Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovių atstovui adv. Povilui Kazakevičiui, atsakovės atstovui adv. Algiui Tursui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. M. ir U. U. ieškinį atsakovei A. M., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Podushkinas“ dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius bei pagal atsakovės A. M. priešieškinį ieškovei V. M., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės rekonstruoti patalpą be bendraturčio sutikimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Liudytojai V. B. E. ir V. L. davė parodymus, atitinkančius jų pateiktas rašytines išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12), o atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 193-195). Šie butai yra bendrame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16). Pastatas yra 0,1998 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso pastate esančių butų savininkams (t. 2, b. l. 91-92). Iš bylos medžiagos (fotonuotraukų, rekonstrukcijos projektuose pateikto situacijos plano, priedas prie civ. bylos) matyti, kad tarp bendraturčių faktiškai nusistovėjusi naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, kiekvienas butas turi jam priskirto naudojamo žemės sklypo plotus, kurie fiziškai atskirti tvoromis.

Ieškovės 2004-09-24 išdavė rašytinį sutikimą, kad atsakovė atliktų savo buto, taip pat pastato fasado ir inžinerinių tinklų rekonstrukciją, pristatytų priestatą pagal suderintą projektą, įrengtų dvišlaitį stogą (t. 1, b. l. 18).

Vilniaus m. savivaldybės administracija 2006-12-08 (2007-06-04 versija 1) išdavė statybos leidimą atlikti buto rekonstrukciją pagal 2006 m. Povilausko A. PĮ parengtą projektą Nr. 06-BTR-01-TP (t. 1, b. l. 96-97). Atsakovei atlikus rekonstrukcijos darbus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktu rekonstruotas butas pripažintas tinkamu naudoti. VTSPI 2010-03-25 rašte nurodė, kad atsakovės atlikti buto rekonstrukcijos darbai neatitinka projekto sprendinių, dėl ko pasikeitė statybos leidime nurodyti bendrieji statinio rodikliai ir dėl šios priežasties statytoja vykdytiems statybos darbams turėjo gauti naujas projektavimo sąlygas ir naują statybos leidimą (t. 1, b. l. 41-44). Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-17 sprendimu buvo panaikintas 2009-12-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, teismui nustačius analogiškus nukrypimus nuo projekto. Šie teismo nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi šioje byloje pripažintina nustatytomis aplinkybės, kad atsakovės atlikti buto rekonstrukcijos darbai neatitiko buto rekonstrukcijos projekto sprendinių, t. y. nustatyti esminiai rekonstrukcijos projekto ir statybos leidime nurodytų statinio bendrųjų rodiklių pažeidimai: 1) statytoja virš buto įrengė gyvenamąsias patalpas (mansardą), nors projekte minėtos patalpos nurodytos kaip techninės patalpos, o statybos leidime nurodyta, kad mansardos nėra; 2) buto šlaitinio stogo konstrukcijos apie 50 cm išsikišusios už buto šoninių sienų; 3) išorinės rūsio sienos įrengtos iki esamo pastato kaimyninių butų išorinės sienos, padidintos rūsio patalpos (projekte rūsio patalpos numatytos tik po esamo pirmo aukšto patalpomis); 4) buto išorinė siena iš pastato kiemo pusės perstumta iki esamo pastato kaimyninių butų išorinių sienų (projekte ši siena 0,40 m. įtraukta į pastato vidų); 5) pirmajame aukšte vietoj projekte numatytos atviros terasos, įrengus naujus pamatus bei padidinus rūsio patalpas, įrengus naują išorinę sieną, padidintos pirmo aukšto gyvenamosios patalpos.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų.

Byloje pagal ieškovių kaip gretimo buto savininkių ieškinį sprendžiama dėl minėtų rekonstrukcijos darbų, atliktų nukrypstant nuo projekto, pasekmių. CK 4.103 straipsnis reglamentuoja statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes. Šiame straipsnyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio straipsnio 93 dalis apibrėžia, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė rekonstrukcijos darbus atliko turėdama statybos leidimą, tačiau nesilaikė projekto sprendinių, susijusių su statinio vieta sklype, statinio dalių paskirtimi, statinio išorės matmenimis. Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovės vykdyta jos buto rekonstrukcija atlikta esmingai pažeidžiant rekonstrukcijos projekto sprendinius. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovės atlikti rekonstrukcijos darbai atitinka savavališkos statybos požymius Statybos įstatymo taikymo prasme.

