- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 1-2821-486/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- D. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajai D. M., nukentėjusiajai D. B., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietybės, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji, 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 09.57 val., Vilniuje, vairuojamu A. A. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavusi į reguliuojamą J.Baltrušaičio g.-Laisvės pr.-Žemynos g. sankryžą ir sukdama į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad „sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas“, tai yra, vairuojamu automobiliu degant žaliam šviesoforo signalui iš J.Baltrušaičio gatvės įvažiavusi į reguliuojamą sankryžą su Laisvės pr. ir Žemynos g. bei sukdama į kairę, į Laisvės pr. antrą eismo juostą, skirtą važiuoti Karoliniškių link, nesustojo, kad praleisti jos važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, ties gatvių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui per Laisvės prospekto važiuojamą dalį ėjusią pėsčiąją D. B. ir ją partrenkė, dėl ko D. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu D. M. kalta prisipažino visiškai bei parodė, kad viskas vyko taip kaip surašyta kaltinamajame akte. Tą dieną ji važiavo automobiliu, prie sankryžos sustojo, laukė žalio šviesoforo signalo, nes norėjo sukti į kairę. Deja, nukentėjusiosios ji nepamatė ir pradėjo judėti. Tik po to išgirdo ir pamatė, kaip nukentėjusioji nukrito net ant priekinio automobilio variklio dangčio. Ji išlipo, paklausė, kaip jos sveikata. Susirinko daug žmonių, atvyko greitoji. D. M. buvo stresas. Ji laukė policijos pareigūnų, nuvyko kartu į policijos komisariatą. Nukentėjusiosios labai atsiprašo, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.
Kadangi D. M., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Kaltinamosios D. M. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 09.50 val., nuo Ukmergės gatvės pusės J. Baltrušaičio gatve priėjo reguliuojamą J. Baltrušaičio g.-Laisvės pr.-Žemynos g. sankryžą, kurioje ketino pereiti į kitą Laisvės prospekto pusę. Ji J. Baltrušaičio gatvės kairiuoju šaligatviu, žiūrint nuo Ukmergės g. pusės, priėjusi reguliuojamą sankryžą sustojo ant šaligatvio ties Laisvės pr. važiuojama dalimi ir laukė kada jos atžvilgiu užsidegs žalias šviesoforo signalas. Pamačiusi, jog jos atžvilgiu užsidegė žalias šviesoforo signalas, nužengė nuo šaligatvio į Laisvės pr. važiuojamą dalį ir pėsčiųjų perėja greitu tempu pradėjo eiti į kitą Laisvės pr. važiuojamos dalies pusę, link saugumo salelės. Ji sėkmingai praėjo Laisvės pr. važiuojamą dalį, skirtą važiuoti nuo Karoliniškių link Baltupių pusės ir žengė ant saugumo salelės. Eidama tuo pačiu greitu tempu perėjo saugumo salelę ir priėjo prie Laisvės pr. važiuojamos dalies, skirtos važiuoti nuo Baltupių link Karoliniškių pusės. Kadangi jai priėjus Laisvės pr. važiuojamą dalį, jos atžvilgiu tebedegė nepertraukiamas žalias šviesoforo signalas, todėl ji nužengė nuo saugumo salelės ir pėsčiųjų perėja pradėjo eiti į kitą važiuojamos dalies pusę. Jai nuo saugumo salelės pėsčiųjų perėja praėjus apie 2-3 žingsnius, staiga pajuto jog pakilo į orą, skrenda ir nukrito ant važiuojamos dalies. Į kur buvo smūgis nurodyti negali, viskas įvyko labai staiga. Ji net nematė, kaip važiavo ją partrenkęs automobilis, ji aplamai nematė ją partrenkusio automobilio. Prie jos netrukus prisirinko daug žmonių. Kažkas paskambinęs pranešė apie įvykį, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Iki atvyko medikai, ji visą laiką gulėjo ant žemės. Medikai su neštuvais ją įkėlė į greitosios pagalbos automobilį ir ji buvo išgabenta į ligoninę. Kadangi ji eismo įvykio metu buvo sužalota, jai padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala, todėl prašo pripažinti nukentėjusiąja. Teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę išaiškinta. Taip pat išaiškinta teisė byloje pareikšti civilinį ieškinį. Daugiau nieko apie eismo įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė Jolanta Majauskaitė- Čobot, išnagrinėjusi pateiktus D. B. medicininius dokumentus, davė išvadą, kad D. B. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairėje pėdoje, kairės pėdos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. J. parodė, kad 2019-08-17, maždaug apie 10.00 val., važiavo namo į (duomenys neskelbtini) iš draugės darbovietės, esančios šalia (duomenys neskelbtini). Važiuodamas link namų, savo automobiliu, sustojo Laisvės - A. J. Baltrušaičio - Žemynos gatvių sankryžoje, antroje eismo juostoje, arčiau link A. J. Baltrušaičio gatvės, važiuojant didėjančia tvarka. Sustojus jam degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Automobilyje sėdėjo su atidarytu vairuotojo pusės langu. Sėdint automobilyje išgirdo smūgio garsą, pradėjo dairytis, pamatė, kad kitoje kelio pusėje, t. y. lygiagrečiai Laisvės pr., važiuojant priešinga kryptimi, esančioje pėsčiųjų perėjoje, stovėjo automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia jo pėsčiųjų perėjoje gulėjo moteris. Pamatęs įvykį, privažiavo arčiau minėtos perėjos ir išlipęs priėjo. Kartu priėjo dar du vyrai, jiems priėjus niekas neturėjo mobilaus telefono, o „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja buvo šoko būsenoje, jos rankos drebėjo ir ji negalėjo paskambinti. Tada jis paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie minėtą įvykį. Kadangi su juo buvo kartu ir vaikas, kuris laukė automobilyje, jis iškvietęs pagalbą išvažiavo. Pačio smūgio nematė, kam degė koks šviesoforo signalas pasakyti negali. Iš kurios gatvės išvažiavo minėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasakyti negali (b. l. 26).
Apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad jo vardu yra registruotas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo automobiliu, be jo, naudojasi ir draugė D. M.. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 09.55 val., Vilniuje, J.Baltrušaičio g.-Laisvės pr.-Žemyos g. sankryžoje, jo draugė D. M., vairuodama jo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją. Jis pats šio eismo įvykio nematė ir apie jo aplinkybes žino tik iš Dovilės pasakojimo, todėl nieko apie eismo įvykio aplinkybes parodyti negali. Eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas jo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bet dėl šio jo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo jam jokia žala nepadaryta, D. M. jokių pretenzijų neturi. Nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, bei nepageidauja dalyvauti procese. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 30).
2019-08-17 policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos eismo įvykių aplinkybės (b. l. 3, 4).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji D. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar toks pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.
Kaltinamosios D. M. kaltė pilnai įrodyta jos paties visišku prisipažinimu, liudytojų parodymais, policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini.
D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).
Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės bei uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis) skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai D. M. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles, nulemdama nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, kuris turi liekamųjų reiškinių, nes iki šiol gydosi pėdą, skauda petį. Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, nes įvykdytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, nes nukreipusi dėmesį nuo važiuojamosios kelio dalies, nepastebėjo į kelią įėjusios nukentėjusiosios, į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad po įvykio domėjosi nukentėjusiosios sveikata, atsiprašė dėl savo veiksmų. Kaltinamoji yra pakankamai jauno amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, nebausta administracine tvarka.
Įvertinus kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei sukeltas pasekmes, jos kaltės formą ir rūšį, kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajai D. M. skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Pagal teismų praktiką LR BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, LR BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018).
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.
Analizuojamu atveju kaltinamoji D. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau ji neteista, nėra įvykdžiusi nei vieno administracinio nusižengimo, įvykdė neatsargų nusikaltimą, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti nepaskiriant LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Iš bylos medžiagos matyti, kad BTA draudimas nukentėjusiajai yra išmokėjęs 1200 neturtinės žalos, bei 3,41 eurų turtinės žalos atlyginimą (b. l. 37).
Kaltinamajai D. M. kardomoji priemonė nepaskirta, ji sulaikyta nebuvo, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BPK 303 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 30 MGL, 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti D. M. galutinę bausmę – 20 MGL, 1 000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti nuteistajai, kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Kaltinamajai D. M. kardomoji priemonė nepaskirta ir skirti šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.