- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-640-318/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Pareiškėjas
- Danske Bank A
- Advokatai
- Marius Grajauskas
dalyvaujant pareiškejui Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovui advokatui Mariui Grajauskui,
teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovo advokato Mariaus Grajausko skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo atstovo skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro 2010 m. rugpjucio 24 d. nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovas advokatas Marius Grajauskas kreipesi i Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominiu nusikaltimu skyriu, prašydamas pradeti ikiteismini tyrima. Pareiškime nurode, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas su UAB “K” (duomenys pakeisti), atstovaujama direktores R. M., laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. sudare kredito sutartis su pakeitimais del kreditu suteikimo, kuriu UAB “K” (duomenys pakeisti) pilnai negražino ir liko skolinga bankui 15 575 265,91 Lt; su UAB “A” (duomenys pakeisti), atstovaujama direktoriaus L. D., laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2008 m. sudare kredito sutartis su pakeitimais del kreditu suteikimo, kuriu UAB “A” (duomenys pakeisti) pilnai negražino ir liko skolinga bankui 21 116 511,24 Lt; su UAB “V” (duomenys pakeisti), atstovaujama direktoriaus K. C., 2007-05-11 sudare kredito sutarti su 2008-06-28 šios sutarties pakeitimu. Bendrove pagal šia sutarti bankui isipareigojimu neivykde ir liko skolinga 1 220 529,94 Lt. Pareiškejo atstovas teige, jog UAB “K” (duomenys pakeisti), UAB “A” (duomenys pakeisti) ir UAB “V” (duomenys pakeisti) akcininku ir vadovu veiksmais šios bendroves buvo privestos prie nemokumo busenos (2009-04-01 UAB “A” (duomenys pakeisti) ir 2009-09-18 UAB “V” (duomenys pakeisti) buvo iškeltos bankroto bylos, o UAB “K” (duomenys pakeisti) šiuo metu inicijuojama bankroto byla) ir del to buvo padaryta didele žala bankui ir kitiems kreditoriams. Minetos imones, neatsiskaitydamos su banku, galimai padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 206 str. 2 d., 207 str. 1 d., 208 str. 1 d., 209 str.
Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejas 2010 m. liepos 16 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovo pareiškima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroras 2010-08-24 nutarimu mineta sprendima paliko galioti.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškejo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovas advokatas Marius Grajauskas skundu kreipesi i Vilniaus miesto pirmaji apylinkes teisma, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro 2010-08-24 nutarima.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2010 m. rugsejo 17 d. nutartimi pareiškejo atstovo skunda atmete. Toki sprendima motyvavo tuo, kad pareiškejo pateiktos sutarciu, susitarimu, saskaitu išrašu kopijos nesuteikia pagrindo manyti, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 206 str. 2 d., 207 str. 1 d., 208 str. 1 d., 209 str., kiles gincas sprestinas civilinio proceso tvarka. Pareiškejo nurodytu imoniu veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, todel, nesant priešingu duomenu, darytina išvada, jog šiu imoniu mokumas ir negalejimas gražinti paimtu paskolu susijes butent su pokyciais nekilnojamojo turto rinkoje, o ne su samoningais skolininku veiksmais blogai valdant imones ir tycia sukeliant ju nemokuma, nulemusi bankrota, arba su tyciniais veiksmais, siekiant apgaule užvaldyti arba pasisavinti jau gautus kreditus.
Nutartyje teismas pažymejo, jog bet kuri kredito istaiga, prieš priimdama sprendima skolinti pinigines lešas, privalo isitikinti, kad kliento finansine bei ekonomine bukle bei jos prognozes leidžia tiketis, jog jis sugebes ivykdyti isipareigojimus. Todel kreditas visais atvejais turetu buti užtikrinamas ikeitimu, hipoteka, laidavimo ar draudimo sutartimi. Šiuo konkreciu atveju paskolos buvo užtikrintos – pareiškejo nurodytos imones paskolu gražinimui ikeite nekilnojamaji turta, o tai liudija, kad šios imones bei jas atstovaujantys asmenys neturejo tycios apgaule gauti bei pasisavinti kreditus. Pareiškeju atstovas nepateike duomenu apie tai, kad imone ar jos igalioti asmenys samoningai, tycia vengdami atsiskaitymu, tenkino vieno kreditoriaus reikalavimus, bei kad bendroves atsakingi asmenys blogai valde imone ir del to pastaroji tycia buvo privesta prie bankroto.
