Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajam specialistui Donatui Žakariui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

O. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Į atliekamos pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-09-13 nuosprendį bausmės laiką įskaitytas pagal šią bylą sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-06-19 iki 2006-09-13.

G. Ž. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir 302 str. 1 d. (dėl daiktų ir asmens dokumentų vagystės iš S. ir V. Š. buto) išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

G. Ž. , perkvalifikavus jo veiką iš LR BK 180 str. 2 d., pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. (dėl telefono vagystės iš M. K. ) areštu (30) trisdešimčiai parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (dėl telefono vagystės iš I. K. ) laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė G. Ž. paskirta laisvės atėmimas (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-09-11 nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (3) trims mėnesiams, ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-09-13 nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu (9) devyniems mėnesiams, ir galutinė subendrinta bausmė G. Ž. nustatyta laisvės atėmimas (2) dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-06-19 iki 2007-01-18 ir visiškai bausmės, atliktos pagal 2006-09-11 ir 2006-09-13 apylinkės teismo nuosprendžius.

S. Š. pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Civiliniams ieškovams – L. K. , J. K. bei J. K. – pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 5 d., apie 17 val., Mažeikiuose, prie Ventos upės, ties šašlykine, pagrobė iš nepilnamečių M. K. 350 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną, kuris priklausė J. K. , ir iš I. K. 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną, priklausantį J. K. .

G. Ž. ikiteisminio tyrimo institucijos buvo kaltinamas tuo, jog 2006 m. birželio 4 d., apie 16 val., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) bute pagrobė S. Š. turto už 340 Lt bei V. Š. vardu išduota LR piliečio pasą (duomenys neskelbtini), ir S. Š. vardu išduotą LR piliečio pasą (duomenys neskelbtini), t.y. nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK 178 str. 4 d. ir 302 str. 1 d.

Be to, G. Ž. ir O. K. ikiteisminio tyrimo institucijos buvo kaltinami tuo, jog 2006 m. birželio 5 d., apie 17 val., Mažeikiuose, prie Ventos upės, ties šašlykine, veikdami bendrininkų grupėje, G. Ž. demonstruojant peilį ir tokiu būdu grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš nepilnamečių M. K. 350 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną, priklausantį J. K. , ir iš I. K. 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną, priklausantį J. K. , padarydami nukentėjusiesiems J. K. 350 Lt, o J. K. 600 Lt turtinę žalą, tačiau teisiamojo posėdžio metu šie kaltinimai jiems nepasitvirtino.

Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d., ir nubausti laisvės atėmimu (4) ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką O. K. įskaityti sulaikyme ir suėmime jo išbūtą laiką nuo 2006-06-05 iki 2007-01-18.

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d., ir nubausti areštu 30 parų, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d., ir nubausti laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d., bausmes pagal LR BK 178 str. 4 d. ir 302 str. 1 d. apimti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 6 ir 9 d., bausmes pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. iš dalies sudėti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-09-11 ir 2006-09-13 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką G. Ž. įskaityti sulaikyme ir suėmime jo išbūtą laiką nuo 2006-06-19 iki 2006-06-20 ir nuo 2006-06-20.

Iš O. K. ir G. Ž. priteisti solidariai 350 Lt L. K. ir 600 Lt J. K. , o iš G. Ž. - 340 Lt S. Š. .

Prokuroras mano, jog O. K. ir G. Ž. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 2 d., o teisminio nagrinėjimo metu, objektyviai ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes, turėjo būti konstatuota, kad peilio panaudojimo faktas yra pilnai įrodytas, nes nukentėjusieji M. K. ir I. K. parodė, jog G. Ž. rankoje turėjo peilį ir juo grasino, t.y. akivaizdžiai jį demonstravo. Teigia, kad nors liudytojas A. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog peilio nematė, tačiau šie jo parodymai vertintini kritiškai, nes ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, jog vyras buvo išsitraukęs peilį, ir tuo metu jis pabėgo, be to, nukentėjusieji tvirtino, kad O. K. pasakęs, jog asmens su peiliu reikia klausyti. Prokuroras nurodo, jog pagal LR BK 180 str. 2 d. sudėtį, peilio panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis jo panaudojimas, bet ir grasinimas turimu peiliu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, o šiuo atveju kaltinamasis G. Ž. peilį akivaizdžiai demonstravo, panaudodamas jį kaip psichinio smurto priemonę. Teigia, jog tais atvejais, kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, tačiau ne visi bendrininkų grupės nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, patvirtina, kad O. K. žinojo apie tai, jog G. Ž. nešiojasi peilį, nors ir neigia matęs, kad G. Ž. būtų jį išsitraukęs. Todėl prokuroras mano, kad O. K. parodymai dėl peilio nenaudojimo turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už sunkų nusikaltimą, be to, teigia, jog tokie jo parodymai paneigiami nukentėjusiųjų parodymais, ir kadangi O. K. žinojo apie peilį, numatė jo panaudojimo galimybę ir, panaudojant peilį, tam neprieštaravo, o tęsė savo nusikalstamus veiksmus, jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant peilį.

