- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-26-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- Z. A., M. Z.
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Z. A. ir M. Z. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo K. Č. ieškinį atsakovams Z. A. ir M. Z. dėl sandorio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas K. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2008-02-26 1,14 ha žemės sklypo, esančio Kazokų km., Molėtų raj., 2 ha žemės sklypo, esančio Gėliogalių km., Molėtų raj. ir 2,5 ha žemės sklypo, esančio Perkalių km., Molėtų raj., pirkimo-pardavimo sutartį tarp pardavėjo K. Č., už kurį veikė atsakovas Z. A., ir M. Z. negaliojančia. Taikyti abipusę restituciją ir grąžinti žemės sklypus K. Č. nuosavybėn, o atsakovui M. Z. priteisti iš atsakovo Z. A. jo gautus pagal pirkimo-pardavimo sutartį 30 000 Lt. Taip pat priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, norėdamas pelningai parduoti jam nuosavybės teise priklausančius tris žemės sklypus, tai padaryti paprašė nekilnojamojo turto agentūrą Molėtuose turintį Z. A., savo dukterėčios vyrą, kuriuo visiškai pasitikėjo. Su juo aptarė sklypus parduoti kuo brangiau: vieną sklypą už 60 000-80 000 Lt, antrą už maždaug 30 000 Lt, o vertingiausią, esantį prie Šiekštelio ežero - už maždaug 200 000 Lt bei pažadėjo išmokėti Z. A. 3 % vadinamų komisinių nuo gautos sumos. Tuo tikslu atidavė jam žemės nuosavybės dokumentus, o įgaliojimu rūpinosi pats Z. A., nes patalpas agentūrai nuomojo tame pačiame pastate, kur yra notarės kontora. 2007-03-02 dieną, kai Z. A. buvo pakviestas pasirašyti įgaliojimą, ieškovas prastai jautėsi, nes buvo pakilęs kraujospūdis, be to, jis visiškai pasitikėjo Z. A., todėl įgaliojimą pasirašė jo neperskaitęs. Laikui bėgant, ieškovas vis klausinėdavo atsakovo, kaip jam sekasi pardavinėti žemę, bet pajuto jo nenorą bendrauti. Todėl 2007 m. gruodžio mėn. per Kalėdas pareikalavo, kad Z. A. grąžintų nuosavybės dokumentus, nes ieškovas įgaliojimą nutraukia. Po to 2008-02-25 telefonu jam konkrečiai pranešė, jog nepageidauja parduoti žemę ir vėl pareikalavo grąžinti dokumentus bei žodžiu informavo apie tai, kad įgaliojimą nutraukia ir oficialiai per notaro kontorą jį panaikino 2008-02-29. Tačiau paaiškėjo, kad 2008-02-26 Z. A., aiškiai skubėdamas, jo manymu tik dėl akių jau buvo sudaręs sandorį su savo pažįstamu M. Z., kuriam pusvelčiui - už 30 000 Lt tariamai pardavė visus tris žemės sklypus. Ieškovas laiko, kad toks sandoris akivaizdžiai prieštarauja jo interesams, be to su juo nebuvo atsiskaityta už žemės sklypus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2008-09-03 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir 1,14 ha žemės sklypo, esančio Kazokų km., Molėtų raj., 2 ha žemės sklypo, esančio Gėliogalių km., Molėtų raj. ir 2,5 ha žemės sklypo, esančio Perkalių km., Molėtų raj., pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2008-02-26 pripažino negaliojančia. Taikė restituciją ir šiuos žemės sklypus grąžino K. Č. Priteisė iš Z. A. ir M. Z. po 450 Lt K. Č. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės, išsamūs ieškovo paaiškinimai neginčijamai įrodo, jog atsakovas Z. A. nors formaliai ir veikė pagal įgaliojimą, bet faktiškai - akivaizdžiai priešingai įgaliotojo K. Č. interesams. Byloje nustatyta, kad 1,14 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 21 000 Lt, 2 ha sklypo - 39 000 Lt, o 2,5 ha sklypo, besiribojančio su ežeru - 157 000 Lt, taigi, bendra visų sklypų rinkos vertė yra 237 000 Lt. Vadinasi, Z. A., nepaisydamas šių sklypų savininko K. Č. reikalavimo, betarpiškai jam išreikšto 2007 m. gruodžio mėn. per Kalėdas, negrąžino jam įgaliojimo ir žemės nuosavybės dokumentų, bet už dviejų mėnesių piktavališkai ir savanaudiškai sudarė su M. Z. K. Č. interesams prieštaraujantį sandorį. Z. A., pats būdamas nekilnojamojo turto agentūros direktoriumi, turėjo aiškiai suvokti ir teismo įsitikinimu suvokė, kad žemės sklypų, tarp jų 2,5 ha ploto su 220 metrų ežero pakrantės ir statybų jame galimybe, esančio Perkalių km., Molėtų raj. pardavimas kiekvieno po 10 000 Lt kaina, būtų neracionalus ir neprotingas. Todėl teismas padarė išvadą, kad faktiškai jis jų M. Z. ir nepardavė, bet tik jam perrašė, t.y. sudarė su juo apsimestinį sandorį apie tariamą pardavimą (CK 1.87 str.). Kadangi, M. Z., kuris yra jauno amžiaus - sandorio sudarymo metu turėjo 20 metų, teismui nepateikė įtikinamų aplinkybių ir paaiškinimų apie tokių lėšų turėjimą apskritai ir atsiskaitymą už neva nupirktą žemę, todėl teismas šį sandorį laikė sudarytu dėl piktavališko susitarimo ir CK 1.91 str. 1 d. pagrindu pripažino negaliojančiu. Bet sutinkamai su CK 6.145 str. 2 d. ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pakeitė restitucijos būdą ir 30 000 Lt iš Z. A. M. Z. nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad priešingu atveju nepagrįstai ir nesąžiningai vieno padėtis pagerėtų, o kito - pablogėtų. Teismas pripažino, kad dėl ieškovo perdėto pasitikėjimo Z. A., su kuriuo jį siejo ilgalaikis bendravimas, šis, jo teigimu būdamas tą dieną prastos sveikatos, neapsižiūrėjęs notaro kontoroje pasirašė itin nenaudingą jam įgalinimų prasme dokumentą - įgaliojimą. Atkreipė dėmesį, kad anksčiau, 2001-05-25 jo suteiktas Z. A. įgaliojimas buvo visai kitokio turinio nei pastarasis - tuomet juo nebuvo pavesta parduoti žemę, disponuoti pinigais ir pan. ir tuo yra paneigiamas Z. A. tvirtinimas, kad neva ieškovas ne pirmą kartą suteikė jam tokį įgaliojimą ir jis gerai suprato jo vykdymo pasekmes. Teismas konstatavo, jog nepakankamas ieškovo atidumas ir rūpestingumas suteikiant Z. A. minėtą įgaliojimą ir pavėluotas jo nutraukimas vis dėlto negali nulemti minėto piktavališko sandorio sudarymo itin neigiamų pasekmių jam, kai dėl Z. A. nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo teise, kas yra neleistina ne tik pagal gerą moralę, bet ir CK 1.2 str. 1 d., ieškovas iš esmės prarado vertingą savo nekilnojamąjį turtą ir už jį negavo jokio atlygio. Todėl sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija ir sklypai grąžintini ieškovo nuosavybėn.