Šalies argumentai
Skunde pareiškejo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovas advokatas Marius Grajauskas prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 17 d. nutarti panaikinti ir priimti del skundo nauja sprendima – ipareigoti pradeti ikiteismini tyrima pagal 2010 m. birželio 30 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškima. Tvirtina, jog pareiškejas nusikalstamu veiku padaryma sieja ne su isipareigojimu pagal sudarytas kredito sutartis nevykdymu, kaip kad nurode apylinkes teismas, bet su konkreciais samoningais tyciniais imoniu vadovu bei akcininku veiksmais. Visu pirma, kreditai imonems buvo suteikti ivairiu žemes sklypu ir pastatu isigijimui, taciau didele dalis šiu lešu (pareiškejo žiniomis tai sudaro daugiau nei 10 mln. Lt) buvo panaudota ne pagal paskirti, t.y. ne su nekilnojamojo turto vystymo veikla susijusiomis reikmems, bet pervesta i susijusiu fiziniu asmenu saskaitas. Tokiu budu buvo pasisavintos/iššvaistytos imones lešos (LR BK 206 str., 183 str., 184 str.). Ta pati asmenu grupe fiktyviais sandoriais ir neva ivykusiais daliniais atsiskaitymais su treciaisiais asmenimis sudare ispudi, kad imones neva yra finansiškai pajegios. Tokiu budu pastarieji suklaidino banka ir atitinkamus kreditus gavo apgaule (LR BK 207 str.). Be jokio teisinio pagrindo pervedus dideles pinigu sumas konkretiems fiziniams asmenims buvo vengiama atsiskaityti su kreditoriais (LR BK 208 str.). Imoniu nemokumas ir negalejimas gražinti paimtas paskolas buvo nulemtas samoningai blogo, imonei nenaudingo ju valdymo (LR BK 209 str.).
Pareiškejo atstovas teigia, jog susikloste santykiai nepagristai neatlikus tyrimo buvo ivertinti kaip civiliniai teisiniai santykiai. Mano, jog tik atlikus ikiteismini tyrima gali buti konstatuota, kad kreditoriaus teisiu atkurimas nebuvo apsunkintas samoningu skolininku veiksmu ir kad pareiškejo pažeistos teises gali ir turi buti atstatytos civilineje teiseje numatytomis teisinemis priemonemis.
Advokatas teigia, jog šiuo konkreciu atveju buvo padaryti samoningi tyciniai veiksmai (apgaule gauti kreditai, kuriu didele dalis buvo pervesta i fiziniu asmenu saskaitas) ir del to piniginiu lešu gražinimas i banko saskaita yra neimanomas – imones šiuo metu jau bankrutuoja, o patys fiziniai asmenys pasisavintu pinigu savo noru iki šiol negražino ir, akivaizdu, kad negražins. Tai, pareiškejo atstovo nuomone, rodo, kad vien civilineje teiseje numatytomis teisinemis priemonemis pažeistos teises negali buti atstatytos.
Apeliantas tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijoms pateike visus pareiškejo turimus duomenis ir dokumentus del galimu nusikalstamu veiku padarymo – saskaitu išrašus, sandorius ir kitus dokumentus, kuriu, jo teigimu, pakanka ikiteisminiam tyrimui pradeti. Surinkti ir pateikti kitus dokumentus pareiškejas neturi galimybiu, todel pagristai to praše padaryti igaliotus pareigunus BPK nustatyta tvarka. Mano, jog pradejus ikiteismini tyrima ir atlikus konkrecius ikiteisminio tyrimo veiksmus – patikrinus imoniu kasos knygas, išreikalavus dokumentus iš kitu banku (išrašus iš fiziniu asmenu saskaitu, iš kuriu matytusi piniginiu lešu judejimas po to, kai buvo gautos atitinkamos pinigu sumos iš konkreciu imoniu), atlikus finansine ekspertize neabejotinai butu surinkti reikšmingi duomenys, kurie patvirtintu nusikalstamu veiku padaryma.