Prokuroras taip pat nurodo, jog nors O. K. tiesiogiai fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius nevartojo ir turto iš nukentėjusiųjų nepagrobė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis stovėjo šalia tuo metu, kai jo bendrininkas, demonstruodamas peilį, grobė turtą, o nusikaltimo bendrininku laikomas ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius, ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, aprašytus LR BK 180 str. 2 d. Teigia, jog, kaip nustatyta byloje, G. Ž. , demonstruodamas peilį atėmė galimybę priešintis ir pagrobė iš nukentėjusiųjų M. K. ir I. K. svetimą turtą, t.y. pilnai realizavo LR BK 180 str. 2 d. aprašytą plėšimo sudėtį, o O. K. stovėjo šalia tuo metu, kai kitas bendrininkas grobė turtą, kas suprantama kaip grasinimas nukentėjusiajam, kad nevykdant reikalavimo atiduoti telefoną ir priešinantis, O. K. gali panaudoti fizinį smurtą. Todėl mano, jog O. K. pripažintinas plėšimo vykdytoju, nors, jo žodžiais tariant, jis fizinio smurto nenaudojo, turto tiesiogiai neužvaldė.

Prokuroras taip pat nurodo, jog visiškai nelogiškas ir nesuprantamas yra teismo teiginys, kad patys nukentėjusieji I. K. bei M. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu apie peilio demonstravimą aiškino prieštaringai, tiksliai ir aiškiai negalėjo nurodyti peilio dydžio, kokiu tikslu jis buvo rodomas, kodėl, kur buvo peilis, kai buvo atimamas telefonas iš I. K. , nes nukentėjusieji nusikaltimo metu peilio ilgio tikrai nematavo ir negalėjo matuoti, o kokiu tikslu ir kodėl kaltinamasis G. Ž. tą peilį rodė, nukentėjusieji tikrai negali žinoti, bet akivaizdu, kad peilis buvo naudojamas kaip psichinio smurto priemonė, o be to ir patys nukentėjusieji parodė, jog peilio demonstravimą jie suprato kaip grasinimą.

Prokuroras nurodo, jog kaltinamųjų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotus nusikaltimus, patvirtina bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, t.y., nukentėjusiųjų parodymai – I. K. nurodė, kad O. K. pasakęs geriau su tuo, kuris turi peilį, nesipykti, M. K. nurodė, kad O. K. pasakinėjęs asmeniui su peiliu pažiūrėti, ką jie turi kišenėse, asmens parodymų atpažinti protokolai, kaltinamojo O. K. parodymai, jog G. Ž. visada turi peilį ir, jo manymu, tą dieną taip pat jį turėjo, iš dalies paties kaltinamojo G. Ž. parodymai, kuris teigė, kad norėjo pagrobti telefonus ir juos pagrobė, vieną iš rankų, kitą iš kišenės, taip pat kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys. Be to, prokuroras nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. Ž. 2006-06-20 apklausos metu dėl plėšimo prisipažino iš dalies, o dėl vagystės - pilnai, tačiau vėliau parodymus pakeitė ir pradėjo neigti savo kaltę.

Taip pat prokuroras teigia, jog teismas paviršutiniškai ištyrė teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, nepateikė išsamios šių duomenų analizės bei jų įvertinimo motyvų, todėl nepagrįstai išteisino O. K. , o G. Ž. veiką perkvalifikavo iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 178 str. 4 d. ir 178 str. 1 d.

Prokuroras taip pat teigia, jog teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė niekuo nepagrįstą, deklaratyvią, nepakankamai motyvuotą ir neišsamią išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis G. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 4 d. ir 302 str. 1 d., ir jį išteisino. Mano, jog teismas nepagrįstai nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu gautais ir ištirtais duomenimis, kurie buvo gauti teisėtais būdais, t.y., nukentėjusiųjų S. Š. ir V. Š. parodymais, akistatos protokolu, iš dalies G. Ž. parodymais, kuris parodė, kad buvo pas V. Š. bute, be to, teismo posėdžio metu į V. Š. klausimą „Kada spėjai pavogti?“, G. Ž. jam atsakė „Mažiau gerti reikėjo, būtum matęs?“, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Tokiu būdu prokuroras mano, kad esant šioms aplinkybėms, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, dėl ko teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, paviršutiniškai ištyrė teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, išsamiai jų neįvertino, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Prokuroras nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad negalint civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papilomos medžiagos, civiliniams ieškovams pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi teisminio nagrinėjimo metu teismui nekilo jokių klausimų dėl civilinių ieškinių dydžių, be to, byla buvo išnagrinėta ne iš karto, todėl teismas galėjo išreikalauti reikalingus dokumentus, jei tam būtų buvęs pagrindas.

Taip pat prokuroras nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai į atliekamos bausmės pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-09-13 nuosprendį laiką įskaitė bausmės laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime pagal šią bylą nuo 2006-06-19 iki 2007-01-18, nors O. K. buvo sulaikytas nuo 2006-06-05, o suimtas nuo 2006-06-07. Mano, jog teismas, nebendrindamas šių nuosprendžių, šito padaryti negalėjo, o klausimas dėl 2006-09-13 nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių bei neaiškumų turėjo būti sprendžiamas LR 362 straipsnio tvarka.

Be to, prokuroras pažymi, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-09-13 nuosprendžiu O. K. buvo nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir, nors ir įskaitant laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2006-06-05, jis bausmės dar neatliko, tačiau teismas jį paleido.

Tokiu būdu dėl paminėto prokuroras mano, jog skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, byloje yra surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltinamojo O. K. kaltę nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d., padarymu, ir G. Ž. kaltę nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 180 str. 2 d., 178 str. 4 d. ir 302 str. 1 d., padarymu, todėl jie turėtų būti pripažinti kaltais, ir iš jų priteisiami civiliniai ieškiniai.

Prokuroras nurodo, jog remiantis LR BK 54 str. 2 d., bausmės kaltinamiesiems skirtinos atsižvelgiant į tokias aplinkybes: O. K. padarytas nusikaltimas pagal LR BK 180 str. 2 d. priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, G. Ž. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų, apysunkių ir sunkių nusikaltimų, O. K. ir G. Ž. administracine tvarka nebausti, anksčiau teisti, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant bausmę, O. K. ir G. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką pagal LR BK 180 str. 2 d, padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Nuteistasis G. Ž. savo atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą, kurį įvardijo apeliaciniu skundu, prašo prokuroro skundo netenkinti, nurodo, kad prokuroras yra šališkas jo atžvilgiu, todėl bet kokiomis priemonėmis siekia jo nuteisimo.

Nuteistasis O. K. taip pat prašo prokuroro apeliacinio skundo netenkinti, teigia, kad prokuroras prieš juos demonstruoja savo galią ir vadovaujasi ne protu, bet emocijomis.

Prokurorė, palaikydama apeliacinį skundą, prašo vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl O. K. visiško išteisinimo panaikinama ir priimamas šioje dalyje naujas apkaltinamasis nuosprendis, be to, nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant nuteistojo G. Ž. nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama prokuroro apeliacinį skundą, konstatuoja:

kad kaltinamasis G. Ž. , 2006-06-05, apie 17 val., Mažeikiuose, prie Ventos upės, netoli esančios šašlykinės, demonstruodamas peilį prieš nepilnamečius, t.y. vartodamas psichologinį smurtą ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą, kartu su O. K. , plėšimo būdu pagrobė iš nepilnamečių nukentėjusiųjų M. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K. , gim. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonus – „Sony Ericson K-500i“ 350 Lt vertės ir „Motrola L-6“ 600 Lt vertės, viso turto už 950 Lt, t.y. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje;

kaltinamasis O. K. , bendrininkaudamas kartu su G. Ž. turto grobime plėšimo būdu iš nepilnamečių nukentėjusiųjų M. K. ir I. K. , tačiau iš anksto nežinodamas ir aiškiai nematydamas bei nesuprasdamas, kad G. Ž. gąsdins, ir kad gąsdina nepilnamečius turimu peiliu, bei nesant jų išankstinio susitarimo dėl peilio panaudojimo, savo tyčiniais veiksmais, nurodydamas nepilnamečiams nukentėjusiesiems, kad G. Ž. reikia klausyti, nes bus problemų, t.y. vartodamas psichologinį smurtą, agresyviai, prisidėjo prie grasinimų smurtu nepilnamečiams, bei kartu su G. Ž. pagrobė plėšimo būdu nepilnamečių M. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K. , gim. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonus – „Sony Ericson K-500i“ 350 Lt vertės ir „Motrola L-6“ 600 Lt vertės, viso turto už 950 Lt, t.y. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su prokuroro skundo argumentais dėl nepagrįsto O. K. išteisinimo iš kaltinimo plėšimu, taip pat dėl G. Ž. veikos kvalifikacijos, grįžta prie bylos aplinkybių ir iš naujo įvertina byloje surinktus įrodymus. Šiuo aspektu pažymi, kad apylinkės teismas iškraipė ir netinkamai įvertino nukentėjusiųjų parodymus viso bylos proceso metu - ir juos apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose priimant pirmąjį apkaltinamąjį nuosprendį, kuris buvo panaikintas tik dėl proceso įstatymo esminio pažeidimo, ir priimant antrąjį procesinį sprendimą. Iš tiesų, visiškai nelogiškas ir nesuprantamas, bei neatitinkantis tiesos teismo teiginys, kad nukentėjusieji I. K. ir M. K. teisminio nagrinėjimo metu jų užpuolimo ir turto užvaldymo aplinkybes, bei tam tikslui peilio panaudojimo aplinkybes, aiškino prieštaringai. O argumentas, kad nukentėjusieji nevienodai aiškino peilio demonstravimo aplinkybes, ar net negalėjo nusakyti peilio dydžio, kokiu tikslu jis buvo rodomas, kodėl, apskritai pačiame nuosprendyje jau aptariamas prieštaringai. Bylos duomenimis, nukentėjusieji nuosekliai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vienodai ir visiškai patikimai tvirtino, kad peilį demonstravo kaltinamasis G. Ž. , kad peilio demonstravimas jiems ir buvo vienintelė bei pagrįsta sąlyga nesipriešinti, nes tai jiems sukėlė ir kėlė baimę, o peilio išvaizdą jie nusakė gana aiškiai ir pakankamai tam, kad jį galima būtų identifikuoti kaip peilį, o ne kitokį įnagį. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusieji, jų teigimu, suprato, jog peilio demonstravimas buvo skirtas jiems įbauginti. Šis tikslas ir buvo pasiektas. Kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį ir į kaltininkų bei nukentėjusiųjų asmenybes – iš vienos pusės jau patyrę, turintys kriminalinę praeitį, įžūlūs kaltinamieji, iš kitos – nepilnamečiai moksleiviai nukentėjusieji, taigi, jiems įbauginti reikėjo žymiai mažiau pastangų, apie ką pakankamai gerai suvokė ir kaltinamieji.

Pagrįstai prokuroro skunde teigiama, kad kaltinamųjų kaltę įvykužius plėšimą įrodo bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurie buvo gauti teisėtais būdais, ir kuriuos buvo galima, ir jie buvo patikrinti teisme baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis: – tai jau minėtų nukentėjusiųjų nuoseklūs parodymai, ir dėl peilio demonstravimo užvaldant turtą, ir dėl kito kaltinamojo – O. K. – veiksmų, pastabų, kad G. Ž. reikia klausyti, nes kitaip jie turės problemų; iš dalies liudytojo A. G. parodymai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad toks kaltinamojo O. K. pasakymas tuo metu, kai reikalaujama turto, kai apieškomi nukentėjusieji ir iš jų atimami telefonai, t.y. tokiomis aplinkybėmis, nereiškia nieko kito, kaip atvirą grasinimą bei psichologinį smurtą. Pažymėtina, kad iš esmės ir patys kaltinamieji pripažino kai kurias faktines aplinkybes, t.y., kad G. Ž. atėmė iš nukentėjusiųjų telefonų aparatus - vieną iš rankų, kitą iš kišenės.

