių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu;
4. vartojimo kredito gavėjui (šiuo atveju A. J.) atsisakius pirkimo-pardavimo sutarties jos dalyku esanti vandens valymo sistema turėjo būti grąžinta vartojimo kredito davėjui (šiuo atveju - ieškovui), o ne pardavėjui (t.y. ne atsakovui). Šios nuostatos leidžia daryti ir dar vieną išvadą: tol, kol vykdo vartojimo kredito sutartį, vartotojas turi teisę valdyti ir naudotis jam perduotu daiktu;
5. ieškovas neįgyvendino savo teisės reikalauti, kad vartotojas grąžintų prekę ir neįvykdė savo pareigos perduoti vartotojo grąžintą prekę pardavėjui, t.y. atsakovui. Pažymėtina, kad ieškovas apskritai nesidomėjo, kokia yra vandens valymo sistemos būklė. Susidarė situacija, kad atsakovas 2011-07-27 prekės perdavimo-priėmimo aktu vandens valymo sistemos nuosavybės teisę perdavė ieškovui, t.y. UAB „SNORO lizingas", tačiau UAB „SNORO lizingas" po vartotojos atsisakymo nuo pirkimo- pardavimo sutarties ir po Vartojimo kredito sutarties nutraukimo minėto daikto atsakovui atgal negrąžino ir atitinkamai šio daikto nuosavybės teisė vadovaujantis Civilinio kodekso 4.49 str. atsakovui neperėjo.
6. UAB „SNORO lizingas" nevykdant savo pareigos grąžinti jai nuosavybės teise perduotą vandens valymo sistemą pardavėjui ir pareiškus ieškinį teisme, atsakovas pats demontavo minėtą įrenginį bei nustatė, kad vandens valymo sistema yra su defektais ir jos vertė iš esmės sumažėjusi (ši aplinkybė yra nustatyta ir teismo sprendime). Ieškovas, neįvykdęs savo pareigos grąžinti atsakovui daiktą tokios būklės, kokia buvo Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti visą sumokėtą daikto kainą, todėl nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3226,26 Lt, t.y. visą vandens valymo sistemos kainą.
7. Civilinio kodekso 6.222 str. 1 d. numatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ieškovo nuosavybėn perdavė tinkamos kokybės vandens valymo sistemą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad, trečiajam asmeniui nutraukus sutartis, ieškovas reikalaudamas iš atsakovo priteisti sumokėtą vandens valymo sistemos kainą grąžino atsakovui tokios pat kokybės daiktą, koks jam buvo perduotas Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai visą vandens valymo sistemos kainą, nors byloje yra nustatyta aplinkybė, kad vandens valymo sistema yra apgadinta ir kad jos vertė ženkliai sumažėjusi, pažeidė Civilinio kodekso 6.222 straipsnį.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė:
1. lizingas yra viena iš nuomos santykių rūšių, kai daiktas sutarties laikotarpiu valdomas ir naudojamas ne savininko, o nuomininko, kaip valdytojo, todėl UAB „SNORO lizingas" nesiekia realaus nuosavybės teisių įgyvendinimo, daikto kaip savininkas nevaldo ir nevaldė. Taigi ieškovas, vykdydamas išperkamosios nuomos sutartį, privalėjo nupirkti išperkamosios nuomos objektą (vandens valymo sistemą) iš Pirkėjo (Trečiojo asmens) pasirinkto pardavėjo. Tokia daikto pirkimo-pardavimo sutartis, palyginus ją su įprasta pirkimo-pardavimo sutartimi, turi specifinių bruožų, nes nupirktas daiktas perduodamas ne pirkėjui (naujam savininkui), tačiau Pirkėjas būdamas vartotoju, turi teisę reikšti pardavėjui pretenzijas dėl daikto kokybės, komplektiškumo ir pan. VKĮ 16 str. numato, jog 11 Kai vartojimo kredito gavėjas pasinaudoja teise atsisakyti prekių pirkimo- pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties, jis turi teisę nutraukti susietojo vartojimo kredito sutartį be jokių papildomų įsipareigojimų." Atsižvelgiant į tai jog, Pardavėjas Pirkėjai sudarant ginčo pirkimo - pardavimo sutartį nepateikė visos informacijos numatytos LR CK 6.357 str. 4 d. (vartotojo teisė nutraukti sutartį šio straipsnio 6-11 dalyse numatyta tvarka), vadovaujantis Sutarties 6.5. p. bei VKĮ 16 straipsnis 1 d., išperkamosios nuomos sutartis buvo nutraukta.