III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
Atsakovas Z. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo K. Č. ieškinį dėl sandorio panaikinimo. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, o įrodymai buvo tiriami nesilaikant betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Teismas, interpretuodamas 2007-03-02 Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės patvirtinto įgaliojimo turinį, rėmėsi tik ieškovo ieškinyje pateikta informacija (kuri skyrėsi nuo įgaliojime pateiktos), o ne iš esmės išnagrinėjo pavedimo sutarties sudarymo aplinkybes (buvo sudaryta laisva valia, notarui išaiškinant pavedimo sutarties pasekmes ir t.t.), neapklausė Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės apie ieškovo galimai blogą savijautą įgaliojimo patvirtinimo dieną bei neįsigilino į pavedimo sutartyje nustatytus pavedimus. K. Č. 2007-03-02 suteikė Z. A. įgaliojimą, laisva valia, kuriuo pavedė valdyti ir tvarkyti, bei už kainą savo nuožiūra parduoti K. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, atstovauti visose įstaigose ir organizacijose, tvarkant dokumentus reikalingus pirkimo-pardavimo sutartims įforminti, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus už parduotus žemės sklypus ir jais savo nuožiūra disponuoti, daryti K. Č. vardu pareiškimus, paduoti prašymus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su minėtais pavedimais. Įgaliojimas galioja iki 2017-03-02 su pergaliojimo teise. Įgaliojimas buvo perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkantis K. Č. valią, pasirašytas. Teismas pripažįsta, kad atsakovą ir ieškovą sieja ilgalaikis bendravimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas jau ne pirmą kartą suteikia įvykdyti aukščiau minėto pobūdžio pavedimą, kurį atsakovas sėkmingai įvykdė ir jokių pretenzijų neatsirado. Teismas minėtą aplinkybę netinkamai įvertino - teigdamas, kad ankstesniame įgaliojime nebuvo pavesta parduoti žemę, disponuoti pinigais ir pan. Atsakovas teismui kaip įrodymą pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, nes įgaliojimas likęs Panevėžio notarinėje. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra įrašyti atsakovo kaip įgaliotinio duomenys (įgaliojimas, vardas, pavardė, nurodyta banko sąskaita į kurią pirkėjas pervedė pinigus). Iš minėtų duomenų (esant būtinumui pasitikslinus Panevėžio notarinėje) teismas turėjo nustatyti, kad K. Č. įgaliojimą suteikia atsakovui ne pirmą kartą ir jis gerai suprato jų vykdymo pasekmes. Teismas netinkamai išnagrinėjo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumą. 2008-02-26 Z. A., veikiantis pagal minėtą įgaliojimą, teises aktų nepažeidžiant pardavė M. Z. asmeninės nuosavybės teise minėtus žemės sklypus. Sandėris buvo patvirtintas trečiojo asmens Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės F. V. CK 2.147 str. 1 d. 2 p. numato, kad įgaliojimas pasibaigia įgaliotiniui panaikinus įgaliojimą. K. Č. Z. A., apie 2007-03-02 suteikto įgaliojimo galima panaikinimą ar ketinimą jį panaikinti iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento nėra informavęs. Todėl atsakovo veiksmai numatyti minėtame įgaliojime bei žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 2008-02-26 yra teisėti. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai pripažino sandorį negaliojantį - vien dėl to, kad atsakovas pažįsta pirkėją ir dėl jo galimai nepagrįstos turtinės padėties (pinigų turėjimo). Nei vienas teisės aktas nedraudžia parduoti nekilnojamąjį turtą pažįstamam asmeniui. Atsakovas informuoja, kad pirkėjas už nekilnojamąjį turtą pinigus perdavė notarinėje. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovo veiksmai numatyti minėtame įgaliojime bei sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris 2008-02-26 yra teisėti.
