- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-298-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., G. K.
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
- Skolininkas
- UAB „RVK“
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria areštuotas suinteresuotam asmeniui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas, civilinėje byloje Nr. 2-38-470/2007 pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą skolininkui UAB „RVK“ dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys V. K. ir G. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi su prašymu į teismą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų. Nurodė, kad pagal 2005-10-27 kreditavimo sutartį Nr. 8665 skolininkui UAB „RVK“ suteikė 5 300 000 Lt kreditą. Visą kreditą skolininkas turėjo sugrąžinti kreditoriui iki 2007-07-31, tačiau Kauno apygardos teismas 2007-03-19 priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB „RVK“. Iškėlus bankroto bylą, visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl kreditorius, vadovaudamasis CK 4.196 str. 1 d. 3 p., prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino: areštavo V. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,0640 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotais daiktais disponuoti, paliekant teisę juos valdyti ir jais naudotis. Nurodė, kad 2005-10-27 skolininkės UAB „RVK“ kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui V. K. ir G. K. įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir šiltnamiu, esančius (duomenys neskelbtini) (hipotekos lakštas Nr. 06120050002164). Atsižvelgiant į kreditoriaus prašyme išdėstytus motyvus ir į tai, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (LR ĮBĮ 16 str.), yra galimas išieškojimas iš įkeistų daiktų. Kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš viso įkeisto daikto vertės, parduodant daiktus iš viešųjų varžytynių, kad iš gautų pinigų būtų atlyginta kreditoriui priklausanti pinigų suma (CK 4.192 str. l d.). Taip pat teismas nurodė, kad kreditoriaus nurodytais duomenimis skolininko skola pagal 2005-10-27 kreditavimo sutartį nutarties iškelti bankroto bylą UAB „RVK“ įsiteisėjimo dienai sudarė: 1350000 Lt negrąžintas kreditas, 26 500,62 Lt nesumokėtos palūkanos, 590,99 Lt nesumokėti delspinigiai ir 112 Lt žyminis mokestis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuria vadovaujantis buvo areštuotas jam ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas. Nurodo, kad AB DnB NORD banko atstovai sudarant su UAB „RVK“ kreditavimo sutartį, prieš įkeičiant suinteresuotam asmeniui jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtą, jam paaiškino, jog išieškojimas į šį turtą bus nukreiptas tik tuo atveju, jei prievolei įvykdyti nepakaktų UAB „RVK“ turto, tačiau UAB „RVK“ iškėlus bankroto bylą AB DnB NORD bankas pateikė prašymą padengti UAB „RVK“ įsiskolinimą. Sužinojęs šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad likusi UAB „RVK“ skolos dalis yra didelė (1 377 091,61 Lt), suinteresuotas asmuo su kreditoriumi pradėjo derybas dėl šios sumos sumokėjimo bankui išdėstymo tvarkos. Buvo sutarta, kad AB DnB NORD bankas parduos suinteresuotam asmeniui savo reikalavimą į 1 377 091,61 Lt skolą, o už reikalavimo teisę suinteresuotas asmuo sumokės dalimis po 700 000 Lt ir 677 091,61 Lt bei nustatyti mokėjimo terminai. Pagal susitarimą, perleidus reikalavimo teisę, suinteresuotam asmeniui turėjo pereiti ir hipoteka į UAB „RVK“ priklausantį bankui įkeistą turtą, o bankas įsipareigojo sumokėjus pirmąją kainos už perleidžiamą reikalavimo teisę dalį, panaikinti hipoteką suinteresuotam asmeniui ir jo sutuoktinei priklausančiam turtui, o iki tol nevykdyti jokių išieškojimo veiksmų. Tačiau bankas šio susitarimo nevykdo ir jį pažeisdamas kreipėsi į teismą dėl arešto suinteresuotam asmeniui ir jo sutuoktinei priklausančiam nekilnojamajam turtui taikymo, siekdamas išieškoti UAB „RVK“ įsiskolinimo likutį priverstine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo atmesti V. K. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį. Nurodo, kad vykdant išieškojimą iš hipoteka apsunkinto turto hipotekos teisėjas taiko suprastintą išieškojimo procedūrą ir vadovaujasi Hipotekos registro duomenimis, kurie yra teisingi ir išsamūs tol, kol jie nėra nuginčyti (CK 4.185 str. 5 d.). Hipotekos registro duomenys gali būti ginčijami tik bendra ginčo teisenos tvarka arba su vykdymu susiję klausimai spręstini vykdymo proceso metu (LAT 2001-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-187/2001). Bankas nėra sudaręs jokių susitarimų nei su skolininku, nei su įkaito davėjais dėl skolos mokėjimo sąlygų pakeitimo, faktas, kad įkaito davėjai yra pateikę kreditoriui pasiūlymą, kuris šiuo metu yra svarstomas, nėra pagrindas nutraukti ar stabdyti sprendimų priėmimą dėl išieškojimo iš įkeisto turto. Priverstinis išieškojimas vykdomas tada, kai kreditorius pateikia vykdytiną dokumentą vykdyti antstoliui (CPK 558, 584, 650, 651, 754 str.). Įstatymai nedraudžia šalims pakeisti sutarties sąlygas bet kurioje bylos ar priverstinio išieškojimo stadijoje, be to, skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad skolininkui ir įkaito davėjams duodamas 1 mėn. išspręsti atsiskaitymo su kreditoriais klausimus. Taip pat pažymėtina, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus sutartam skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti (CK 4.196 str. 1 d. 3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal 2005-10-27 kreditavimo sutartį Nr. 8665 AB DnB NORD bankas suteikė UAB „RVK“ 5300000 Lt kreditą. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui UAB „RVK“ 2005-11-10 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120050013333) įkeitė 0,1440 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o V. K. bei G. K. 2005-11-04 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 06120050002164) įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius 0,0640 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnio ir 4.216 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurių paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Nagrinėjamu atveju pagal minėtą kreditavimo sutartį skolininkas UAB „RVK“ visą kreditą turėjo sugrąžinti kreditoriui iki 2007-07-31, tačiau Kauno apygardos teismui 2007-03-19 nutartimi iškėlus skolininkui bankroto bylą, kreditorius AB DnB NORD bankas, vadovaudamasis CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kreipėsi į teismą su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų. Kadangi skolininkui UAB „RVK“ priklausantis įkeistas turtas – žemės sklypas, gali būti parduodamas tik LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 str. 3 d.), todėl Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius pagrįstai, pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi, 2007-08-28 nutartimi areštavo trečiųjų asmenų hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02620050002164, įkeistą turtą – 0,0640 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Įkeisto turto savininkas V. K., nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, 2008-02-22 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl hipoteka įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymo. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008-03-31 nutartimi nustatė bendrąja hipoteka, įregistruota Hipotekos registre lakštais Nr. 02120050013333 ir 06120050002164, įkeisto turto pardavimo eilę: pirmąja eile parduoti skolininko UAB „RVK“ įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); antrąja eile parduoti įkaito davėjų V. K. ir G. K. 0,064 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kreditoriaus AB DnB NORD banko atskirąjį skundą, 2008-10-08 nutartimi hipotekos skyriaus 2008-03-31 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – V. K. pareiškimą atmetė. Teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad šiuo atveju įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas, kaip kad numato CK 4.183 straipsnis, neturi prasmės, kadangi skolininko UAB „RVK“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas pagal LR Įmonių bankroto įstatymą. Bankroto procedūra gali vykti ilgai, todėl nutartimi nustačius įkeistų daiktų pardavimo tvarką, t. y., kad tik pardavus skolininkui UAB „RVK“ priklausantį žemės sklypą, antra eile bus galima parduoti įkaito davėjų V. K. ir G. K. žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), būtų nepagrįstai vilkinama ir pažeidžiama įstatymu nustatyta skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka. Šiuo atveju bendroji hipoteka tampa svetimo daikto hipoteka, todėl patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš V. K. ir G. K. įkeisto turto, arba jiems įvykdžius skolininko įsipareigojimą, įkeisto daikto savininkai V. K. ir G. K. įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką UAB „RVK“ dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.).
Taip pat pažymėtina, jog nors įkeitimo teisė, kaip papildoma prievolė, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam įvykdymui užtikrinti, tačiau ši prievolė yra atskira. Įkeitimo sutarties šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu. Sutarties laisvės principas ir draudimas šaliai vienašališkai keisti sutarties sąlygas užtikrina, kad įstatymui nenustatant sutarties šaliai kokios nors pareigos ir dėl jos nesutarus pačioms sutarties šalims, kita šalis neturi pagrindo reikalauti tokią pareigą įvykdyti. Dėl šios priežasties įkaito davėjas įkeistu turtu pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrina tik tokiomis sąlygomis, kokias nustato įkeitimo sutartis. Be to, Hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.185 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju sudarant įkeitimo sutartį, t. y. notarei tvirtinant hipotekos lakštą Nr. 06120050002164, pastabų 5 punkte įkeitimo sutarties šalys numatė, kad kai kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės priverstinio įvykdymo – skolos sugrąžinimo ir įkeistas turtas priklauso ne skolininkui, kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti sugrąžinti skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš įkeičiamo daikto savininkų kartu, tiek iš kiekvieno atskirai, taip pat nukreipti išieškojimą tiek į skolininko turtą, tiek ir į įkeistą turtą vienu metu, tiek į kiekvieną atskirai. Kaip ir paminėjo teisėjų kolegija minėtoje 2008-10-08 nutartyje, su šiomis įkeitimo sandorio nuostatomis apeliantas Valdas Kuzabavičius sutiko, jos nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu šiuo atveju hipotekos kreditorius turėjo teisę reikalauti prievolės priverstinio įvykdymo, išieškojimą nukreipiant į įkaito davėjų turtą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti hipotekos teisėjos 2007-08-27 nutarties, kuria areštuotas įkaito davėjų V. K. ir G. K. bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.