Tačiau teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybes, atkreipia dėmesį į keletą svarbių kaltininkų veikos ir jos kvalifikavimo aspektų.

Visų pirma, viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis O. K. neigė matęs nusikaltimo darymo metu peilį G. Ž. rankose. Nukentėjusieji taip pat kategoriškai negalėjo teigti, kad tikrai O. K. peilį matė, nors nurodo, kad jis turėjo jį matyti. Byloje apklaustas liudytojas A. G. , nurodęs kaltininkų agresyvumą ir savo bei nukentėjusiųjų baimę dėl jų veiksmų, taip pat teigė peilio nematęs. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad kaltininkai iš anksto būtų susitarę nukentėjusiųjų turtą, šiuo atveju mobiliuosius telefonus, užvaldyti panaudojant peilį. Tai teismui duoda pagrindo vertinti kaltininkų veiksmus per vykdytojo eksceso institutą. Bylos duomenimis akivaizdu, kad kaltininkai, siekdami užvaldyti nukentėjusiųjų turtą – mobiliojo ryšio telefonus, veikė bendrai, turėdami vieningą tikslą ir tyčią, tačiau peilio panaudojimas išėjo iš jų susitarimo ir bendrų veiksmų ribų, todėl kaltininkų veikos kvalifikuotinos skirtingai – G. Ž. pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį, o O. K. – pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo O. K. kaltės dėl plėšimo nenuneigia ta aplinkybė, kad jis peilio nematė, o pats tiesiogiai telefonų neatiminėjo, jų neužvaldė ir jais nepasinaudojo. Bylos duomenimis, priešingai nei padarė išvadas apylinkės teismas, nustatyta, kad O. K. nebuvo vien tik pasyvus įvykio stebėtojas, bet demonstravo agresyvumą, komentavo ir patarinėjo G. Ž. , bei nurodė nukentėjusiesiems klausyti G. Ž. , priešingu atveju grasino juos turėsiant problemų. Taigi, šie veiksmai visiškai atitinka plėšimo – veikos, numatytos LR BK 180 straipsnyje, objektyviuosius požymius, o tas, kas bent iš dalies realizavo darant bendrininkams plėšimą objektyviuosius plėšimo požymius, aprašytus LR BK 180 straipsnyje, turi atsakyti pagal tai, kokią veiką bendrai padarė, išskyrus išimtį – vykdytojo ekscesą.

Antra, teisėjų kolegija, tik iš dalies tenkindama šioje dalyje prokuroro apeliacinį skundą, nurodo, kad 2006-09-07 Mažeikių rajono apylinkės teismas, dėl tų pačių kaltinimų priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuris nors ir buvo panaikintas, tačiau tik dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, bet ne dėl kitų priežasčių, t.y. ne dėl per švelnios bausmės, ir ne dėl neteisingo kaltininkų veikos kvalifikavimo, taip pat jau aptarė ir įvertino tas pačias aplinkybes, analizavo kaltininkų veikų, esant tai pačiai faktinei situacijai ir toms pačioms aplinkybėms, kvalifikavimo klausimą, ir nusprendė veikas kvalifikuoti taip, kaip nurodyta ir šiame apeliacinio teismo kolegijos nuosprendyje. Tuomet prokuroras sutiko su tokia kaltininkų veikų kvalifikacija ir neprašė kaltinamųjų teisinės padėties sunkinti, todėl aukštesniosios instancijos teismas šiuo atveju ir šiame kontekste, taip pat ir dėl bausmių kaltininkams dydžio, yra varžomas pirmojo teismo nuosprendžio (LR BPK 386 straipsnio 3 dalis).

Apylinkės teismas, išteisindamas O. K. iš kaltinimo plėšimu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai interpretavo kaltininkų veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat neteisingai įvertino ir G. Ž. veiksmus ir jų apimtį, o kvalifikuodamas kaltinamojo veiką užvaldant nukentėjusiųjų mobiliuosius telefonus, apskritai netinkamai taikė ir baudžiamąjį įstatymą, viena ir vieninga tyčia padarytą nusikalstamą veiką (tuo pat metu, toje pat vietoje ir vieninga tyčia pagrobiant du mobiliuosius telefonus iš nukentėjusiųjų), išskaidydamas į dvi atskiras veikas ir jas atskirai kvalifikuodamas pagal du skirtingus baudžiamuosius įstatymus, netgi nenurodydamas tokio išskaidymo argumentų bei motyvų.