Atstovas pažymi, jog nekilnojamojo turto rinkoje ivyke pokyciai nera baudžiamaja atsakomybe šalinanti aplinkybe. Be to, kaip matyti iš bendroviu saskaitu išrašu, nuo 2005 m. UAB “K” (duomenys pakeisti) bendroves akcininkui R. B. išmokejo virš 11 mln. Lt, o R. B. bendrovei gražino mažiau nei 7 mln. Lt; UAB “K” (duomenys pakeisti) atstovai pagal cekius iš bendroves paeme virš 3 mln. Lt grynaisiais pinigais ir ju bendrovei negražino; nuo 2006 m. UAB “A” (duomenys pakeisti) direktorius L. D. grynaisiais pinigais iš bendroves paeme virš 2 mln. Lt ir ju bendrovei negražino; UAB “A” (duomenys pakeisti) buvusiai bendroves akcininkei I. J. ir akcininkui A. B. išmokejo daugiau kaip 1,5 mln. Lt, šie pinigai bendrovei gražinti nebuvo. Taigi, priešingai nei teigiama apylinkes teismo nutartyje, pareiškejas pateike duomenis, patvirtinancius, kad imoniu nemokumas ir negalejimas gražinti paimtu paskolu salygotas butent samoningu fiziniu asmenu veiksmu.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog Danske Bank A/S yra priimtos apylinkes teismo nutartyje minimos vidaus taisykles, turincios užtikrinti saugia ir patikima finansu istaigos veikla, taciau šios taisykles negali užtikrinti finansu istaigos veiklos saugumo visais atvejais, o ypac apsaugoti nuo tyciniu nusikalstamu asmenu ketinimu ir veiksmu, todel negali buti laikomos aplinkybe, del kurios galimai nusikalstamas veikas padariusiu asmenu baudžiamoji atsakomybe butu negalima.
Pareiškejo atstovas teigia, jog paskolu gražinimui ikeistas nekilnojamasis turtas negali buti vertinamas kaip konkreciu asmenu tycia apgaule gauti ir pasisavinti kreditus paneigianti aplinkybe, nes pastarieji jokiu savo turtu nerizikavo: iš kredito sutarciu kylantiems imoniu isipareigojimams užtikrinti buvo ikeistas tik tas nekilnojamasis turtas, kuriam isigyti buvo suteikti visi kreditai. Tai, atstovo teigimu, rodo, kad pareiškime nurodyti asmenys šio turto ikeitima panaudojo kaip priemone kreditams gauti ir, nerizikuodami jokiu kitu turtu, turejo tiksla užvaldyti banko lešas ir tai padare: iš banko gavus beveik 40 mln. Lt kreditu, didele ju dalis buvo pervesta i fiziniu asmenu saskaitas, o veliau visoms imonems buvo inicijuotos bankroto bylos.
Atstovas tvirtina, jog del galimai padarytu nusikalstamu veiku pareiškejui buvo padaryta didele turtine žala, todel pastarojo prašymas pradeti ikiteismini tyrima, priešingai nei teigiama apylinkes teismo nutartyje, vertintinas ne kaip reikalavimas priversti civiliniu teisiniu santykiu šalis vykdyti sutartinius isipareigojimus, bet kaip prašymas imtis veiksmu, kurie padetu atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti kaltus asmenis. To nepadarius pareiškejas netektu galimybes tiketis del nusikalstamos veikos padarymo patirtos žalos atlyginimo.
Teismo posedyje pareiškejo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovas advokatas Marius Grajauskas praše skunda tenkinti. Atstovas paaiškino, jog atstovaujamas bankas bendrovems – UAB “K” (duomenys pakeisti), UAB “A” (duomenys pakeisti) ir UAB “V” (duomenys pakeisti) – suteike paskolas žemes sklypu pirkimui. Kreditu dydis sudare 90 % nuo perkamu žemes sklypu kainos, 10 % šiu sklypu vertes turejo sumoketi pirkejai iš savo lešu. Sudarant sutartis, perkami sklypai buvo ikeisti. Nupirktas turtas bankui ikeistas iki šiol, taciau sklypai yra nuverteje. Kredito sutarciu sudarymo su bendrovemis metu sklypu kaina faktiškai atitiko kredito suma. Daugiau turto ikeisti bankas nepraše, nes tikejosi, kad sklypo igijejai investuos i žemes sklypus, juos padalindami, pakeisdami sklypu paskirti, taip dar labiau pakels šio turto verte. Taciau kredito gavejai to nepadare, bendroves gražino tik dali paimtu kreditu, o pacios bankrutuoja. Bankas nebeturi galimybes atsiimti suteiktu paskolu.
Pareiškejo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovo advokato Mariaus Grajausko skundas nepagristas, todel atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamaji procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu jis negali buti vykdomas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Pareiškejo atstovas tvirtina, jog UAB „K“ (duomenys pakeisti), UAB “A” (duomenys pakeisti) ir UAB “V” (duomenys pakeisti) kreditus iš banko gavo apgaule ir juos panaudojo ne pagal paskirti, nes kreditai bendrovems buvo suteikti žemes sklypams pirkti ir kelti ju verte. Taciau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, sutartyse buvo numatyta tik viena tiksline suteikiamu kreditu paskirtis – konkreciu žemes sklypu isigijimas, bet ne ju isigijimas ir vertes kelimas. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog konkreciose kredito sutartyse ivardinti konkretus žemes sklypai buvo nupirkti ir ikeisti. Esant šioms aplinkybems, teigti, jog gauti kreditai buvo panaudoti ne pagal paskirti, nera teisinio pagrindo.
Atkreiptinas pareiškejo atstovo demesys i tai, kad tiek kredito istaiga – Danske Bank A/S Lietuvos filialas -, tiek kredito gavejas, suteikdami ir imdami paskolas, prisiima sau tam tikra rizika, iskaitant ir ekonomikos nuosmuki. Todel vien tu aplinkybiu, kad, ivykus ekonomikos nuosmukiui, bendroves bankrutuoja, o turtas nuvertejo, negalima vertinti kaip paskolos gavejo sukciavimo banko atžvilgiu.
Kaip jau buvo mineta, bendroviu isigyti žemes sklypai šiuo metu tebera ikeisti, todel pastarosioms kreditus suteikes bankas turi galimybe, juos pardaves, padengti likusia nesumoketa paskolu dali. Ivertines šias aptartas aplinkybes, apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog pareiškejas turi visas galimybes apginti savo teises civilinio proceso tvarka.
Pareiškejas tvirtina, jog UAB “K” (duomenys pakeisti), UAB “A” (duomenys pakeisti) ir UAB “V” (duomenys pakeisti) bankrota leme tyciniai su šiomis bendrovemis susijusiu fiziniu asmenu veiksmai, nes pastariesiems iš bendroves saskaitu be jokio pagrindo, nenurodant paskirties, buvo pervestos dideles sumos pinigu. Taciau šis atstovo aiškinimas prieštarauja pateiktiems UAB “K” (duomenys pakeisti) ir UAB “A” (duomenys pakeisti) banko saskaitu išrašams, iš kuriu matyti, kad visi piniginiai pervedimai pareiškejo nurodytiems fiziniams asmenims buvo daromi nurodant ju paskirti. Tuo tarpu vien pinigu pervedimo fiziniams asmenims faktas nesudaro pagrindo itarti, kad buvo padarytos savanaudiškos nusikalstamos veikos, iššvaistytas bendroviu turtas ar pastarosios tycia privestos prie bankroto. Kita vertus, apylinkes teismas teisingai pažymejo, jog bankroto byla nagrinejanciam teismui ištyrus visus bylos irodymus ir nustacius požymius, rodancius, jog minetos imones prie bankroto buvo privestos tycia, gali buti inicijuotas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. Šiuo metu tokio pagrindo nera.
Esant šioms aplinkybems, skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nuostata, kad ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima, kai yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes, pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal Pareiškejo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovo advokato Mariaus Grajausko pareiškima. Naikinti Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro 2010 m. rugpjucio 24 d. nutarima ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 17 d. nutarti del pareiškejo atstovo skunde išdestytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas
nutare:
pareiškejo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovo advokato Mariaus Grajausko skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 17 d. nutarti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.