Atsakovas M. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo K. Č. ieškinį dėl sandorio panaikinimo. Nurodo, kad teismas neįsitikinęs ir nežinodamas tikros atsakovo turtinės padėties, o tik spėjimo būdu nutarė, kad sandėris yra negaliojantis (tariamas), nes atsakovas negalėjo savo lėšomis įsigyti nekilnojamojo turto, nors posėdžio metų atsakovas mėgino įrodyti ir pateikti informaciją apie savo turtinę padėtį. Atsakovas 3 metus dirbo pagal individualios veiklos liudijimą (organizavo Molėtuose diskotekas), nuo 2007-02-14 dirba UAB „Molėtų laisvalaikio centras“ direktoriumi. Turėdamas pinigų, nutarė investuoti į nekilnojamąjį turtą. 2008-02-26 nusipirko iš Z. A., veikiančio pagal įgaliojimą, asmeninės nuosavybės teise ginčo žemės sklypus. Pinigus pardavėjui perdavė Molėtų rajono 1-ajame notarų biure, sandėrį patvirtino Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarė F. V. Teismas negalėjo taikyti restitucijos, nes ją draudžiama taikyti CK 4.96 str. numatytais atvejais, kadangi atsakovas 2008-02-26 nusipirko žemės sklypus sąžiningai, nepažeidžiant teisės aktų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima teigti, kad Molėtų rajono apylinkės teismas nepilnai išnagrinėjo su byla susijusius įrodymus bei kitą medžiagą, turinčius įtakos sprendimo priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundai dalinai tenkintini.
Ieškovas reikalauja panaikinti pirkimo - pardavimo sandorius dėl 3 žemės sklypų, į kuriuos jam buvo atkurtos nuosavybės teisės Utenos apskrities viršininko 2006-09-05, 2006-12-29, ir 2007-01-23 sprendimais. Teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas į pirmininkaujančios klausimą atsakė, kad kartu su Z. A. pirko išvadas bendrai, jis pirko žemę prie ežero, o kiti du sklypai buvo A. Paaiškino, kad jo dukterėčia dirba žemėtvarkoje, pasakydavo, kurioje seniūnijoje bus laisvos žemės. Nurodė, kad A. pasinaudojo jo pavarde ir jau anksčiau yra pirkęs išvadas dėl žemės grąžinimo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas Z. A. paaiškino, kad jis bendradarbiavo su ieškovu, faktiškai žemę pirkdavo jis, tačiau nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos ieškovo vardu, kadangi jo, kaip tremtinio, geresnis eiliškumas, jis turėjo didesnę teisę į žemę. Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų bei pateikto byloje įgaliojimo darytina išvada, kad Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimai, kuriais nutarta atkurti nuosavybės teises K. Č., galėjo būti priimti dėl apgaulės, t.y. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą siekiant įsigyti verslo tikslais Z. A. arba jo turimai nekilnojamojo turto pardavimų bendrovei, dokumentuose buvo nurodyta, kad teises į žemės nuosavybės atkūrimą įsigijo K. Č. Tai, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos K. Č. ir jis teigia, kad atsakovas naudojosi jo pavarde, leidžia daryti išvadą, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti priimti neteisėtai, t.y. dėl K. Č. ir Z. A. vykdytos apgaulės, tuo galėjo būti pažeisti kitų asmenų, siekusių nuosavybės teisių atkūrimo, interesai, tuo pačiu ir viešasis interesas. Nustačius šias aplinkybes byloje, turėjo būti įtraukta dalyvauti joje trečiuoju asmeniu Utenos apskrities viršininko administracija, nes byloje turi būti įvertintas jų priimtų sprendimų teisėtumas, tuo sprendimas gali turėti įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms.
Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su žemės nuosavybės teisių atkūrimu K. Č. Tai, kad šalys byloje aiškino aplinkybes dėl to, kaip įsigijo ginčo objektus – žemės sklypus, t.y. bendradarbiaudami ir siekdami jos perparduoti praturtėjimo tikslais, teismas turėjo padaryti išvadą, ar nėra pagrindo ieškovo prašomų pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinti teismo iniciatyva niekiniais, kaip prieštaraujančių gerai moralei (LR CK 1.81 str. 1 d. ).
Apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 325 str. 1 d. 2 p. ). Byloje turėtų būti išreikalauti duomenys, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovui, nustatytos aplinkybės, kieno lėšomis buvo perkamos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, ar apskrities viršininko administracijos sprendimų priėmimas buvo susijęs su tuo, kad K. Č. turėjo pirmenybės teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal įsigytas iš kitų asmenų teises į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Teismo sprendimas naikintinas LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu, perduodant bylą naujam nagrinėjimui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 4 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.