Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-27 · Byla Nr. ATP-257-315/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
ATP-257-315/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13169-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas:
Administracinė byla Nr. ATP-257-315/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13169-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50¹ str. 1 d. ir jam paskirta 1 448 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „Vilniaus Nekilnojamojo turto investicija“ (įmonės kodas 300622699, M. V. g. 1A, Vilnius) (toliau - Įmonė), vadovu, ir turėdamas Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t.y. iš įmonės kasos išmokėjo 83 795,52 litus kaip darbo užmokestį, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus VMI teises ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pasak apelianto, teismas siaurai ir formaliai aiškino teisės normas, reguliuojančias skolininko, neturinčio pakankamai lėšų visiems reikalavimams padengti, atsiskaitymo su kreditoriais grynaisiais pinigais tvarką. Teigia, kad remiantis CK 6.930¹ str. 1 d., skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, antrąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ir valstybės pinigų fondus. Taigi, skolininkui nesant pajėgiam atsiskaityti su visais kreditoriais, prioritetas yra teikiamas darbuotojų reikalavimų patenkinimui ir tik patenkinus darbuotojų reikalavimus, galima mokėti įmokas į biudžetą ir valstybės pinigų fondus. Nurodo, kad tiek jis, P. M., tiek A. K., pasinaudodami atitinkamais teisiniais instrumentais, galėjo gauti vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu būtų galėję išsireikalauti jiems mokėtinas sumas. Neturėdamas vykdomų dokumentų jis užskaitė savo skolą įmonei ir įmonės skolą sau dėl neišmokėto darbo užmokesčio 29 075,52 Lt sumai, o A. K. išmokėjo 54 720 Lt darbo užmokestį. Pažymi, kad vykdomųjų dokumentų gavimui būtų reikėję skirti nereikalingų papildomų laiko ir finansinių kaštų, nors galutiniam rezultatui jokios įtakos tai nebūtų turėję. Kitaip tariant, buvo galima išsiimti vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio priteisimo ir tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo nebūtų buvę. Taigi, jis, prioritetą teikdamas darbo užmokesčio sumokėjimui, faktiškai nepadarė neteisėtų veiksmų, dėl ko negalima konstatuoti, jog savo veiksmais P. M. padarė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą veiką. Be to, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą visiškai neatsižvelgė į tai, jog Pareiškėjui visa skola yra dar net nežinant apie šią administracinę bylą. Taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje yra pateikti įrodymai, jog apeliantas nevengė skolos mokėjimo ir dengė skolą Pareiškėjui kiekvieną mėnesį mokėdamas po 7 000 Lt. Tokie apelianto veiksmai akivaizdžiai patvirtina, jog jis dėjo visas pastangas, kad skola būtų sumokėta, nevengė mokėjimo ir padengė visą skolos sumą, dėl ko (tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepanaikintų apelianto atsakomybės) apelianto atsakomybė turėtų būti švelninama.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą VMI atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimą nepakeistą, o P. M. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir pareiškime Vilniaus apylinkės teismui dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.9301 straipsnį, išplečiant normos taikymą, t.y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. Nagrinėjamoje byloje Įmonei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl ji privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „Vilniaus Nekilnojamojo turto investicija“ vadovo P. M. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Įmonės vadovas, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t.y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdomus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus bei didėjančius įsipareigojimus VMI. Nepaisydamas to, P. M. atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip pat buvo atliekamos tarpusavio užskaitos, todėl, darytina išvada, jog Įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI teises. Teismas visiškai teisingai nurodė, kad pagal CK 6.930¹ str. 1 d. nuostatas, kreditorių reikalavimai, kylantys iš darbo teisinių santykių tenkinami antrąją eile tik kai jie grindžiami išduotais vykdomaisiais dokumentais. Kitaip nei mano apeliantas, susidarius tokiai situacijai, išmokėjimai gali būti atliekami tik pagal vykdomuosius dokumentus. Nagrinėjamu atveju išduotų vykdomųjų dokumentų nebuvo - darbo užmokestis darbuotojams buvo išmokamas ne pagal vykdomuosius dokumentus. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad Įmonė 2014 m. balandžio 24 d. turėjo 167 991,00 Lt mokestinę nepriemoką VMI, kuri nebuvo visiškai padegta iki bylos nagrinėjimo dienos, padarė teisingą išvadą, jog 2014 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderiu P. M. išmokėdamas A. K. iš kasos 54 720 Lt darbo užmokestį ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu, užskaitęs savo skolą Įmonei ir Įmonės skolą sau dėl neišmokėto darbo užmokesčio 29 075,52 Lt sumai, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkos, tokiu būdu pažeisdė kreditoriaus VMI teises.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. P. M. atsakomybės pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. nešalina ir ta aplinkybė, kad šiai dienai įsiskolinimų VMI Įmonė neturi. Pažeidimo padarymo metu Įmonė buvo skolinga VMI, tačiau nesilaikydama įstatymo reglamentuojamos atsiskaitymo tvarkos - neturėdama vykdomųjų dokumentų atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais - įmonės darbuotojais, taip pažeisdama kito kreditoriaus - VMI teises.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistu, o P. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

P. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas ( parašas) Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius