Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio iš­si­la­vi­ni­mo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. gruodžio 31 d., tarp 12.00 - 14.00 val., prie nedidelio vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. K. pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto reikalavimus, kad „<...> veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, <...> yra žiaurus elgesys su gyvūnais", paėmė jam ir jo sutuoktinei D. K. priklausantį šunį, jį kartu su akmeniu įdėjo į maišą ir įmetė į tvenkinį, taip šunį paskandindamas, dėl ko gyvūnas žuvo.

Teisme kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad žmona senai nenorėjo to šuns, nes jis buvo netikęs, pastoviai cypdavo, neleido miegoti, paleisti lakstyti palaidą nenorėjo. Buvo šunį išsivedęs kaimynas, bet paleido ir šuo vėl parbėgo pas juos. Dėl to šuns žmona šaukė ant jo, jis neapsikentęs išėjo iš namų. Kai po kurio laiko grįžo, rado neprižiūrėtą šunį, tada kažkas jam susisuko galvoje, paėmė iš namų maišą, šniūriuką maišui užrišti, nuėjo į mišką prie vandens telkinio, į maišą įdėjo akmenį, šuniuką, užrišo maišą ir jį įmetė į vandenį. Supranta, kad gyvūnui sukėlė skausmą, kančias, dėl to nuoširdžiai gailisi. Apie šuns dingimą žmona pranešė policijai. Jis yra darbingas, tačiau neturi santaupų baudai sumokėti, todėl sutiktų su viešųjų darbų bausme.

Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamojo kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 str.).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Arnoldo Rakausko tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. 15.10 val. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Plungės r. PK vyr. patruliu Indre Dapšauske, iš Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad apie 11 val. vyras išėjo iš namų su jų bendru šuniu ir grįžęs pasakė, kad šuns nebėra. Pranešėja įtaria, kad jos vyras, su kuriuo vyksta skyrybų procesas, galėjo susidoroti su šunimi. Pranešėja laukia namuose, o vyras išėjęs, kur išėjo pranešėja nežino, konflikto nebuvo, nori pranešti tik dėl galimo gyvūno nuskriaudimo. 2023 m. gruodžio 31 d. 15.39 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad šiandien apie 11:30 val. jos vyras A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis ten pat, išsivedė jiems priklausantį šunį ir grįžo be jo. Kai D. K. paklausė A. K., kur yra šuo, pastarasis nurodė, kad šunį nuskandino bei jog šuo daugiau nebegrįš. Kadangi būnant įvykio vietoje A. K. savo kaltę neigė ir įrodinėjo, kad šuo pats nusitraukė ir pabėgo bei jog šuo pareis kitą dieną iš D. K. buvo paimtas pareiškimas. D. K. taip pat nurodė, kad šunį A. K. galėjo nuskandinti dauboje, todėl su A. K. buvo nuvykta į tą daubą apžiūrėti ar ten nėra šuns. Apžiūrint minėtą daubą A. K. paaiškino, kad čia šuns nėra, apžiūrėjus nieko nepastebėjo. Vežant A. K. namo pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad nusivedęs jam bei žmonai priklausantį šunį į kitą daubą, esančią (duomenys neskelbtini), bei įdėjęs šunį ir akmenį į maišą, maišą įmetė į daubą, kurioje buvo vandens, šitaip šunį nuskandino. Kartu su A. K. buvo nuvykta iki įvykio vietos, tačiau iš vandens telkinio nebuvo galimybės ištraukti šuns palaikų, kadangi buvo daug vandens (b. l. 8-15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini) (WGS), miške esančioje dauboje, kurioje yra vandens telkinys. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos padarymo požymių ar įrankių nebuvo (b. l. 18-25).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad papildomai buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, koordinatės (duomenys neskelbtini). Tai dauboje esanti pelkėta teritorija, kuri apsupta apaugusias medžiais. Apžiūrint vandeniu apsemtą plotą iš vandens ištraukia geltonos spalvos maišą, kuris užrištas balta virve. Nupjovus virvę ir atvėrus maišą, maiše buvo nedidelio ūgio, piko kailio šuns gaišena. Ant šuns kaklo buvo uždėtas rudos spalvos užsegamas medžiaginis pavadėlis. Šalia šuns gaišenos maiše rastas 17 cm skersmens lauko akmuo. Apžiūrėjus šuns gaišeną smurto žymių nerasta (b. l. 26-31).

