- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-1170-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12487-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui V. Š. dėl permokėtos pašalpos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo V. Š. (toliau – atsakovas) permokėtą 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos sumą. Nurodė, kad 2009 m. sausio 21 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas jam skirti tėvystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 21 d. 2009 m. vasario 25 d. ieškovo sprendimu Nr. 6-24-4448 atsakovui buvo paskirta 4 955,00 Lt tėvystės pašalpa. 2009 m. vasario 5 d. atsakovui buvo išmokėta 525,00 Lt autorinio atlyginimo, o 2009 m. vasario 11 d. – 805,00 Lt autorinio atlyginimo. Nuo minėto atlyginimo išmokėjimo dienos atsakovas tapo draudžiamas socialiniu draudimu, o jam išmokėtas autorinis atlyginimas buvo prilygintas jo turėtoms draudžiamosioms pajamoms. 2009 m. spalio 6 d. ieškovo sprendimu Nr. 6-24-21697 atsakovui buvo perskaičiuota tėvystės pašalpa ir 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6-13-1873 atsakovui buvo nustatyta 1 982,00 Lt tėvystės pašalpos permoka (iš jų – 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos, 297,30 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 118,92 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka). Nustatant tėvystės pašalpos permoką, iš atsakovui išmokėtos tėvystės pašalpos buvo atimta pašalpos suma už tas dienas, kada atsakovas neturėjo teisės jos gauti, kadangi tuo metu turėjo draudžiamųjų pajamų. Kadangi atsakovas, gaudamas tėvystės pašalpą, turėjo draudžiamųjų pajamų, pajamų gavimo laikotarpiu tėvystės pašalpa neturi būti mokama. Ieškovas informavo atsakovą apie tėvystės pašalpos permokos nustatymą bei prašė minėtą permoką grąžinti, tačiau atsakovas tėvystės pašalpos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu pagal tėvystės atostogų ir tėvystės atostogų metu galiojančius teisės aktus galėtų būti mažinama paskirta tėvystės pašalpa. Atsakovo dukra gimė 2009 m. sausio 21 d. Tėvystės atostogos atsakovui buvo suteiktos nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 21 d. Atsakovas prašymą skirti tėvystės pašalpą pateikė 2009 m. vasario 21 d. Ieškovas sprendimą skirti tėvystės pašalpą priėmė 2009 m. vasario 25 d. Pinigines lėšas ieškovas atsakovui pervedė 2009 m. kovo 2 d. Tuo tarpu teisės akto pakeitimas, kuriuo remiantis ieškovas apskaičiuoja neva susidariusią permoką buvo priimtas 2009 m. balandžio 8 d., o įsigaliojo 2009 m. balandžio 17 d., o Vyriausybės nutarimo Nr. 258 pakeitimas, kurio pagrindu asmenys pateikdami prašymą, įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, įsigaliojo 2009 m. balandžio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. vasario 21 d. užpildė prašymą tėvystės pašalpai gauti, nurodydamas, kad 2009 m. sausio 21 d. jam gimė vaikas, nurodydamas darbovietę – Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, pridėjo įsakymą apie tėvystės atostogų suteikimą, vaiko gimimo liudijimo kopiją ir santuokos liudijimo kopiją. 2009 m. vasario 25 d. ieškovo sprendimu atsakovui buvo paskirta tėvystės pašalpa laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 21 d. atsakovo darbovietėje – Vyriausiojoje administracinių ginčų sprendimo komisijoje. 2009 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas priėmė sprendimą Nr. 6-24-17355 dėl atsakovo teisės į tėvystės pašalpą pagal paskaičiavimą, kuriame nurodyta skirti tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 21 d. pagal paskaičiavimą ir tą pačią 2009 m. rugpjūčio 10 d. dieną ieškovas priėmė sprendimą Nr. 6-13-1406 „Dėl V. Š. tėvystės pašalpos permokos nustatymo“, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 21 d. susidarė 2 348,67 Lt tėvystės pašalpos, 445,95 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 178,38 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka, viso 2 973,00 Lt, kuri susidarė dėl to, kad gavėjas nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pašalpos, kompensacijos ar draudimo išmokos dydžiui ar mokėjimui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2009 m. spalio 7 d. raštu Nr. (11.1) I-6126 įpareigojo ieškovą panaikinti ir iš naujo, perskaičiavus draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpius, priimti naujus sprendimus dėl permokos nustatymo už laikotarpius 2009 m. vasario 5 d. – 2009 m. vasario 9 d. ir 2009 m. vasario 11 d. – 2009 m. vasario 18 d. 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 6-13-1406 „Dėl V. Š. tėvystės pašalpos permokos nustatymo“ panaikintas ieškovo 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6-41-24. Ieškovas 2009 m. spalio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. 6-24-21697 „Dėl V. Š. teisės į tėvystės pašalpą pagal paskaičiavimą“, kuriame nurodyta neskaičiuoti tėvystės pašalpos už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 9 d. ir nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2009 m. vasario 18 d., nes asmuo turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamas ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir tos pačios 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6-13-1873 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 21 d. susidarė 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos, 297,30 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 118,92 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka, viso 1982,00 Lt, kuri susidarė dėl to, kad gavėjas nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pašalpos, kompensacijos ar draudimo išmokos dydžiui ar mokėjimui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (11.1) I-7291 nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (toliau – LMSDĮ) , nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose nenumatyta tėvystės pašalpos sumą sumažinti gautų draudžiamųjų pajamų dydžiu, tėvystės pašalpa mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, todėl atsakovui buvo nepagrįstai priskaičiuota 1 982,00 Lt dydžio tėvystės pašalpos suma. 2010-04-22 raštu Nr. (10.62) 3 -2732 ieškovas nurodė, kad atsakovui paskaičiuota 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos permoka. Teismas nustatė, kad tėvystės atostogų metu atsakovas dirbo ir kitoje darbovietėje, kurioje gavo draudžiamųjų pajamų (Mykolo Riomerio universitetas, 1995 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartis Nr. 4732), taip pat gavo pajamas iš autorinių sutarčių - VšĮ Vilniaus teisės ir verslo kolegija už atsakovą sumokėjo įmokas, todėl ieškovas nurodė, kad atsakovas tapo draudžiamas socialiniu draudimu pagal Socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, nes jam išmokėtas autorinis atlyginimas buvo prilygintas jo turėtoms draudžiamosioms pajamoms. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui šioje byloje pareiškus ieškinį dėl permokėtos tėvystės pašalpos priteisimo, reikalavimas turi būti reiškiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 - 249 straipsnių nuostatomis. Kadangi priimdamas sprendimą ieškovas turėjo galimybę tiek patikrinti, tiek pareikalauti papildomos informacijos, reikalingos tėvystės pašalpos apskaičiavimui, atsakovo kaltės preziumuoti negalima, įvertinus tai, kad ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, kokio dydžio atsakovo kreipimosi dieną ir sprendimo priėmimo dieną atsakovui priklausė tėvystės pašalpa, kokio dydžio nustatyta tėvystės pašalpos permoka. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – nei žalos dydžio, nei subjekto kaltės, dėl ko ieškovo reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos permokos iš atsakovo priteisimo tenkinti. Nurodė, kad LMSDĮ 4 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) nustato, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir motinystės pašalpoms. LMSDĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis, tėvystės pašalpa skiriama ir mokama vieną mėnesį nuo vaiko gimimo, jeigu vaiko tėvas neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 4 straipsnio 5 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) numato, kad asmenys, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo, su kuriuo jie nesisiję darbo santykiais, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu. VSDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, draudėjo ir apdraustojo socialiniu draudimu įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – Fondo biudžetas) priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data. 2009 m. spalio 6 d. ieškovo sprendimu Nr. 6-24-21697 atsakovui buvo perskaičiuota tėvystės pašalpa, 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6-13-1873 atsakovui buvo nustatyta 1 982,00 Lt tėvystės pašalpos permoka (iš jų – 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos). Nustatant tėvystės pašalpos permoką, iš atsakovui išmokėtos tėvystės pašalpos buvo atimta pašalpos suma už tas dienas, kada pareiškėjas neturėjo teisės jos gauti, kadangi tuo metu turėjo draudžiamų pajamų. Kadangi žala Fondo biudžetui dėl atsakovui be teisinio pagrindo išmokėtos tėvystės pašalpos dalies atsirado nesant atsakovo ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, ieškovas dėl išmokėtos permokos išieškojimo iš atsakovo galėjo kreiptis tik CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikytinas atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ar gauti atitinkamą turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Pagal LMSDĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punktą, atsakovas teisę gauti tėvystės pašalpą turėjo tik tais laikotarpiais, kada neturėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, t.y. nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 4 d., 2009 m. vasario 10 d. ir nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2009 m. vasario 21 d., todėl šiais laikotarpiais atsakovui išmokėta 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos dalis laikytina išmokėta be teisinio pagrindo. Ieškovas 2009 m. spalio 6 d. sprendime Nr. 6-24-21697 perskaičiavo atsakovui paskirtos tėvystės pašalpos dydį ir 2009 m. spalio 6 d. sprendime Nr. 6-13-1873 nustatė pašalpos permoką, - šiuos sprendimus atsakovas apskundė Fondo valdybai, kuri 2009 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. (11.1) I-7291 konstatavo, kad atsakovo tėvystės permoka nustatyta teisingai ir pagrįstai. Atsakovas 2009 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau vėliau skundo atsisakė ir teismas bylą nutraukė. Kadangi ieškovo 2009 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 6-24-21697, 2009 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 6-13-1873 ir Fondo valdybos 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. (11.1) I-7291 nėra panaikinti, jais nustatyta permoka laikytina apskaičiuota teisingai, pagrįstai ir teisėtai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą atsiliepime į ieškinį ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose išdėstytais motyvais. Nurodė, kad siekdamas vadovautis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu, ieškovas turėjo įrodyti, kad nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu remdamasis atsakovas neturėjo teisės gauti ginčo turto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinys dėl permokėtos pašalpos turi būti reiškiamas VSDĮ 18 straipsnio pagrindu, vadovaujantis CK 6.245 - 6.249 straipsniais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Vadovaujantis teismų praktika, poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose, byloje esančių duomenų pakanka pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.
Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad atsakovas 2009 m. vasario 21 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu skirti tėvystės pašalpą. Tėvystės atostogos atsakovui suteiktos nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 21 d., t.y. kol vaikui sukaks vienas mėnuo. Ieškovo 2009 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 6-24-4448 atsakovui paskirta tėvystės pašalpa laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 21 d. atsakovo darbovietėje – Vyriausiojoje administracinių ginčų sprendimo komisijoje. Ieškovas 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6-24-21697 atsakovui perskaičiavo tėvystės pašalpą, 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6-13-1873 konstatavo 1 982,00 Lt tėvystės pašalpos permoką (iš jų – 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos), todėl ieškinį grįsdamas LMSDĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 5 straipsnio 5 dalies 2 punktu, VSDĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, prašė iš atsakovo priteisti 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos permoką. Ieškovo teigimu, 2009 m. vasario 5 d. atsakovui buvo išmokėta 525,00 Lt autorinio atlyginimo, 2009 m. vasario 11 d. – 805,00 Lt autorinio atlyginimo, nuo minėtų piniginių lėšų išmokėjimo dienos, atsakovas tapo draudžiamas socialiniu draudimu pagal VSDĮ 4 straipsnio 5 dalį, jam išmokėtas autorinis atlyginimas prilygintas draudžiamoms pajamoms. Ieškovas, nustatydamas tėvystės pašalpos permoką, iš atsakovui išmokėtos tėvystės pašalpos atėmė pašalpos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 9 d. ir nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2009 m. vasario 18 d., už kurį atsakovas neturėjo teisės jos gauti, nes turėjo draudžiamųjų pajamų.
LMSDĮ 4 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) nustato, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir motinystės pašalpoms. LMSDĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis, tėvystės pašalpa skiriama ir mokama vieną mėnesį nuo vaiko gimimo, jeigu vaiko tėvas neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad LMSDĮ 5 straipsnio 5 dalies (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 149-5999) 2 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad tėvystės pašalpa neskiriama, jeigu vaiko tėvas tėvystės atostogų metu turi iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 1 daliai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos pačios pasekmės atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymams. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Tai reiškia, jog anstikonstitucinė teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių nei vienam asmeniui, jeigu sprendimas, priimtas vadovaujantis šia teisės norma, nėra galutinai įvykdytas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, vykdydamas VSDĮ 30 straipsnyje numatytus uždavinius operatyviai tvarkyti Fondo lėšas, užtikrinti priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą, laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, vadovaudamasis LMSDĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2009 m. spalio 6 d. sprendime Nr. 6-13-1873 konstatavo 1 982,00 Lt tėvystės pašalpos permoką (iš jų – 1 565,78 Lt tėvystės pašalpos) ir siekė šią permoką iš atsakovo išieškoti teismo tvarka. Tenkindamas ieškovo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas nevykdytų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos šalinti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju priteisiant ieškovui iš atsakovo tėvystės pašalpos dalį (tėvystės pašalpos permoką) už laikotarpį, kada atsakovas turėjo draudžiamųjų pajamų, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų taikomas, - tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Teismų įstatymo 33 straipsniu, kuris numato, kad nagrinėdami bylas teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais.
Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ir civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis) konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kuris dėl to paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.