Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, kaltinamajam M. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) trečio kurso studentas, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis, iki 2019 m. spalio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas Kauno mieste, pasinaudodamas savo asmeniniu kompiuteriu ir jame esančia anonimine naršykle „TOR“, interneto ryšiu, iš nenustatyto asmens Olandijoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, asmeniniams poreikiams, neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų – popierinį lapelį, impregnuotą amfetaminu ir LSD, lapelio masė – 0,0466 g, jame gryno amfetamino – 0, 0002 g, gryno LSD – 0,0001 g, susitarė su šiuo asmeniu, kad šias psichotropines medžiagas atsiųstų paštu, siuntos pristatymui nurodė savo kaip gavėjo vardą ir pavardę – „M. V.“, ir adresą – „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu, inicijavo šių psichotropinių medžiagų siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šias psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiant nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos sieną, Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. spalio 31 d. 18.38 val., siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai psichotropines medžiagas surado ir sulaikė, tokiu būdu M. V. šias psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir siuntė.

Taip pat M. V. tais pačiais veiksmais, tomis pačiomis aplinkybėmis ir laiku įvykdė kontrabandą, t. y. neturėdamas leidimo iš Olandijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas – popierinį lapelį impregnuotą amfetaminu ir LSD, lapelio masė – 0,0466 g, jame gryno amfetamino – 0, 0002 g, gryno LSD – 0,0001 g, kurios 2019 m. spalio 31 d. 18.38 val., Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste, esančiame (duomenys neskelbtini), muitinės pareigūnams atliekant siuntos tikrinimą buvo surastos ir sulaikytos.

Motyvuojamoji dalis

2019 m. lapkričio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktas popieriaus lapelis, perforuotas į tris kvadratukus, yra impregnuotas psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu ir LSD. Tyrimui pateikto popieriaus lapelio masė yra 0,0466 g, jame esančių grynų psichotropinių medžiagų kiekiai yra: amfetamino – 0,0002 g; LSD – 0,0001 g. Amfetaminas ir LSD yra psichotropinės medžiagos, įrašytos į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų" I -ąjį sąrašą (b. l. 17-18).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad M. V. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 31 d., internetu užsisakė psichotropines medžiagas, už jas atsiskaitė ir nurodė atsiųsti jas savo vardu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tai detaliai patvirtina prekių sulaikymo protokolas ir pašto siuntos apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad siunta buvo siunčiama iš N. K. į Lietuvos Respubliką. Tai, jog siuntoje buvo psichotropinės medžiagos, įrodo Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Taigi bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog M. V. užsakymu į Lietuvą iš N. K. buvo atsiųsta psichotropinės medžiagos – gryno amfetamino – 0,0002 g ir gryno LSD – 0,0001 g. Šių aplinkybių neginčijo ir pats kaltinamasis, todėl daroma išvada, jog psichotropinių medžiagų įgijimo, siuntimo faktai nustatyti neginčijamai. Sulaikytose siuntose rastas psichotropinių medžiagų kiekis pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, neviršija nedidelio šių medžiagų kiekio, todėl veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia konstatuoti, kad M. V. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta ir tai, jog minėtos psichotropinės medžiagos į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos kontrabandos būdu. Nors pats M. V. tiesiogiai nedalyvavo jas pervežant per valstybės sieną, tačiau visi jo atlikti valiniai veiksmai: psichotropinių medžiagų užsakymas, jų pristatymui nurodytas gyvenamosios vietos adresas, jų atsisiuntimas iš N. K. į Lietuvą, visiškai atitinka BK 199 straipsnio 4 dalies dispozicijoje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Pagal nustatytas bylos aplinkybes kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis, todėl kaltinamasis pripažintinas nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-485/2014).

Nors kaltinamasis minėtos siuntos dėl jos sulaikymo negavo ir dėl jos nesikreipė, tai negali būti pagrindu laikyti, kad jis savanoriškai atsisakė baigti nusikaltimą, kadangi objektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, požymiai (įgijimas, siuntimas, gabenimas per valstybės sieną) buvo įgyvendinti, taigi nusikalstamos veikos yra baigtos.

Iš kaltinimo šalintinas M. V. asmeninio kompiuterio identifikavimas. Šis kompiuteris byloje nebuvo paimtas kratos metu ir nebuvo apžiūrėtas, nebuvo gauti dokumentai apie šio kompiuterio modelį, o jo įvardijimas konkrečia marke ir rūšimi „Lenovo y520“ kaltinime atliktas tik iš paties M. V. parodymų. Teismo vertinimu, vien šių kaltinamojo parodymų nepakanka patvirtinti, kokiu gi konkrečiai kompiuteriu buvo atlikta nusikalstama veika, todėl teismas šią kompiuterio markę ir rūšį iš kaltinimo pašalina. Nežiūrint to, tai nepaneigia kaltinamojo atsakomybės už jo padarytas veikas.

Skirdamas bausmes M. V. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

M. V. kaltę dėl padarytų veikų visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus ir tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be to, jis nusikalto būdamas labai jauno amžiaus (vos 20 metų), šiuo metu yra Kauno technologijos universiteto trečio kurso studentas, jo veika atsitiktinė. M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 85), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis psichiatrijos klinikoje ir Respublikiniam priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 88, 91).

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 str. 3 d.).

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba arešto bausmės. Skiriant bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju, jam turi būti skiriama viena švelniausių sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė.

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų. Tačiau byloje nustatyta, kad M. V. kontrabandos būdu gabeno psichotropinių medžiagų kiekį, kurių įgijimą įstatymo leidėjas priskiria baudžiamajam nusižengimui, o byloje nėra duomenų, jog šias medžiagas jis būtų ketinęs parduoti ar kitaip platinti. Skirdamas bausmę, teismas įvertinęs uždraustų medžiagų kiekį, kuriomis disponavo kaltinamas, ir į tai, jog jokių padarinių nekilo, sprendžia, jog kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tokios veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Todėl, įvertinęs kaltininko asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas laikosi nuomonės, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šioje situacijoje nebūtų teisingas, kadangi visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, skiriant bausmę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta, bausmė – laisvės apribojimas. Tokia bausmės rūšis, paskyrus tarpusavyje suderintus įpareigojimus, teismo įsitikinimu, atitiks teisingumo principą ir bus pakankama ne tik nubausti M. V. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų. Bausmės, paskirtos už veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai).

BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnyje nenumatyti jokie draudimai ir, pagal formuojamą teismų praktiką (LAT 2K-449-942/2016), šio straipsnio nuostatos taikomos visais atvejais, kai yra aukščiau paminėtos sąlygos (net ir tuo atveju, kai bausmė skiriama, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. V. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas taikant BPK 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, bei nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti:

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant M. V. mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti ir per 3 mėnesius išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant M. V. mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti ir per 12 mėnesių išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant M. V. mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti ir per 12 mėnesius išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant M. V. mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti ir per 12 mėnesių išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) paketą, saugomą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, sunaikinti;

2. 2020 m. sausio 7 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus mobiliuosius telefonus: „Prestigio“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir „SONY“ IMEI (duomenys neskelbtini), palikti M. V. žinioje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.