Iš nukentėjusiosios D. K. apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d., apie 12.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje virtuvėje, ji pamatė pro langą, kad jos vyras A. K. išeina iš gyvenamojo namo su judviejų šuneliu, vardu (duomenys neskelbtini). Šuo pastaruoju metu buvo laikomas pririštas prie metalinės smulkios grandinės ir prie būdelės. Šunelis (duomenys neskelbtini) - 8 metų amžiaus, nedidelio ūgio, t. y. iki 30 cm, smulkaus sudėjimo, juodos ir pilkos spalvos ilgesniu kailiuku, vyriškos giminės, svėrė apie 5 kg, trumpų kojelių, mažų nulėpusių auselių, trumpa uodegėle. Šunelis buvo paprastas, neveislinis. Šunelis buvo įsigytas nemokamai iš senų pažįstamų. Matė, kad jos vyras A. K. išsivedė iš kiemo šunį už pavadėlio. Jos vyro A. rankos, kai jis išėjo pavedžioti šunelio, buvo laisvos, t. y. jis rankose jokių daiktų, įrankių neturėjo. A. K. įprastai šunelį eidavo kasdien vedžioti. Kur ir kaip jos vyras A. K. vedžiojo šunelį (duomenys neskelbtini), ji nežino, nes su juo drauge nevedžiodavo bei jo neklausdavo kur ir kaip jis vedžioja tą šunelį. Po to apie 14.00 val. ji išvirė pietus ir išėjo į kiemą pakviesti savo vyro A. K. valgyti. Jai išėjus į kiemą ji pamatė, kad jos vyras A. stovi kieme prie malkinės. Pažvelgus į šuns būdelę pamatė, kad nėra prie būdelės šuns, t. y. būdelė tuščia. Ji sušuko vyrui: „kur jų šuo, ar ir vėl nusitraukė“. A. K. jai kažką tai atsakė, tačiau ką konkrečiai įvardinti negali. Ji labai supyko ant A., tai ėmė šaukti ir keikti jį: „žalty, alkoholike, kur šunį padėjai?“. Tačiau A. nieko jai neatsakė. Po to A. grįžo į namus, ji vėl ėmė ant jo šaukti ir klausti kur šunelis, tačiau jis jai nieko neatsakė, po to apsivilko mėlynos spalvos striukę ir išėjo iš namų. Tada ji, neapsikentusi, paskambino policijai ir pranešė, kad neaiškiomis aplinkybėmis dingo jos ir jos sutuoktinio šuo. Netrukus atvyko policija, kartu su policija grįžo ir jos sutuoktinis. Ji policijos pareigūnams paaiškino, kad nebėra šunelio ir paaiškino visą situaciją, kurią dabar nurodė apklausoje. Prie policijos pareigūnų A. K. jai kartojo: „pareis, atsiras, baik šaukti“. Jai asmeniškai A. nesakė, kad judviejų šunelį paskandino. Tai po to policijos pareigūnai išvyko ir išsivežė jos vyrą A. K.. Šunelio (duomenys neskelbtini) turtine išraiška ji įvertinti negali, jis buvo mylimas šunelis ir tiek. Šunelio (duomenys neskelbtini) nuotraukų neturi, tai pateikti negali. A. K. labai mylėjo šunelį (duomenys neskelbtini). Anksčiau yra buvę atvejų, kad šunelis (duomenys neskelbtini) nusitraukia nuo smulkios grandinės ir imdavo rujoti, ir yra buvę atvejų, kad šunelis pabėga ir negrįžta į namus ir 2 ir 3 dienas, tačiau po to vis dėlto grįždavo į namus. Jei jos vyras A. ką nors netinkamo padarė judviejų šuneliui (duomenys neskelbtini), ji nori, kad jis būtų įstatymo nustatyta tvarka nubaustas (b. l. 36-39).

Iš įtariamojo A. K. apklausos protokolo matyti, kad kaltę prisipažįsta visiškai. 2023 m. gruodžio 31 d., kelinta galėjo būti valanda nurodyti negali, nes nepamena, tačiau galimai apie 12.00 val., jis, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo priklausinių pasiėmė nedidelį maišą ir špagatą (ploną baltos spalvos virvelę) tuo tikslu, kadangi buvo sugalvojęs nuskandinti savo ir savo žmonos D. K. šunelį. Taip buvo sugalvojęs padaryti dėl asmeninių priežasčių, nes jo žmona nuolatos jį ir šunelį varo iš namų, tai jis galvojo, jei jis išeis iš namų, kas rūpinsis jo šuneliu ir sugalvojo, kad geriau jam yra galą gauti. Jis pasiėmė storesnę virvę ir vietoje pavadėlio prisirišo pasiimtą virvę prie šunelio antkaklio ir išėjo su šuneliu pasivaikščioti. Su savimi pasiimtą maišą, į kurį planavo įdėti šunelį, pasislėpė po savo dėvima striuke, virvelę (špagatą) irgi įsidėjo į striukės kišenę. Visiškai sutinka, kad įtarime nurodytu laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 14.00 val. jis su šuneliu nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią daubą, kurioje yra bebrų užtvanka ir tada, priėjus prie bebrų užtvankos, atrišo virvę, buvusią pririštą prie šuns pavadžio ir šunelį įdėjo į maišą. Taip pat į maišą įdėjo nedidelį šalia ant žemės rastą akmenį, tuo tikslu, kad būtų svoris. Maišą užrišo su turėta virvele (špagatu) ir maišą įmetė į vandenį. Maišas su šuneliu ir akmeniu iš karto paniro po vandens. Taip netinkamai pasielgęs grįžo į namus ir priklausiniuose padėjo virvelę su kuria vedžiojo šunelį. Iš karto kai taip pasielgė pasijuto labai blogai ir suprato, kad tikrai netinkamai pasielgė. Sutinka, kad jo toks poelgis yra žiaurus elgesys su šuneliu, dėl to jis labai gailisi. Jis tikrai mylėjo tą šunelį, rūpindavosi juo, jis vienintelis ir pirkdavo jam maistą. Šunelis tikrai buvo jo mylimas, prižiūrėtas, šunelis buvo sveikas (b. l. 54-57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo A. K. kaltę, kad jis tyčia žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas mirė, ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo sutikimą dėl viešųjų darbų bausmės paskyrimo, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus viešųjų darbų bausmę, kuri sumažintina ⅓ (BK 64¹ str.), kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, uždraudžiant kaltinamajam 3 (trejus) metus laikyti naminius gyvūnus (šunis, kates) ir užsiimti jų veisimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti sumažinta viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1 dalimi, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, uždraudžiant A. K. 3 (trejus) metus laikyti naminius gyvūnus (šunis, kates) ir užsiimti jų veisimu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo paskelbimo dienos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smą.