Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Pranas Rimgaudas Mickus Baudž. byla Nr. 1A–437-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1, 1.1.8.10, 1.1.10.1, 1.2.14.6, 1.2.23.1, 1.2.23.2, 2.1.6.2, 2.3.7.1, 2.4.6.3.1, 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2007 m. gruodžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei.

gynėjams Petrui Maceniui, Evaldui Šoriui, Antanui Jonušui, Ričardui Noreikai, Osvaldui Martinkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. K., G. V., O. B., A. V., N. R. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-18 nuosprendžio, kuriuo L. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006-01-18 iki 2006-02-20.

G. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4, 5 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006-01-16 iki 2006-01-18.

O. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4, 5 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., pastaroji bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-03-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal 2003-03-25 nuosprendį, laikas.

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 181 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 181 str. 1 d. - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006-03-21 iki 2007-06-18.

N. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 181 str. 1 d., 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 181 str. 1 d. - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 259 str. 2 d. - 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006-03-21 iki 2007-06-18.

Iš G. V. ir L. K. priteista solidariai 12 150 Lt nukentėjusiajai L. N..

Iš A. V. ir N. R. priteista solidariai 5000 Lt nukentėjusiajai L. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. ir L. K. nuteisti už tai, kad G. V. 2006 m. sausio mėnesio naktį iš 11 į 12 d., apie 3 val. nakties, paskambino L. K. į mobiliojo ryšio telefoną. Pasiūlė pagrobti „Volkswagen Multivan“ automobilį bei paaiškino nusikaltimo padarymo planą, kad G. V. perduos L. K. numatyto pagrobti automobilio rakto dublikatą bei nurodys vietą, į kurią automobilis turės būti nuvarytas. Už automobilio pagrobimą G. V. pažadėjo L. K. sumokėti 500 Lt, ir šis sutiko. Po to 2006-01-12, apie 8 val. ryto, G. V. paskambino L. K. į mobiliojo ryšio telefoną bei vadovaudamas nusikalstamai veikai, nurodė atvažiuoti prie Palangoje esančio „Senukų“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, apie 9 val., L. K. atvykus prie nurodyto prekybos centro, G. V. perdavė jam L. N. priklausančio automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių bei variklio užvedimo spynelių rakto dublikatą, kurį panaudojęs L. K. turėjo pagrobti minėtą automobilį ir nuvaryti jį į Kretingos r., Vydmantų k., prie ten esančios mokyklos. G. V. nurodė L. K. iš pagrobto automobilio išimti automagnetolą, akumuliatorių bei automobilyje būsiančius dokumentus. 2006-01-12, apie 10.30 val., nukentėjusiajai L. N. „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu atvykus prie „Senukų“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), L. K., panaudodamas iš G. V. gautą rakto dublikatą, iš automobilio stovėjimo aikštelės pagrobė L. N. ten paliktą ir jai priklausantį 12000 Lt vertės automobilį kartu su jame buvusiais L. N., A. E., A. V. LR piliečių pasais, L. N. namų raktais, automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentais bei automobilyje buvusiomis maisto prekėmis, kurių bendra vertė 330 Lt. Pagrobęs nurodytą automobilį, L. K., veikdamas pagal G. V. nurodymus, nugabeno ir paliko jį prie Kretingos rajono (duomenys neskelbtini)esančios vidurinės mokyklos.

N. R. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie 2006 m. sausio 12 d., apie 10.30-11 val., L. K. su G. V. (duomenys neskelbtini), pagrobus L. N. priklausantį 12000 Lt vertės „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, jos draugas A. V. 2006-01-13 apie šią vagystę informavo A. R., prašydamas šio pasidomėti pavogtu automobiliu. Tą pačią dieną pas A. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvykusio susitikimo metu N. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. V., A. V. pažadėjo už atlyginimą padėti atgauti pagrobtą automobilį bei pavartodami psichinę prievartą, tai yra teigdami, kad nesumokėjus pinigų automobilis nukentėjusiajai nebus sugrąžintas, A. V. nurodė laukti telefoninio skambučio, kurio metu jam bus nurodyta, kur ir kiek jis turės sumokėti už pagrobtą automobilį. Po to N. R. su A. V. į šią nusikalstamą veiką įtraukė A. I. (dėl šio asmens ikiteisminis tyrimas 2006-04-12 nutarimu, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p., yra nutrauktas), nurodydami jam mobiliojo ryšio telefonu skambinti A. V. bei reikalauti 5000 Lt išpirkos už pagrobtą automobilį, tai A. I. ir padarė, tai yra 2006 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 18.37 val. iki 21.54 val., 11 kartų skambino A. V. telefonu bei reikalavo 5000 Lt išpirkos už pagrobtą automobilį, pažadėdamas, gavęs reikalaujamus pinigus, nukentėjusiosios automobilį sugrąžinti. Po to bendrininkų grupės nariai, siekdami įtikinti nukentėjusiąją, kad pagrobtas automobilis yra pas juos bei ją paveikti, kad ši sumokėtų reikalaujamą išpirką, 2006 m. sausio 14 d., apie 20.30 val., Palangos mieste, prie Bangų g. 11 namo buvusios kavinės „Žilvitis“, esančioje smėlio dėžėje paliko L. K. gautą pagrobtame „Volkswagen Multivan“ automobilyje buvusią magnetolą, apie tai A. I. telefonu informavo A. V. bei, pakartojęs reikalavimą sumokėti už pagrobtą automobilį 5000 Lt išpirką, pažadėjo, kad sumokėjus pinigus automobilis bus sugrąžintas. Nukentėjusioji L. N. ir A. V., nurodytoje vietoje radę pagrobtame „Volkswagen Multivan“ buvusią automagnetolą „Blaupunkt“ ir tokiu būdu įtikinti, kad pagrobtas automobilis yra pas turtą prievartaujančius asmenis, bijodami, kad nesumokėjus reikalaujamų pinigų L. N. savo automobilio nebeatgaus, vykdydami bendrininkų grupės narių reikalavimus, 2006-01-14, apie 21.15 val., už automobilio sugrąžinimą reikalaujamus 5000 Lt nuvežė ir paliko prie Laidojimo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodytoje vietoje paėmęs reikalaujamus pinigus A. I. pagal išankstinį susitarimą su bendrininkų grupės nariais nukentėjusiąją L. N. ir jos draugą A. V. telefonu patikino, kad pagrobtas automobilis kitą dieną nukentėjusiajai bus sugrąžintas. Iš karto po to nukentėjusioji L. N. bendrininkų grupės nariams N. R. ir A. V. už tarpininkavimą išsiperkant pagrobtą automobilį sumokėjo po 100 Lt. Visus nusikalstamu būdu gautus pinigus N. R., A. V. bei A. I. pasidalijo tarpusavyje.

Nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų L. K. ir G. V. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistųjų N. R. ir A. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo O. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 181 str. taikymo

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai N. R. ir A. V. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 181 str. 1 d.

Apeliantų kaltę dėl turto prievartavimo padarymo įrodo nukentėjusiųjų L. N. ir A. V. parodymai (t. 1, b. l. 17-20, 27-28, 36-41, 48-52), asmens parodymų atpažinti iš jo nuotraukos protokolai (t. 1, b. l. 21-26), liudytojo A. R. parodymai (t. 2, 29-32), įtariamojo A. I., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymai, taip pat jo parodymų patikrinimo vietoje protokolai (t. 3, b. l. 15-18, 21-23, 27-28), byloje esantys duomenys, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (t. 5, b. l. 69-93), teisiamojo posėdžio protokolas (t. 6, b. l. 203-210, 212-217, 221-229).

Teisėjų kolegija neabejoja nukentėjusiųjų, liudytojo A. R., įtariamojo A. I. parodymais, nes jie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Šie parodymai atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apylinkės teismas byloje esančius įrodymus dėl BK 181 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos tyrė ir juos vertino kaip įrodymų visetą, neatskirdamas vienus įrodymus nuo kitų, pagrįstai juos susiedamas tarpusavyje, taip pat padarė pagrįstas išvadas dėl kaltinamųjų keliamų versijų, kurias motyvuotai atmetė.