Dėl G. Ž. išteisinimo iš kaltinimų pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies (nukentėjusiųjų Š. turto ir dokumento grobimo)

Kolegija nesutinka su prokuroro skundo argumentu, jog dėl aptariamo kaltinimo G. Ž. kaltė visiškai ir neabejotinai įrodyta, todėl jis turi būti pripažintas kaltas bei nuteistas ir pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, ir 302 straipsnio 1 dalį.

Priešingai nei nurodo prokuroras savo apeliaciniame skunde, byloje nėra patikimų, nekeliančių pagrįstų abejonių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų kaltinamojo kaltę. Vien fakto, kad kaltinamasis G. Ž. buvo pas S. ir V. Š. , kur gėrė alkoholinius gėrimus, o po to, kai jis išėjo, rytą Š. pasigedo savo papuošalų ir asmens dokumentų, nėra pagrindas dėl turto vagystės apkaltinti G. Ž. . Byloje apklausti nukentėjusieji nenurodė G. Ž. , kaip asmenį, kuris juos apvogė, tik teigė, kad pastarasis vakarą prieš turto pasigedimą pas juos buvo, todėl jį įtaria. Pats kaltinamasis G. Ž. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus vienus parodymus, kuriuos užrašė ikiteisminio tyrimo tyrėja 2006-06-20 ir akistatos metu (b.l. 179-180, t.1), nepripažino savo kaltės. O vėliau ir tuos parodymus, kuriuose iš dalies pripažino kaltę, paneigė. Jo teiginio akistatoje su V. Š. teismo posėdžio metu, kur į V. Š. klausimą: „kada spėjai pavogti?“ atsakė: „Mažiau reikėjo gerti, būtum matęs“, teisėjų kolegija nelaiko kaltės pripažinimu ir pakankamu kaltės įrodymu. Kiti prokuroro skunde nurodyti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, jokios informacijos apie padarytą nusikalstamą veiką ir kaltę nesuteikia. Todėl, esant abejonėms, jos aiškintinos kaltinamojo naudai, ką pagrįstai ir padarė apylinkės teismas, priimdamas G. Ž. atžvilgiu dėl šio kaltinimo išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl bausmės kaltinamiesiems

Kaltinamieji jau anksčiau teisti, jų padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, asmenybės bruožuose stebimos aiškios antivisuomeniškos, antiįstatyminės nuostatos, todėl jiems skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Jų dydis sąlygojamas nusikalstamų veikų apimtimi dalyvavimo nusikalstamose veikose intensyvumu, pobūdžiu ir laipsniu, sankcijoje numatytų bausmių dydžiu, bei pirmuoju teismo nuosprendžiu.

Dėl civilinio ieškinio

Apylinkės teismas be pagrindo netenkino civilinių ieškovių L. K. ir J. K. pareikštų civilinių ieškinių. Žalos dydis nustatytas objektyviais duomenimis, jos dydį pripažino ir apylinkės teismas, nustatęs jį nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl pagrindo ieškinio netenkinti arba tik pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti pagal civilinio proceso taisykles, nebuvo. Todėl civilinių ieškovių ieškininis reikalavimas tenkinamas iš nuteistųjų solidariai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 2 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-01-18 nuosprendžio dalį, kuria O. K. išteisintas iš kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir priimti šioje dalyje dėl šio kaltinimo naują nuosprendį:

O. K. pripažinti kaltą nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu (1) vieneriems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes pagal šį nuosprendį ir 2006-09-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžius subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti nuteistajam O. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-06-05 iki 2006-09-07, ir bausmę, atliktą pagal 2006-09-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-01-18 nuosprendį dėl G. Ž. nuteisimo.

Pripažinti G. Ž. kaltą nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę (3) trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą G. Ž. laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2006-09-11 ir 2006-09-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, ir paskirti G. Ž. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę (4) ketveriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2006-06-19 iki 2006-09-07, taip pat bausmę, atliktą pagal 2006-09-11 ir 2006-09-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Priteisti iš nuteistųjų O. K. ir G. Ž. solidariai L. K. - 350 Lt, J. K. – 600 Lt.

Likusioje dalyje apylinkės teismo nuosprendžio nekeisti.