Statybos įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 7 dalis numato teismo įgaliojimus sprendimu įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, <...> tokie šio statinio rekonstravimo <...> darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio straipsnio 8 dalis numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės yra diferencijuojamos pagal neteisėtos statybos pobūdį ir yra išskiriamos dvi situacijos: kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tos situacijos, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį. Teisiniai neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugpjūčio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Dėl pažeistų ieškovių teisių gynimo būdo.

Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kito asmens teisės. Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai pastatyto (šiuo atveju rekonstruoto) statinio pažeidžiamos teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju šalys yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų savininkai, taip pat žemės sklypo, kuriame yra pastatas, bendraturčiai. Be to, ieškovės yra gretimo rekonstruotajam butui bendraturtės.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Minėta, kad ieškovės 2004-09-24 išdavė rašytinį sutikimą, jog atsakovė atliktų savo buto, taip pat pastato fasado ir inžinerinių tinklų rekonstrukciją, pristatytų priestatą pagal suderintą projektą, įrengtų dvišlaitį stogą. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės įrodė, kad rekonstrukcijos metu iškišant atsakovės buto šlaitinio stogo konstrukcijas apie 50 cm už buto išoninių sienų, buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Atliekant šiuos statybos darbus, buvo įsiterpta į ieškovių naudojamo buto ir žemės sklypo dalies erdvę. Akivaizdu, kad nenuardžius išsikišusių stogo konstrukcijų, ieškovės ateityje negalėtų atlikti savo buto analogiškų rekonstrukcijos darbų, įrengiant šlaitinį stogą. Tai aiškiai matoma iš byloje esančių fotonuotraukų (t. 2, b. l. 57-63), be to, šią aplinkybę patvirtina pačios atsakovės užsakymu VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ parengtas 2011-04-12 statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad 6 buto (t. y. ieškovių buto) išorinės atitvarinės konstrukcijos netenkina statybos techninių reikalavimų, dėl to ateityje butui reikės atlikti rekonstrukciją, kurios metu 5 buto karnizus bus galima panaudoti stogui arba demontuoti (priedas prie civ. bylos). VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ 2011-04-12 statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės akte pateikta išvada, kad 5 buto stogo konstrukcijose karnizai įrengti laikinai ir jie yra būtini pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus, nepagrįsta, nes šią išvadą paneigia statybos inžinieriaus, ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo kvalifikaciją turinčio V. B. E. 2012-03-26 išvada (t. 2, b. l. 117-118), o taip pat jo parodymai teismo posėdžio metu. Šiuo atveju esminė aplinkybė ta, kad atsakovės stogo konstrukcija po rekonstrukcijos pastatyta ne pagal rekonstrukcijos projektą ir, kaip minėta, tuo akivaizdžiai pažeidžiamos ieškovių teisės ir teisėti interesai. Liudytojas V. B. E. teismui detaliai paaiškino, kad techninė galimybė įgyvendinti projekto sprendinius, t. y. stogo konstrukcijos neiškišti už atsakovės buto ribos, yra, o tokios stogo konstrukcijos yra įprastai naudojamos. Esant šioms aplinkybėms, yra būtina apginti pažeistas ieškovių teises Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytu būdu ir įpareigoti atsakovę nugriauti statinio trečiojo aukšto šlaitinio stogo dalį – kraigą, išsikišantį iš trečiojo aukšto galinių sienų plokštumų.

Teismas vertina, kad ieškovės neįrodė, jog kitais atsakovės savavališkai atliktais buto rekonstrukcijos darbais buvo pažeistos jų teisės ir dėl to būtina taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. pertvarkyti statinyje (virš buto) įrengtas patalpas iš gyvenamųjų patalpų (mansardos) į technines patalpas, atkurti išorines rūsio sienas, rūsio patalpas įrengiant tik po esamo pirmo aukšto patalpomis, buto išorinę sieną 0,40 m įtraukti į pastato vidų (likviduoti buto išorinės sienos iš pastato kiemo pusės perstūmimą iki esamo pastato kaimyninių butų išorinių sienų), sumažinti pirmojo aukšto gyvenamąsias patalpas, atkuriant bendruosius statinio rodiklius, nurodytus statybos leidime (bendras plotas – 79,15 m², gyvenamasis plotas – 50,9 m²). Ieškovės byloje visiškai neįrodinėjo, kuo minėti savavališkos statybos darbai pažeidžia jų teises. Pažymėtina, kad ieškovės 2004-09-24 rašytiniame sutikime, kuris rekonstrukcijos darbų atlikimo metu nebuvo atšauktas, sutiko, jog atsakovė atliktų pastato fasado rekonstrukciją, pristatytų priestatą. Šie darbai rekonstrukcijos metu ir buvo atlikti. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato reikalavimą, kad statant ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas. Kad šios sąlygos po rekonstrukcijos būtų neleistinai pakeistos, ieškovės byloje neįrodė. Atsakovė pateikė į bylą UAB „Elvora“ 2011-11-07 raštą, kuriame inžinierius konstruktorius J. M., apžiūrėjęs įvykdytus darbus, neaptiko esminių techninių neatitikimų, nurodė, kad konstruktyviniu požiūriu, jeigu darbai būtų atlikti griežtai laikantis projekto, pasekmės neturėtų skirtis nuo esamų, šiuo metu situacija stabili ir konstruktyviniu požiūriu abejonės nekelia, visi pagrindiniai gretimybių konstruktyvai (pamatai, skersinės laikančios sienos, išilginės atitvarinės sienos, stogai) yra geros būklės (t. 2, b. l. 45). Liudytojas V. B. E. teismui taip pat patvirtino, kad, apžiūrėjęs objektą, nenustatė esminių įtrūkių ar deformacijų, šiai dienai viskas yra pakankamai patikima, pastatas nesugrius. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad po rekonstrukcijos ieškovių ar atsakovės butai neatitinka esminių statinio reikalavimų, numatytų Statybos įstatymo 4 straipsnyje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, t. y. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas, kurį prašo taikyti ieškovės, nėra vienintelis objektyviai įmanomas. Architekto Arūno Povilausko 2012-01-05 raštas (t. 2, b. l. 39), 2011-09-26 Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. AR1129 (t. 2, b. l. 42-44) patvirtina, kad yra sąlygos šiuo atveju taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą, t. y. naujai savivaldybės išduotuose architektūros reikalavimuose nenumatyti apribojimai įrengti gyvenamąsias patalpas pastogėje, buto rekonstravimui nenumatyti apribojimai esama pastato perimetro linija ar esamu pastato tūriu. Pagal byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad atlikti rekonstrukcijos darbai galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovių reikalavimai įpareigoti atsakovę pertvarkyti statinyje (virš buto) įrengtas patalpas iš gyvenamųjų patalpų (mansardos) į technines patalpas, atkurti išorines rūsio sienas, rūsio patalpas įrengiant tik po esamo pirmo aukšto patalpomis, buto išorinę sieną 0,40 m įtraukti į pastato vidų, sumažinti pirmojo aukšto gyvenamąsias patalpas, atkuriant bendruosius statinio rodiklius, nurodytus statybos leidime, atmestini kaip nepagrįsti, ieškovėms neįrodžius jų teisių pažeidimo ir proporcingumo siekiamam tikslui.

Dėl priešieškinio reikalavimo.

Vykstant teisminiam ginčui, atsakovė iš naujo kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę dėl leidimo buto rekonstravimui gavimo. 2011-09-26 jai buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai (t. 2, b. l. 42-44). Ieškovė 2011-12-02 su Arūno Povilausko architektūrinio projektavimo įmone sudarė projektavimo darbų sutartį parengti buto rekonstravimo techninį projektą (t. 2, b. l. 40-41). Parengtas projektas Nr. 12-0203 buvo pateiktas Vilniaus m. savivaldybei. Ieškovė V. M. 2012-01-10 atšaukė 2004-09-24 rašytinį sutikimą dėl atsakovės buto rekonstrukcijos (t. 2, b. l. 54). Dėl šios priežasties, t. y. dėl to, kad nepateikti rašytiniai žemės sklypo bendraturčių sutikimai buto rekonstrukcijai, Vilniaus m. savivaldybės administracija, išnagrinėjusi atsakovės prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą buto rekonstravimui pagal projektą Nr. 12-0203, neperdavė projekto tikrinimui (t. 2, b. l. 86). Atsakovės atstovas ieškovių atstovui 2012-02-17 raštu pateikė 2012 m. rekonstrukcijos projektą tikslu gauti ieškovių sutikimą (t. 2, b. l. 88). Ieškovės atsiliepime į priešieškinį išreiškė nesutikimą su pateiktu 2012 m. rekonstravimo projektu (t. 2, b. l.110-116) (2012 m. rekonstravimo projektas – priedas prie civ. bylos). Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti jai teisę rekonstruoti butą pagal 2012 m. Arūno Povilausko architektūrinio projektavimo įmonės parengtą projektą Nr. 12-0203 be ieškovės V. M. sutikimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad ieškovė V. M. pagrįstai atsisako duoti sutikimą atlikti rekonstavimo darbus pagal pateiktą į bylą rekonstravimo projektą, nes numatyta rekonstrukcija pažeidžia jos teises. Ieškovės atsisakymas pagrįstas statybos inžinieriaus, ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo kvalifikaciją turinčio V. B. E. 2012-03-26 išvadomis (t. 2, b. l. 117-118), iš kurių matyti, kad rekonstavimo projektas pažeidžia savivaldybės administracijos 2011-09-26 išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų 2, 4 ir 11 punktų sąlygas, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 183 punkto reikalavimą. Iš rekonstravimo projekto matyti, kad stogo galai vėlgi dalinai patenka virš ieškovių buto ir dalies žemės sklypo maždaug 50 cm. V. B. E. pateikė išvadą ir ją išsamiai pagrindė teismo posėdyje, kad tuo pažeidžiami 2011-09-26 išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų 2, 4 ir 11 punktai. Šiame teismo sprendime jau yra išdėstyta, dėl kokių priežasčių tai nesuderinama su ieškovių teisėmis ir teisėtais interesais. Atsakovė ginče savo poziciją grindė 2012-04-13 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu, kuriuo nurodoma, kad specialiųjų architektūros reikalavimų 4 punktas reiškia, kad vykdant gyvenamojo namo rekonstravimą etapais, galimas laikinas neatitikimas nustatytoms buto nuosavybės riboms, kaip stogo karnizo įrengimas virš kitam savininkui priklausančio buto, kol bus pradėtas likusių butų rekonstravimas ir stogas įgaus vientisą išraišką (t. 2, b. l. 158). Tačiau Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-06-08 ir 2012-07-16 raštuose išaiškino, kad tokie sprendiniai galimi tik visų žemės ir pastato bendraturčių tarpusavio susitarimu. Miesto plėtros departamentas taip pat nurodė, kad išvadą, jog laikinas neatitikimas nustatytoms buto nuosavybės riboms galimas, suformulavo atsižvelgiant į 2006-12-08 galiojantį statybos leidimą ir prie jo pateiktus bendraturčių sutikimus. Ieškovių interesai pažeidžiami ir rekonstavimo projekte nenumačius lietvamzdžių įrengimo vietų bei priemonių vandeniui nuvesti, dėl to vanduo turėtų galimybę nutekėti į ieškovių žemės sklypą. Esant šioms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovių prašymų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu.

Iš dalies tenkinant ieškinio reikalavimą, įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 1 mėn. terminas. Teismui nepateikta duomenų, kad tokios trukmės terminas nebus pakankamas įpareigojimui įvykdyti. Ieškovės, patenkinus ieškinio reikalavimus, prašo įpareigoti atsakovę pateikti joms savavališkos statybos padarinių pašalinimą ir statybvietės sutvarkymą pagrindžiančius dokumentus: sutartį su darbus atlikusiu asmeniu, šio asmens kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, konkrečių darbų atlikimą-perdavimą pagrindžiančius dokumentus, atsiskaitymą už atliktus darbus pagrindžiančius dokumentus. Tačiau tokių veiksmų atlikimo, vykdant teismo sprendimą dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo, teisės aktai nenumato. Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktas numato, kad jeigu statytojas per įsiteisėjusį teismo sprendimu nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos, statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir/ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinių, teismo sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Statinys (jo dalis) griaunamas nepažeidžiant gretimų statinių ar statinio likusių dalių minimalių naudojimo reikalavimų. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti ieškovių prašomų įpareigojimų atsakovei. Ieškovės taip pat prašo pavesti VTPSI kontroliuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo darbų atlikimą bei pateikti išvadą dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo. Viešojo administravimo subjektai gali vykdyti tik tokius įgaliojimus, kurie numatyti jų kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose. VTPSI teisės aktai nenustato įgaliojimų kontroliuoti teismo sprendimo, priimto ne pagal inspekcijos ieškinį, tinkamo įvykdymo ir tuo klausimu pateikti atitinkamas išvadas (Statybos įstatymo 27, 28 straipsniai, Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“), todėl minėtas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinys atmestas. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė sumokėjo 520 Lt žyminį mokestį (t. 1, b.l.1), iš kurio 260 Lt grąžinta 2010-08-19 teismo nutartimi (t. 1, b. l. 134-135). Ieškovėms patikslinus ieškinį, jos reiškia tik vieną neturtinį reikalavimą, todėl ieškovei grąžintina 130 Lt žyminio mokesčio už kitą pradinio ieškinio neturtinį reikalavimą. Ieškovė V. M. sumokėjo 2590 Lt už advokato teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 143). Atsakovė sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį už priešieškinį (t. 2, b. l. 80) ir sumokėjo 2800 Lt už advokato teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 36-37, 144). Vertintina, kad patenkinta 1/5 ieškinio dalis (iš penkių sudedamųjų reikalavimo dalių patenkinta viena), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina ši dalis nuo 130 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą, t. y. 26 Lt. Atsakovei iš ieškovės sumokėtas už priešieškinį žyminis mokestis nepriteistinas, nes priešieškinys buvo atmestas. Proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 60 proc. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei iš ieškovės 40 proc. išlaidos (dalis nustatoma kiekvienos šalies pareikštus ir patenkintus reikalavimus sumuojant su priešingos šalies pareikštais ir atmestais reikalavimais ir nustatomas santykis su visų ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų skaičiumi, t. y. laikant, kad ieškinį sudaro penkios sudedamosios dalys, analogiškai, penkioms sudedamosioms dalims (tikslaus skaičiavimo sumetimais) prilyginamas priešieškinys, vadinasi ieškovės patenkintas vienas reikalavimas sumuojamas su atsakovės atmestais penkiais priešieškinio reikalavimais, gaunami šeši reikalavimai, kurie sudaro 60 proc. bendrų ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų skaičiui). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1554 Lt už advokato paslaugas (60 proc. nuo 2590 Lt), viso 1580 Lt (pridėjus 26 Lt žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 1120 Lt (40 proc. nuo 2800 Lt). Įskaičius priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 460 Lt išlaidos. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybei iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos 42 Lt, iš atsakovės 63 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovių priteistinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mažintina grąžintino žyminio mokesčio suma ir ieškovei grąžintina 88 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovių V. M. ir U. U. ieškinį iš dalies patenkinti, atsakovės A. M. priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę A. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti statinio (buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiojo aukšto šlaitinio stogo dalį – kraigą, išsikišantį iš trečiojo aukšto galinių sienų plokštumų. Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei V. M. iš atsakovės A. M. 460 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. M. 63 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (sumokėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus).

Grąžinti ieškovei V. M. 88 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-04-26, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.