Iš telefoninių pokalbių išklotinių aiškiai matyti turto prievartavimo iš nukentėjusiųjų schema bei kaltinamųjų pasirinkta taktika. Iš telefoninių pokalbių tarp N. R., A. V., A. I. bei G. V. matyti, kad pagrobtas automobilis buvo G. V. žinioje. Tuo tarpu N. R. ir A. V. aiškinosi dėl nukentėjusiosios L. N. automobilio, tai yra dėl jo pagrobimo aplinkybių, pagrobimo organizatoriaus bei automobilio likimo. Būtent dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu N. R. ir A. V. nebuvo inkriminuoti kaltinimai dėl automobilio vagystės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jie realiai būtų susiję su automobilio pagrobimu. Iš pokalbių turinio neabejotinai darytina išvada, kad N. R. su A. V., net ir neturėdami pagrobto automobilio, sukūrė nusikalstamą schemą prievartauti nukentėjusiosios turtą, schema buvo realizuota. Įgyvendinant šį nusikalstamą sumanymą aktyviai prisidėjo ir A. I., nes jis skambino ir bendravo su nukentėjusiaisiais. Ikiteisminio tyrimo metu duoti A. I. parodymai patvirtina apylinkės teismo išvadą dėl turto prievartavimo vykdytojų. Su tokia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Apkaltinamajame nuosprendyje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. V. ir N. R. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d.

Apeliantas N. R. neneigia, kad telefonu bendravo su G. V., tačiau teigia svetimo turto neprievartavęs, o reikalavęs iš G. V., kad šis grąžintų pagrobtą automobilį nukentėjusiesiems. Iš tiesų kalbėdamas su G. V., N. R. reikalavo grąžinti automobilį, grasino. Tačiau iš pokalbio tarp A. V. ir N. R. matyti, kad jie tarpusavyje jau tarėsi dėl tarpininko su nukentėjusiaisiais apgavimo. Tai įrodo, kad tuo metu jau atsirado nusikalstamas sumanymas. Iš telefoninio pokalbio, vykusio 2006-01-14 11 val. 39 min. 48 sek. tarp N. R. ir G. V., matyti, kad N. R. sužinojo, jog pagrobto automobilio G. V. nebeturi, tačiau yra likę daiktų iš šio automobilio, todėl juos panaudojus būtų galima apgauti tarpininką (t. 5, b. l. 77-87). N. R. kartu su A. V. tęsė pradėtą nusikalstamą sumanymą prievartauti turtą, nes tos pačios dienos vakare pagal turto prievartavimo planą A. I. telefonu pareikalavo perduoti pinigus. A. V. važiavo kartu su nukentėjusiaisiais paimti automobilinės magnetolos ir tuo būdu juos įtikinti, jog automobilį jie turi, o N. R. telefonu su nusikaltimo vykdymo bendrais derino, ką daryti, kad nusikalstamas sumanymas būtų sklandžiai realizuotas. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų, taip pat liudytojo A. R. bei įtariamojo A. I. parodymai. Aplinkybes dėl magnetolos perdavimo patvirtina ir nuteistasis G. V. (t. 6, b. l. 204-205). Todėl apeliantų teiginiai apie geranorišką pagalbą nukentėjusiesiems surandant ir atgaunant pagrobtą automobilį neatitinka tikrovės. Dėl to nepagrįstas ir teiginys, kad jis gavo 100 Lt iš nukentėjusiojo A. V. už pagalbą.

Taip pat nepagrįstas ir apeliantų teiginys, kad nėra jokių duomenų, jog jie gavo 5000 Lt. Tokius apeliantų teiginius paneigia A. I. parodymai, o nukentėjusieji patvirtino, kad pinigus nuvežė ir paliko sutartoje vietoje.

Apeliacinės instancijos teismas neabejoja A. I. parodymų teisingumu. Priešingai nei nurodo apeliantas N. R., jie buvo patikrinti teisme. Šie parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis buvo apklausiamas kelis kartus, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. BPK 276 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis yra miręs. Apylinkės teismas nepažeidė šių procesinių normų reikalavimų (t. 6, b. l. 209). Be to, ikiteisminio tyrimo metu šis įtariamasis davė parodymus prokurorui (t. 3, 15-18). Šiuos parodymus patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., juos paskelbė (t. 6, b. l. 209), bei pagrįstai vertino kaip įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. I. parodymai teisingi, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir jų teisingumu neabejoja.

Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija atmeta apelianto N. R. teiginį, kad N. I. buvo nestabilios psichologinės būsenos ir dėl to jo parodymai turi būti vertinami kritiškai. A. I. parodymų nuoseklumas bei jo parodymų kokybinis atspindys realioje erdvėje bei šių parodymų atitiktis nukentėjusiųjų parodymams nekėlė jokių abejonių dėl jo psichinės būsenos jį apklausiantiems pareigūnams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų apklausų metu dalyvavo gynėjas, kuriam, beje, taip pat tokių abejonių nekilo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad A. I. parodymams galėjo turėti įtakos nestabili psichinė būsena.

Nepagrįsti apelianto A. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai pagal išankstinį nusistatymą, kad jis buvo 2006-03-21 sulaikytas, o po to paskirta kardomoji priemonė- suėmimas, nors pareigūnai turėjo galimybę sekti ir kontroliuoti jo ir jo tariamų bendrų veiksmus, o telefoniniai pokalbiai buvo panaudoti interpretuojant pareigūnų išankstinę versiją. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2006-03-02 akto dėl įslaptintų dokumentų išslaptinimo matyti, kad Vilniaus apygardos teisme buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė abonento, kuriuo naudojosi N. R. (t. 5, b. l. 72). Ten pat nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas nutartimi SD-2684 sankcionavo tokią kontrolę iki 2006 m. kovo 14 d. pagal Generalinės prokuratūros teikimą. Kaip pats apeliantas nurodo jis buvo sulaikytas 2006 m. kovo 21 d. Tuo tarpu Generalinės prokuratūros teikimas operatyvinėje byloje surašytas 2005 m. gruodžio 13 d., o automobilio vagystė bei turto prievartavimas padarytas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 12 iki 2006 m. sausio 14 d. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl BK 260 str. taikymo

N. R. ir A. V. buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir siuntimo turint tikslą platinti, o O. B. pripažintas kaltu ir organizavęs bei sukurstęs N. R. ir A. V. padaryti šią nusikalstamą veiką.

Apylinkės teismas nustatė, kad į Marijampolės pataisos namus buvo atsiųsta 0,093 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris buvo paslėptas dviejuose „Manija“ kryžiažodžių žurnaluose.

Iš 2006-03-20 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad „...voke rasti trys žurnalai: „Manija OHO“ Nr. 3/105, kuriame 17 lapas suklijuotas su 20 lapu. Atskyrus šiuos lapus viduje matosi neaiškios kilmės milteliai. Taip pat milteliai matosi pašvitinus iš kitos lapo pusės žibintuvėliu, kito kryžiažodžio žurnalo „NET 200“ 99 ir 101 lapai taip pat suklijuoti, kuriuos peršvietus žibintuvėliu viduje matosi esantys milteliai. Trečiame žurnale nieko nerasta.“ Iš šio protokolo priedo – fotolentelė Nr. 1, Nr. 2, matyti, kad iš viso voke rasti trys skirtingų pavadinimų kryžiažodžių žurnalai. Be paminėtų žurnalų, yra ir „A-ZET kryžiažodžiai“ (t. 1, b. l. 77-82). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad dviejuose skirtingų pavadinimų žurnaluose tarp suklijuotų puslapių rasti rusvos spalvos milteliai (t. 2, b. l. 75). Marijampolės pataisos namų surašytoje užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad buvo rasti trys kryžiažodžių žurnalai, iš kurių dviejuose buvo pastebėti suklijuoti puslapiai: „Manija OHO“ ir „NET 200“.

Tuo tarpu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2006-04-20 specialisto išvadoje Nr. 2532 nurodyta, kad „cheminiam tyrimui pateikti: du vienodi kryžiažodžių žurnalai „Mobili linija“, viename iš kurių tarp suklijuotų lapų yra rudos spalvos miltelių; vienas kryžiažodžių žurnalas „Kryžiažodžių pasaulis“, kuriame tarp suklijuotų lapų yra rudos spalvos miltelių“ (t. 5, b. l. 5-6). Būtent šioje specialisto išvadoje užfiksuota, kad „milteliuose, rastuose tarp kryžiažodžių žurnalų lapų, yra 0,093 g narkotinės medžiagos – heroino“.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nurodo, kad duomenys, nurodyti specialistų išvadose ir daiktų apžiūros protokole, nesutinka. Šis apeliacinių skundų argumentas yra teisingas ir kolegija su juo sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad minima specialisto išvada yra tiesioginis įrodymas, objektyviai pagrindžiantis nuteistųjų N. R., A. V. ir O. B. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – heroinu. O tai reiškia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl šio įrodymo teisėtumo bei patikimumo yra esminiai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje neturi būti jokių abejonių dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui pateiktų kryžiažodžių žurnalų su juose esančiais neaiškios kilmės milteliais tyrimo.

Tuo tarpu iš specialisto išvados Nr. 2532 nustatyta, kad specialistas, atlikęs objektų tyrimą, tyrė ne tuos objektus, kurie buvo surasti, paimti ir apžiūrėti (t. 5, b. l. 5-6).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtame daiktų apžiūros protokole nenurodyta, kokios spalvos yra rasti neaiškios kilmės milteliai, o anksčiau minėtuose tarnybiniame pranešime bei užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad rasti milteliai yra rusvos spalvos. Minėtoje specialisto išvadoje nurodoma, kad milteliai yra rudos spalvos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte kaltinamiesiems inkriminuojamame kaltinime nurodyta, jog N. R. ir A. V. įgytas narkotines medžiagas padalijo į dvi dalis ir suklijavo tarp dviejų „Manija“ kryžiažodžių žurnalo lapų, tokiu būdu šias narkotines medžiagas paslėpė. Analogiškas veikas pirmosios instancijos teismas nustatė ir nurodė skundžiamame nuosprendyje. Tokios išdėstytos aplinkybės reiškia, kad rastų dviejų kryžiažodžių žurnalų, tarp kurių lapų buvo rasti milteliai, pavadinimas yra „Manija“. Tačiau to nepatvirtina bylos medžiaga. Todėl jau pats inkriminuojamas kaltinimas N. R., A. V. ir O. B. yra ydingas, o teismo nustatytos aplinkybės taip pat prieštarauja daiktų apžiūros protokolui ir visoms kitoms specialistų išvadoms, kuriose nurodyta, kad tyrimo objektas jau buvo tie žurnalai, kurie ir buvo paimti bei apžiūrėti.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie pažeidimai ir nesutapimai verčia abejoti specialisto išvados patikimumu. Kaip minėta, ši specialisto išvada turi būti objektyvus įrodymas, patvirtinantis veikos pavojingumą bei priešingumą teisei, ja turėjo būti nustatyta rastų miltelių kilmė, kiekis, todėl kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia abejonių dėl šios išvados patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje taip pat nenustatė jokių duomenų, kurie neginčijamai paneigtų šias abejones. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad specialisto išvada Nr. 2532 negali būti laikoma įrodymu, nes šio procesinio veiksmo patikrinti ar atlikti iš naujo nebeįmanoma. Todėl nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl specialisto išvados yra pagrįstos, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį byloje neturi kilti jokių abejonių dėl apeliantų kaltės. Akivaizdu, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais, o šiuo atveju taip ir būtų, nes netgi tikint, kad apžiūros protokole nurodytuose žurnaluose buvo surasti kažkokie milteliai, ir esant tokiems duomenims, kad specialistas tyrė kitus objektus, nebeįmanoma nustatyti nei šių miltelių kiekio, nei kilmės.

Atsižvelgiant į šias šioje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti N. R., A. V. ir O. B. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė neginčijamų įrodymų dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., dalyko, tai yra, kad tarp rastų kryžiažodžių žurnalų lapų buvo rastos narkotinės medžiagos. Todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis apeliantams dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 329 str. 1 d. 1 p.). Esant šioms aplinkybėms, dėl kitų apeliantų apeliacinių skundų argumentų dėl šios nusikalstamos veikos kolegija nepasisako, nes tai neturi prasmės.

Dėl BK 259 str. 2 d. taikymo

Apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad N. R. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino, be tikslo jas platinti. Todėl pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 259 str. 2 d. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertinęs surinktus įrodymus.

Tokią apylinkės teismo išvadą patvirtina kratos protokolas (t. 4, b. l. 29-30) specialisto išvados (t. 5, b. l. 29-31, 38-40, 45-46), kratos protokolas (t. 2, b. l. 198-199), A. I. parodymai (t. 3, b. l. -15-18, 21-23). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais įrodymais, todėl jų nekartoja.

Kolegija tiki įtariamojo A. I. parodymais dėl N. R. inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo. Jie buvo nuoseklūs, neišgalvoti, netikėti ar abejoti jais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė, kodėl A. I. parodymai pripažinti įrodymais ir jais neabejoja. Šiuos jo parodymus patvirtina ir 2006-04-24 specialisto išvada, iš kurios nustatyta, kad vienas piršto pėdsakas ant banko „Snoras“ sutarties lapo, surasto kratos metu prie namo centrinio kamino atbrailos, prie 11 buto, priklauso N. R. ( t. 5, b. l. 29. 38-40). Tuo tarpu apelianto versija neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl kolegija jas vertina kaip nuteistojo pasirinktą gynimosi būdą.

Dėl L. K. ir G. V. apeliacinių skundų

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes L. K. ir G. V., tinkamai atsižvelgė į BK 54 str. reikalavimus. L. K. ir G. V. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. G. V. yra anksčiau teistas, teistumas jam neišnykęs. L. K. antrą kartą teisiamas už nusikaltimą nuosavybei. Nustatytos jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jie prisipažino padarę nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nustatyta, kad jie veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšis ir nustatė jų dydžius. G. V. padarė nusikalstamą veiką turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), todėl jam tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis. Teisėjų kolegija sutinka ir su nuteistiesiems paskirtais laisvės atėmimo bausmių dydžiais. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki penkerių metų (nusikaltimo metu galiojusi švelnesnė įstatymo redakcija). Todėl šios bausmės vidurkis yra dveji metai septyni mėnesiai ir 15 dienų.

Apeliantų L. K. ir G. V. apeliacinių skundų argumentas, kad paskirtos bausmės per griežtos, atmestinas. Paskirtos bausmės atitinka BK 61 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas. Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį (BK 58 str. 1 d.). Nuteistajam L. K. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už šios bausmės vidurkį, todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmė aiškiai per griežta, ir ją mažinti. Nuteistasis G. V. organizavo bei sukurstė kitą asmenį padaryti nusikaltimą. Jis buvo automobilio vagystės sumanytojas, jam priklausė pagrobtas turtas, kurį vėliau realizavo, todėl akivaizdu, kad jo padarytos veikos pavojingumas daug didesnis. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nors ir yra didesnė už šios bausmės vidurkį, tačiau atitinka bausmės paskirtį, nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta ankstesnė Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. K. yra nuteistas, data – 2006 m. kovo 5 d. Apeliantas teisingai nurodo, kad padaryta klaida. Byloje yra duomenų, kad L. K. yra nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendžiu (t. 2, b. l. 83). Kolegija sutinka su šiuo argumentu ir tai vertina kaip techninę klaidą.

Apelianto L. K. argumentai, kad netinkamai pritaikytos BK 63 str. 9 d. nuostatos, neįskaityta laisvės atėmimo bausmė pagal ankstesnį Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendį, pagrįsti.

BK 63 str. 9 d. numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu L. K. nebuvo subendrinta bausmė su Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendžiu. Skundžiamu nuosprendžiu L. K. nuteistas už nusikaltimą, padarytą 2006 m. sausio 12 d. Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. už nusikaltimą, padarytą 2006 m. kovo 4 d. Tai reiškia, kad skundžiamu nuosprendžiu nusikaltimas padarytas iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje. Apylinkės teismas nesubendrino šių apylinkės teismo nuosprendžių, atitinkamai nebuvo įskaityta atlikta bausmė pagal ankstesnį Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendį. Todėl nuteistojo L. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes nėra teisinio pagrindo L. K. už padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes taikyti bausmių apėmimo būdą, nes abu padaryti nusikaltimai apysunkiai, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. Kadangi L. K. 2006-09-04 yra paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikus bausmę pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendį (t. 2, b. l. 80), todėl visiškai įskaitytina bausmė, atlikta pagal šį nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo L. K. apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikaltimas yra pirmas ir dėl to jam turi būti taikomos BK 55 str. nuostatos. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į apelianto asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą ir kitas aplinkybes ir padarė išvadą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kolegija su tokiu teismo sprendimu sutinka.

Nuteistajam laisvės atėmimo bausmę skyrė todėl, kad nuteistasis daug kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus, buvo sulaikomas už nusikalstamų veikų padarymą, vartoja alkoholį, narkotines medžiagas, nusikaltimo padarymo metu nedirbo (t. 2, b. l. 80-89), ankstesnio nuosprendžio metu jam taip pat buvo motyvuotai paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir vien dėl tos priežasties, kad jis po nuosprendžio priėmimo laikinai įsidarbino ar augina mažametį vaiką, negalima daryti išvados, kad jis ateityje nebenusikals ir bus pasiekti bausmės tikslai. Taikyti BK 75 str. sąlygų nėra.

Apelianto L. K. teiginys, kad jam galėjo būti taikomas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas, nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Patraukdamas asmenį baudžiamojon atsakomybėn teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Dėl bausmių bendrinimo N. R.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino N. R. padarytų nusikaltimų daugeto, nepagrįstai subendrino bausmes taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

BK 63 str. 5 d. reglamentuoja atvejus, kada imperatyviai taikomas bausmių apėmimo būdas. Vienas iš tokių atvejų yra, kada padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str. Būtent padarytų nusikalstamų veikų rūšies bei kategorijos nustatymas turi svarbią reikšmę bendrinant už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.

N. R. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas: pagal BK 181 str. 1 d. – apysunkis nusikaltimas ir pagal BK 259 str. 2 d. – baudžiamasis nusižengimas (BK 11 str. 4 d., 12 str.).

N. R. padarytas baudžiamasis nusižengimas nuo kitų padarytų nusikaltimų labai skiriasi pavojingumu ir priskiriamas skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl paskirta bausmė pagal BK 259 str. 2 d. subendrintina bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 2, 5 d. 2 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes, todėl pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo

Apeliantas N. R. nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nuosprendis buvo skelbiamas kelis kartus, skelbiant nuosprendį nedalyvavo prokuroras, todėl tokie apylinkės teismo veiksmai pažeidžia nuteistųjų procesines teises. Toks apeliacinio skundo argumentas pagrįstas iš dalies.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2007-06-18 paskelbiant nuosprendį dalyvavo kaltinamasis L. K., o kaltinamieji O. B., N. R., G. V. ir A. V. į tos dienos posėdį nebuvo etapuoti (t. 6, b. l. 229). Šiame teisiamojo posėdžio protokole nenurodyta, ar skelbiant nuosprendį dalyvavo prokuroras. 2006-06-19 kaltinamieji O. B., G. V., A. V. ir gynėjas advokatas P. Macenis buvo supažindinti su nuosprendžiu, o 2007-06-21 su nuosprendžiu supažindinti kaltinamasis N. R. ir prokuroras, jiems visiems buvo įteiktos nuosprendžio kopijos.

Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nes skelbiant nuosprendį kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas privalo būti posėdžių salėje (BPK 308 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paskelbtas pažeidžiant nuosprendžio paskelbimo taisykles.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimą, ar dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamųjų teisės, ir ar toks pažeidimas laikytinas esminiu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, visi nuteistieji buvo supažindinti su apylinkės teismo nuosprendžiu, visi nuteistieji turėjo realią galimybę apskųsti apylinkės teismo nuosprendį ir tokia teise jie pasinaudojo. Apeliantas N. R. deklaratyviai nurodė, kad buvo pažeistos nuosprendžio paskelbimo taisykles, tačiau nenurodė, kokios jo, kaip proceso dalyvio, teisės buvo suvaržytos. Teisėjų kolegija neabejoja, kad toks pirmosios instancijos teismo pažeidimas laikytinas Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, tačiau nenustačius, kad dėl tokio pažeidimo buvo pažeistos ar kitaip suvaržytos nuteistųjų teisės, neturi pagrindo tokio procesinio pažeidimo laikyti esminiu ir tuo pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų L. K. ir G. V. apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų N. R. ir A. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nuteistojo O. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-18 nuosprendžio dalį dėl N. R., A. V. nuteisimo pagal BK 260 str. 1d., O. B. pagal BK 24 str. 4 d. 5 d. 260 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

N. R., A. V. pagal BK 260 str. 1 d., O. B. pagal BK 24 str. 4 d. 5d. 260 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

O. B. šioje byloje kardomąją priemonę panaikinti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-18 nuosprendį pakeisti:

L. K., vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir nustatyti galutinę dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendį.

N. R., vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 2 p., BK 65 str.1 d. 1 p. a pap., paskirtas bausmes pagal 259 str. 2 d. ir BK 181 str. 1 d. subendrinti bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.