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė VKĮ 16 str. 2 d. nuostatų, kurios, jo manymu detalizuoja 1 d. įgyvendinimo tvarką. Su šia nuostata taip pat negalima sutikti. Sprendžiant klausimą dėl šalių teisių bei pareigų pasiskirstymo sudarius ginčo sutartis, aptariamu atveju, ginčas kilo ne dėl VKĮ 16 str. 2 d. numatytų priežasčių. Esamu atveju Pirkėjas (vartotojas) įgijo teisę atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties remiantis tuo, jog nebuvo pateikta CK 6.357 str. 4 d. numatyta informacija dėl galimybės atsisakyti sutarties. Pirkimo - pardavimo sutartis turėjo esminių trūkumų. Taip pat pažymėtina, jog vartotojas sudaręs Sutartį, dėl prekės įsigijimo finansavimo, neprarado savo, kaip vartotojo teisių numatytų CK bei VKĮ. Remiantis sisteminiu sudarytų pirkimo-pardavimo bei išperkamosios nuomos sutarčių aiškinimu, Pirkėjas įgijo visas daikto pirkėjo (nuomininko) teises bei pareigas (išskyrus daikto nuosavybės teisės įgyvendinimą kol nebus sumokėtos visos Sutartyje numatytos įmokos) kylančias iš Pirkimo pardavimo sutarties. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju, Ieškovo kaip daikto savininko statusas, neturi jokios reikšmės įgyvendinant restitucijos klausimą nutraukus ginčo sutartis. Vartotojas savo teisėmis, ginčo atveju pasinaudojo pagrįstai, todėl šiam atsisakius pirkimo - pardavimo sutarties, Pardavėjas privalėjo atsiimti iš Pirkėjo, jam faktiškai parduotą daiktą per 15 dienų (CK 6.357 str. 9 d.). Atsakovas nepagrįstai, nesirūpino daikto atsiėmimu, todėl Pirkėjai nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, visi galimi nuostoliai dėl daikto vertės netekimo ar pa., tenka jam pačiam.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas tarp šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties parduodant prekes išsimokėtinai aiškinimo.
Byloje nustatyta, kad 2010-03-10 d. tarp šalių buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 3/2010 pagal kurią šalys kartu organizuoja prekių realizavimą, siekdami pritraukti pirkėjus ir siūlydami jiems galimybę įsigyti prekių išsimokėtinai (Sutarties 1.1. p., b.l.4-10). Pirkėjo ir ieškovo santykius reglamentuoja atskira išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis (Sutarties 1.2. p.). Nurodyta sutartimi ieškovas įgaliojo atsakovą pasirašyti su pirkėjais nustatytos formos iš VVS „Leasing+“ automatiniu būdu spausdinamas išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis. Pasirašant išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį pardavėją gali atstovauti tik jo įgalioti darbuotojai (Sutarties 1.3. p.). Šioje sutartyje buvo išaiškinta sąvoka išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, t.y. Kompanijos ir pirkėjo sudarytas rašytinės formos sandoris, pagal kurią Kompanija įsipareigoja įsigyti iš pardavėjo pirkėjo pasirinktą prekę ir perduoti ją pirkėjui neatlygintinai naudoti ir valdyti su sąlyga, kad pirkėjui tinkamai įvykdžius Sutarties sąlygas prekės nuosavybės teisė iš Kompanijos pereis pirkėjui. Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi pardavėjas įsipareigojo parduoti Kompanijai joje nurodytą prekę.
Tarp pirkėjos ir ieškovo sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties 6.5. p. numatė, kad tuo atveju, jei teisės aktai nustatantys prekių grąžinimo taisykles, suteikia teisę atsisakyti prekės pirkimo - pardavimo sutarties, pirkėjas turi teise nutraukti Sutartį, gražinęs prekę atsakovui bei sumokėjęs ieškovui sutarties mokestį.
