- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-10-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15234-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Skolininkas
- G. R.
- Kreditorius
- UAB „Naujininkų ūkis“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko G. R. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje: išieškotojas UAB „Naujininkų ūkis“ ir antstolis D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas atmesti antstolio reikalavimus – patvarkymus ir pripažinti jį atsiskaičiusiu. Nurodė, kad nesutinka su antstolio D. B. neteisėtais veiksmais vykdant savanaudišką savivalę, kadangi antstolis nori pasipelnyti išieškant iš jo neteisėtus pinigus. t.y. specialiai nepranešinėjo jam apie skolos likutį, o vilkino menkos sumos išieškojimą tam, kad gautų pelno su procentais susidariusiais per 10 metų. Nurodo, jog žino, kad buvo visiškai atsiskaitęs su UAB „Naujininkų ūkis“, be to, kai tik gavo iš antstolio patvarkymą kreipėsi į giminaitį, kuris apsilankė UAB „Naujininkų ūkis“ ir sužinojo, kad pareiškėjas neturi jokios skolos. Anot pareiškėjo, jis atlieka bausmę jau aštunti metai. Prašo atmesti antstolio patvarkymus dėl vykdomo išieškojimo jo atžvilgiu, kadangi skola susidarė dėl antstolio vilkinimo ir pripažinti jį atsiskaičius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi (b.l. 18-19) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad antstolis D. B. vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-04-25 Nr. 2-00524-614 dėl 241,91 Eur išieškojimo iš skolininko G. R. išieškotojo UAB „Naujininkų ūkis“ naudai. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0035/05/03585 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 04 25 vykdomąjį raštą Nr. 2-00524-614 antstoliui pateikė tinkamai, nepraleisdamas 10 metų pateikimo senaties termino, todėl teismas visiškai sutinka su antstoliui D. B., jog šiuo atveju - jau užvestos bylos vykdymui, jokie senaties terminai nėra taikomi. Neįvykdžius teismo sprendimo geruoju už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus antstolis paskaičiuoja vykdymo išlaidas, kurios iki šiol nėra skolininko sumokėtos. Iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolis ne kartą tikrino skolininko R. G. turtinę padėtį, tačiau turto ar piniginių lėšų į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą nebuvo. Antstolis 2015-03-24 priėmė patvarkymą Nr. 0035/05/03585 vykdyti išieškojimą iš skolininkui R. G. priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, t.y. antstolis areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas.
Šalies argumentai
Skolininkas G. R. atskiruoju skundu (b.l. 23-25) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartį panaikinti ir priimti sprendimą apelianto naudai. Nurodo, kad teismas palaiko antstolio veiksmus specialiai delsiant beveik 10 metų išieškojimą, kad užaugtų kuo didesni procentai nuo menkos sumos. Nurodo, kad teismas nesiteikė surasti jo pusę palaikančių teisinių galimybių, tendencingai ir naudingai palaiko tik antstolio pusę. Nurodo, kad antstolis delsė išieškojimą iš apelianto ir per 10 metų neva nerado jo būvimo vietos, nors jis jau 8 metus yra įkalinimo įstaigoje.
Atsiliepimas
Antstolis D. B. atsiliepimu į pareikštą skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad raginimas įvykdyti teismo sprendimą skolininkui buvo įteiktas asmeniškai 2005-05-26, todėl jis apie skolą žinojo, taip pat turėjo žinoti ir apie vykdymo išlaidas, kurios susidaro laiku neapmokėjus skolos. Taip pat nurodo, kad 2005-04-25 vykdomasis raštas Nr. 2-00524-614 antstoliui buvo pateiktas nepraleidus 10 metų pateikimo senaties termino.
Suinteresuotas asmuo UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantas savo skunde nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo aplinkybių, o savo skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog teismas palaikė tik antstolio pusę ir nesiteikė surasti apelianto pusę palaikančių argumentų. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnis numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš to seka, kad ne teismas ieško šalių teiginius pagrindžiančių argumentų, o pačios šalys tuo rūpinasi. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstė ne konkrečiai antstolio argumentus palaikančias aplinkybes, o įstatyme įtvirtintas normas bei Europos žmogaus teisių teismų praktiką, kurių visetu remdamasis priėmė nutartį, apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolis delsė išieškojimą iš apelianto ir per 10 metų neva nerado jo būvimo vietos, nors jis jau 8 metus yra įkalinimo įstaigoje. Tačiau pažymėtina, kad ne antstolio, o apelianto pareiga yra domėtis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, o žinodamas apie egzistuojantį įsiskolinimą kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas ir jo tyčia nevykdydamas apeliantas ne tik kad nėra atleidžiamas nuo pareigos įvykdyti galiojantį teismo sprendimą, tačiau privalo atlyginti ir su išieškojimu susijusias vykdymo išlaidas (CPK 607 str. 1 d., 610 str. 1 d.).
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.