Kilus ginčui tarp šalių dėl tinkamo prievolės vykdymo subjekto bei teisės normų reglamentuojančių prievolių vykdymą taikymo, dėl jas siejančių sutartinių santykių pobūdžio, būtina ginčo šalių santykius aiškinti nustatant tikruosius šalių ketinimus bei teisėtus lūkesčius. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuojamos CK 6.193, 6.195 str. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog trečiajam asmeniui sudarius išperkamosios nuomos sutartį, šalys siekė skirtingų tikslų, tuo pačiu ir atkuriant skirtingus nuosavybės bei daikto valdymo teisinius pagrindus. Sutarties preambulėje numatyti tarp šalių sudarytos Sutarties tikrieji tikslai, Bendrovė (UAB „SNORO lizingas") už Sutartyje numatytą užmokestį įsipareigojo nupirkti iš Pardavėjo Pirkėjo (Tretysis asmuo) pasirinktą prekę ir suteikti Pirkėjui teisę ir realias galimybes ją naudoti ir valdyti pagal šios sutarties sąlygas bei po visiško ir tinkamo šios sutarties sąlygų įvykdymo perimti iš Kompanijos (ieškovo) Prekės nuosavybės bei kitas su Preke susijusias teises.
Ieškovas iš esmės atliko vieną pagrindinę funkciją – pirkėjo finansavimo funkciją. UAB „SNORO lizingas" nei šalių bendradarbiavimo sutartimi, nei vartojimo kredito sutartimi nesiekė realaus nuosavybės teisių įgyvendinimo ir kaip daikto savininkas nevaldė šio daikto. Taigi ieškovas, vykdydamas išperkamosios nuomos sutartį, privalėjo nupirkti išperkamosios nuomos objektą (vandens valymo sistema) iš Pirkėjo pasirinkto pardavėjo. Bylos duomenimis nustatyta, jog vandens surinkimas, valdymas ir tiekimas yra viena iš atsakovo veiklos rūšių, o ieškovo veikla yra susijusi tik su teikiamomis finansinėmis prekių išsimokėtinai paslaugomis.
Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė VKĮ 16 str. 2 d. nuostatų, kurios, jo manymu detalizuoja 1 d. įgyvendinimo tvarką. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių teisių bei pareigų pasiskirstymo sudarius ginčo sutartis, šiuo atveju, ginčas kilo ne dėl VKĮ 16 str. 2 d. numatytų priežasčių, o dėl to, kad nebuvo pateikta CK 6.357 str. 4 d. numatyta informacija dėl galimybės atsisakyti sutarties. Todėl laikytina, kad Pirkimo - pardavimo sutartis turėjo esminių trūkumų. Remiantis sisteminiu sudarytų pirkimo-pardavimo bei išperkamosios nuomos sutarčių aiškinimu, Pirkėjas įgijo visas daikto pirkėjo (nuomininko) teises bei pareigas, išskyrus daikto nuosavybės teisės įgyvendinimą kol nebus sumokėtos visos Sutartyje numatytos įmokos, kylančias iš Pirkimo pardavimo sutarties. Ieškovo kaip daikto savininko statusas, neturi jokios reikšmės įgyvendinant restitucijos klausimą nutraukus ginčo sutartis. Vartotojas savo teisėmis, ginčo atveju pasinaudojo pagrįstai, todėl šiam atsisakius pirkimo - pardavimo sutarties, apeliantas (pardavėjas) privalėjo atsiimti iš Pirkėjo, jam faktiškai parduotą daiktą per 15 dienų (CK 6.357 str. 9 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Apeliantas nepagrįstai, nesirūpino daikto atsiėmimu, todėl trečiajam asmeniui nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, visi galimi nuostoliai dėl daikto vertės netekimo tenka apeliantui. Juo labiau, kad ginčo daiktą sumontavo ir išmontavo, ne ieškovas – lizingo kompanija, o apeliantas. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jo ieškovas nesirūpino ginčo daikto būkle.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistu.