Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-913/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
1-15-913/2014
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00243-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Nukentėjusysis
R. K.
Kaltinamasis
J. R. G.
Advokatai
Dovilė Baniulė
Baudžiamoji byla Nr. 1-15-913/2014Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00243-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: (N) (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,nukentėjusiajam R. K., jo atstovei advokatei Dovilei Baniulei,kaltinamojo gynėjui advokatui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, senatvės pensininkas, gyvenantis Ukmergės r.,(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Utena (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. R. G. 2012-05-06, apie 21 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas R. K. priklausančiuose namuose, esančiuose Anykščių r., (duomenys neskelbtini) iš pistoleto (duomenys neskelbtini) tyčia šovė 1 šūvį namuose buvusiam R. K. į galvą ir į ją pataikė, tokiais savo veiksmais padarė R. K. šautinę žaizdą dešiniajame momenyje, dešinio momenkaulio įspaustinį skeveldrinį lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei dešinės momeninės skilties medžiagoje ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.

Be to, J. R. G., buvo kaltinamas tuo, jog ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu neteisėtai neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis: 4 vnt. pramoninės gamybos 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolverinių šovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, vieną pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinį šovinį, kuriuos neteisėtai neturėdamas leidimo iki 2012-05-09 laikė savo namuose, esančiuose Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) kol šaudmenis paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis J. R. G. savo kaltę pripažino iš dalies, dėl kaltinimo pagal BK 135 str. 1 d. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2012 m. gegužės 5 ar 6 dieną jis atvažiavo pas K. D. kelis kartus jam skambino, kad jis atvažiuotų. Namuose buvo R., D. ir jis. Alkoholinius gėrimus vartojo jis ir D.. R. pasakė, kad jam rytojaus dieną reikės važiuoti ir dingo. Jie su D. daug išgėrė, gėrė degtinę ir du butelius (bambalius) alaus, ir toliau jis nieko nepamena. Kai atvažiavo, jis su savimi turėjo ginklą su dėklu. Jis turėjo leidimą ginklą turėti prie savęs. Ginklą jis visą laiką vežiojasi su savimi. Ginklą nešioja prie diržo. Kai atvažiavo, kad nespaustų, pasiėmė diržą, telefoną iš kišenės, padėjo ant bufeto už nugaros, ir su D. baliavojo. K. D. nuėjo miegot, jam „filmas trūko“, jis sukniubo ant stalo. „Filmas“ vėl prasidėjo, kai policininkai vedė jį su antrankiais į mašiną. Jo vertinimu įvyko nelaimingas atsitikimas. Ginklas buvo dėkle. Nesupranta, kas šovė. Jis nežino, ar jis šovė, nepamena. Tarp jų jokių pykčių nebuvo. Jie važiuodavo žvejoti, švęsdavo gimtadienius. Kai atvyko policijos pareigūnai, ginklas tuo metu buvo už nugaros ant bufeto. Dėklas buvo šalia ginklo. Ginklas buvo išimtas iš dėklo. Nežino, kas ginklą išėmė iš dėklo. Dėl šovinių paaiškino, kad jis buvo šaudykloje ir šaudė. Atvažiavo vyrai, davė saują šovinių, jis susipylė juos į kišenę, vėliau pasidėjo į seifą. Šoviniai buvo laisvai pardavinėjami. Šoviniai buvo garsiniai, jis juos gavo 2011 metų rudenį. Dėl pareikštų civilinių ieškinių paaiškino, kad civilinius ieškinius pripažįsta dalinai. Jis gauna 670 litų senatvės pensijos, yra invalidas. Pastoviai vartoja vaistus. Jokių kitų pajamų neturi. Turi sodą, automobilį Megane, priekabą, dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) .

Šalies argumentai

N. R. K. paaiškino, kad dienos tiksliai nepamena, per pietus su sūnumi pavalgė, išgėrė 2 vieno litro talpos 5 procentų stiprumo alaus. D. išėjo į lauką, o jis atsigulė į lovą ir užmigo. Kada atvažiavo R. G. jis negirdėjo. Miegodamas jis kaip per sapną išgirdo kaip jam sako, kad „atvažiavo iš Uzbekijos, tai galėjo atvežti „šnapso“. Tada jis atsikėlė, išėjo iš už spintos ir gavo šūvį. Jam pasidarė tamsu akyse, pradėjo bėgti kraujas. Jis pradėjo šaukti D., kad į jį šovė. Ilgai šaukė D.. Po kiek laiko pradėjo temti akyse, po to šviesėti. Tada pamatė R. G. sėdintį ant fotelio, už stalo, ir rankoje laikantį ginklą ant stalo. Tą vakarą J. R. G. pirmą kartą jis pamatė po šūvio. Jokio konflikto prieš tai nebuvo. Jis nežinojo, kad tą vakarą R. G. atvažiuos. R. G. ginklą laikė nukreiptą į jį, rankoje ir sėdėjo už stalo. Ranką su ginklu laikė ant kelio, ant kojos. Prieš šūvį, kai jis išėjo iš už spintos, R. G. jam nieko nesakė. Jis jam irgi nieko nesakė. Ten prie staliuko yra taip vadinamas stulpas. Jis įsikabinęs prie stulpo, R. G. prispaudė ranka į akinius ir patrynė, nubloškė jį ant atramos. Ginklas buvo rankoje. Šerti jam nešėrė. Buvo įsitvėręs stulpą ir jį pastūmė. Jis (J.R. G.) pasakė, kad gaila, kad užstrigo ginklas. Jis gali užtikrintai pasakyti, kad tą vakarą nukentėjo nuo J. R. G. paleisto šūvio. Daugiau nieko neatsimena, atsibudo jau ligoninėje. Pasekmės tokios, kad jį viskas veikia nerviškai, tapo dar jautresnis nei buvo iki tol, neteko mėgstamo darbo. Sveikata – diena geresnė, diena blogesnė. Kito darbo neturi, nes niekas nepriima. Šiuo metu jis niekur nedirba. Patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinė žala – sveikata, kainavo vaistai, važinėjimas iš Utenos į Anykščius. Nežino, kaip įvardinti neturtinę žalą. Dabar gauna tik invalidumą, atlyginimo - ne. Pragyventi sunku. Reikia nuolatos vartoti vaistus. Pas gydytojus lankytis reguliariai. Po įvykio kaltinamasis J. R. G. jam neskambino. Per Šv. Kalėdas iš kaltinamojo sūnaus gavo pasveikinimą (atviruką) anglų kalba.

L. P. L. paaiškino, kad jis dirba Anykščių rajono PK, vyr. patrulis. Dienos neatsimena. Buvo gautas iškvietimas, kad yra peršautas žmogus ar buvo susišaudymas Skiemonių pusėje. Budėtojas nelabai galėjo susišnekėti su pranešėju, negalėjo nusakyti vietos. Pasakė pavardę, kas skambina. Pagal pavardę surado namą. Nuvykus į minėtą vietą prieangyje pamatė gulintį kraujuojantį iš galvos žmogų. Kolegė suteikė pirmą pagalbą. Jis apžiūrėjo įvykio vietą. Durys buvo atidarytos. Kitame kambaryje ant stalo gulėjo pistoletas. Šalia sėdėjo žmogus. Pamatęs jį (kiek atsimena), stvėrė už pistoleto, bet jis greičiau prie jo pribėgo, pargriovė, sulaikė. Apžiūrinėjant pistoletą, pastebėjo, kad pistoletas buvo užstrigęs – tūta buvo užsiskersijusi išmetimo vamzdyje. Kadangi pačiam tenka šaudyti, mano, kad šūvio metu buvo užstrigusi. Dėtuvė buvo įstatyta pistolete. Tūtelė buvo užstrigusi išmetimo lizde. Šūvio metu nebuvo išmesta, buvo užstrigusi. Kito šūvio padaryti buvo nebeįmanoma. Įvykio vietoje ginklą ištaisė (ištraukė dėtuvę). Buvo iškviestas ekspertas. Kaltinamasis buvo prie stalo. Dėl to, ką sakė, kalbėjo kaltinamasis, tikslesni parodymai yra duoti iš karto tuo metu. Smulkmenų neprisimena. Asmuo buvo stipriai neblaivus. Vedant nelabai orientavosi aplinkoje. Sulaikymo metu pargriuvo, prasikėlė antakį. Vežė į greitąją, kad sutvarkytų. Paskui po truputį atsigavo. Negali tiksliai pasakyti, ką tuo metu aiškino. Nukentėjusysis buvo vos gyvybingas. Buvo sūnus, kuris aiškino, kad draugas šovė konflikto metu. Kaip vėliau paaiškėjo, policiją kvietė sūnus. Buvo neaišku, kuris šovė. Nebuvo jokių įrodymų, todėl ir kaltinamąjį, ir sūnų sulaikė iš karto tam, kad išsiaiškinti aplinkybes, ko nebuvo galima padaryti dėl to, kad abu buvo neblaivūs. Sūnus vertė kaltę kaltinamajam, o ką aiškino kaltinamasis, nepamena.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo P. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 127-128), kur liudytojas paaiškino, kad 2012-05-06 apie 21 val. buvo gautas pranešimas, kad name, esančiame Anykščių r, (duomenys neskelbtini) yra peršautas žmogus. Kartu su tyrėja J. B. nuvyko nurodytu adresu. Namo prieangyje gulėjo sužalotas žmogus – R. K.. Matė, kad jo galva kruvina. Kadangi jis buvo be sąmonės, apie įvykio aplinkybes nieko neaiškino, greitoji med. pagalba išvežė jį, neatgavusį sąmonės, į ligoninę. Šalia R. K. stovėjo jo sūnus D. K.. Jis paaiškino, kad į jo tėvą šovęs žmogus sėdi kambaryje, o šalia jo yra ginklas. J. B. kartu su atvykusios greitosios med. pagalbos medike liko prie sužeistojo, o jis įėjo į kambarį. Pamatė, kad kambaryje prie stalo, šonu į jį sėdi vyriškis, kaip vėliau išsiaiškino J. R. G.. Ant šalia jo esančio baro gulėjo pistoletas. Jis staigiai puolė prie sėdinčio G., nes jis kaip tik tuo momentu pasisuko link ginklo. Jį sulaikant, stengdamasis užkirsti bet kokią galimybę jam pasinaudoti ginklu, kuris buvo šalia jo, jis jį pargriovė ant žemės ir uždėjo antrankius. Kai jis atsikėlė, jis pamatė, kad jam yra praskeltas antakis. Gali būti, jog susižaloti jis galėjo sulaikymo metu. Ar iki sulaikymo jis buvo sužalotas, nepastebėjo, nes kai įėjo į kambarį, jis sėdėjo šonu, jam nebuvo kada G. apžiūrinėti, stengėsi jį kuo greičiau sulaikyti, kad nepasinaudotų ginklu. Kai vežė jį į ligoninę susiūti antakio, jis aiškino, kad susižalojo pats, kai griuvo nuo laiptų. Kada griuvo neaiškino. Sulaikytasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. G. neaiškino, kad atsitiko, nesakė, kas sužalojo R. K., tik pasakė D. K. – „jei tu kalbėsi, tai žinai, kas tau bus“. D. K. taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Abu buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Jis paėmė nuo baro pistoletą. Tai buvo (duomenys neskelbtini) pistoletas. Apžiūrint jį buvo užfiksuota, kad ginkle yra užstrigęs šovinys. Ginklas buvo paimtas ir pristatytas į komisariatą.

Po to, kai buvo pagarsinti liudytojo P. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino šiuos parodymus.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo tėvas. Kaltinamąjį pažįsta nuo mokyklos laikų. Dabar santykiai nutraukti. Anksčiau sutardavo, buvo draugiškuose santykiuose. Tėtis grįžo iš reiso, iš Kazachstano. Tą dieną ryte vežė malkas. Kultivavo žemę. Šeštą valandą paskambino R. G., paklausinėjo kaip sekasi. Jis jam buvo skolingas 200 litų. Pasakė, kad atvažiuotų, kad atiduos 200 litų. Atvažiavo. Pasakė, kad imtų 200 litų. G. pasiūlė nuvažiuoti nusipirkti butelį alkoholio. Jis sutiko. Jie kaip tik spėjo prieš parduotuvės uždarymą. Nuvažiavo, nusipirko degtinės butelį „Bielij korol“, alaus 2 l talpos 6 laipsnių stiprumo „T. T.“ ir 5 laipsnių „Rinkiškių“. Susėdo prie stalo. Jokių konfliktų nebuvo. Jis alaus nebegėrė, nes prieš tai po darbo su tėčiu buvo išgėrę 4 alaus po 2 l. Nepajuto kaip užmigo sėdėdamas ant lovos. 9 valandą vakaro jį prikėlė tėtis. Prabudęs pamatė, kad tėčio visa galva kruvina. Tėtis sakė, kad šitas jį pašovė. Paėmė jį už rankos ir vedė link priemenės ir nualpo. Jis prašė, kad nemirtų. G. sėdėjo prie stalo. Jis paskambino 112. Policija ir greitoji atvažiavo per 10-15 min. ir išsivežė.

Atsakydamas į klausimus liudytojas patikslino, kad nudirbę darbus su tėčiu vartojo alkoholinius gėrimus. Jam paskambino G.. Pakvietė jį atvažiuoti, kad atiduotų 200 litų skolą. P. P. dirba iki šešių valandų. Jie dar spėjo į parduotuvę. Nusipirkę alkoholio grįžo į namus. Tėtis tuo metu sėdėjo kartu su jais. Prie stalo sėdėjo jis, R. ir tėtis. Tėtis išgėrė stiklinę alaus ir viskas. Jis valandą prie stalo dar pasėdėjo, vietoje prie stalo ir užmigo ant lovos, nes buvo paklota. Sėdėti prie stalo liko tėtis ir G.. Tėtis irgi buvo jau atsigulęs, nes kai jį pašovė, jis buvo tik su apatiniais, buvo atklota kaldra. Jis miegojo, šūvio negirdėjo. Išgirdo, kai jį pakėlė tėtis. Jis pakėlė jį kratydamas. Atsibudęs pamatė, kad tėčio visa galva kruvina. Tada paėmė jį už rankos ir nutempė į koridorių, prie koridoriaus durų nualpo. J. R. G. tuo metu sėdėjo. J. R. G. visada su savimi vežiojasi ginklą. Kai sėdėjo, džinsuose matėsi, kad turi ginklą. Sakė, kad laikė, kad gautų leidimą, kad nusipirko ginklą. Anksčiau yra rodęs ginklą. Tą dieną sėdėdamas prie stalo jis pastebėjo, kad pas J. R. G. priekinėje džinsų kišenėje yra ginklas, nes pagal kontūrus nepasakysi, kad ten būtų buvęs cigarečių pakelis ar kokie dokumentai. Gal buvo ginklo dėklas. Nemano, kad jiems begeriant ginklas su telefonu ar kitais daiktais buvo padėtas ant stalo ar ant baro. Tą dieną ginklas tikrai nebuvo padėtas nei ant stalo, nei ant baro. Atvažiuodamas J. R. G. į svečius kitais kartais akivaizdžiai niekada nepadėdavo ir ginklo nerodydavo. Šūvio negirdėjo. Jam buvo nustatytas 3,23 promilių girtumas. Po šūvio buvo šokas, iš karto išsiblaivė. Po šūvio tuo metu, kai jį pažadino tėtis, ginklas buvo padėtas ant stalo. J. R. G. sėdėjo prie stalo. Rankose ginklo nelaikė. Detaliau apie ginklą nieko negali pasakyti. Apie ginklus neišmano. Ginklą matė ant stalo. Šone yra baras ir prie baro yra staliukas. Ginklas buvo ant stalo, toje vietoje, kur jie gėrė. Kai paskambino 112, J. R. G. pasakė, kad kam iškvietė policiją, kad dabar jis paskambins Kauno berniukams ir jam bus blogai. Daugiau jam nieko nesakė. Medikai, policija atvažiavo per 10-15 min. Per tą laiką jis buvo prie tėčio. Tėtis gulėdamas kriokė. J. R. G. sėdėjo išgėręs ir nuleidęs galvą prie stalo. Jo veidas buvo sužalotas, kažkur buvo prakirsta, bėgo kraujas. Mano, kad tėtis, kai jį pašovė, kumščiu kirto. Jis pats nematė, miegojo. Tėtis sakė, kad kirto. Matė, kad iš J. R. G. kaktos bėgo kraujas. Po šūvio pistoletas ant stalo buvo padėtas be dėklo. Dėklo tą dieną nematė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas G. S. paaiškino, kad buvo nustatyta, kad R. K. buvo padaryta šautinė žaizda dešiniame momenyje, dešinio momenkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis, kraujo išsiliejimai po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų medžiagoje. Atlikta operacija Panevėžio ligoninėje, pašalintos kaulinės skeveldros, kraujo išsiliejimai. Nustatyta klinikinė diagnozė – šautinė žaizda dešiniame momenyje, dešinio momenkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis, kraujo išsiliejimai po dangalu ir smegenų medžiagoje. Kadangi klinikinėje diagnozėje parašyta, kad tai yra šautinė žaizda, todėl nebuvo prieštaravimų sutikti su tokia gydytojo nustatyta diagnoze ir pasisakyti mediciniškai, kad tai yra šūvio iš šaunamojo ginklo pasekoje ir kad tai galėjo atsitikti 2012 m. gegužės 6 d. Sužalojimas buvo kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes momenkaulio įspaustinis lūžis, kraujo išsiliejimas po dangalais, smegenų medžiagoje sunkiai sutrikdė R. K. sveikatą. Šautinė žaizda - tai yra medicininė diagnozė. Atskirti žaizdą, kuo ji padaryta yra teismo mediko kompetencija. Nustatyti kas tai yra, tai yra gydančių gydytojų kompetencija. Gydytojas nustato diagnozę. Gydytojai turi mokėti ir moka atskirti žaizdas, jas diagnozuoti. Žaizdos gali būti įvairios, t.y. pjautinės, kirstinės, šautinės, muštinės. Šiuo atveju diagnozuota šautinė žaizda. Abejoti gydytojo kompetencija pagrindo nėra. Šautiniam sužalojimo mechanizmui paremti ar patvirtinti aprašymuose yra požymių. Pati žaizda diagnozuota kaip šautinė. Po žaizda skeveldriškai, įspaustai lūžta kaulas. Tai yra vienas iš objektyvių šautinio sužalojimo sudedamųjų dalių. Kaulas lūžinėja skeveldriškai, skeveldros smelkiasi į kaukolės ertmės vidų. Tai būdinga šautiniam sužalojimui. Tai, kad kraujas išsiliejo po smegenų dangalu ir į pačią smegenų medžiagą, gali nutikti. Bet tai gali atsitikti ir prie kitokių sužalojimo priežasčių. Jei neturėtų tokių duomenų, kad gydytojas išoriškai nustatė šautinę žaizdą, jei gydytojas abejotų ir rašytų tik žaizda, tai gilesni esantys sužalojimai gali būti ir nuo kitokio mechanizmo, t.y. plytos, plytos kampo, akmens, strypo (tada tai pat lūžta kaulas, skeveldros skverbiasi į vidų). Šiuo atveju gydytojas nustatė šautinę žaizdą išorėje, ko paneigti jis negali. Turėtų būti operacijos protokolas ligos istorijoje, kur aprašyta žaizda. Turėtų būti aprašyti parako ar suodžių sutapimai aplink žaizdą, apdeginimai kraštų. To nėra. Gydytojas reziumuoja ir parašo žodį „šautinė“, tai ką jis mato. Žaizda turėtų būti išimta net ir gyvam asmeniui ir užkonservuota. Ar tai buvo padaryta, nežino, tokių duomenų, ar žaizda paimta atskirai, ar tirta papildomai, ar šviesta galva ieškant svetimkūnių smegenyse, ligos istorijoje nėra. Šauta virš smilkinio aukščiau į maumenį dešinėje pusėje. Tai yra kulkos įėjimo žaizda. Apie kulkos tolimesnį likimą ir jos išėjimą ar neišėjimą iš galvos, duomenų nėra. Sužalojimo mechanizmas rodo, kad yra tik įėjimas. Joks išėjimas neaprašytas. Neparašyta, kad kulka papuolė į ligoninę ar žmogaus viduje, ar įstrigusi po oda. Nėra duomenų apie pačią kulką. Jei nedidelės galios ginklas, kulka galėjo neįlįsti į smegenis, galėjo atšokti. Bet ir nepaisant to, galėjo sulaužyti kaulą ir sukrėsti taip kaukolę, kad prasidėtų kraujavimas. Sužalojimo mastas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, nes įspaustiniai, skeveldriniai lūžiai su kraujo išsiliejimu smegenyse sunkiai sutrikdo sveikatą. Tai yra kategoriška išvada. Patyrus tokią traumą įvairiai galimos neigiamos pasekmės tolimesniam gyvenimui.

Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas E. V. paaiškino, kad tirti buvo pateiktas pistoletas ir pistoleto dėklas. Klausimas buvo apie tai, ar buvo šūvio pėdsakų, liudijančių apie tai, kad buvo šauta iš to pistoleto jam esant dėkle. Tai nebuvo nustatyta. Jeigu buvo šaudoma, tai buvo šaudoma iš pistoleto išėmus iš dėklo, nes iš pistoleto šaudoma išėmus jį iš dėklo. Pateiktame dėkle šūvio pėdsakų apskritai nėra, nei sviedinių kontaktinio poveikio, nei artimo šūvio faktorių pėdsakų.

Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. M. paaiškino, kad jo srities šūvio pėdsakai paimami su specialiais lipdukais, tiriami su elektroniniu mikroskopu, nes jie yra labai maži. Jų kilmės šaltinis – šovinių kapsulės. Ten yra sunkieji elementai, tos dalelės susidaro unikalios sudėties, unikalios formos. Tokių dalelių buvo rasta ir ant vienos poros lipdukų, ir ant kitos poros lipdukų, t.y. ant J. R. G. rankų ir D. K. rankų. Šūvio pėdsakai pasklinda vieno metro atstumu gana tankiai. Jei kitas asmuo šūvio metu buvo šalia, tie šūvio pėdsakai taip pat nusėda ant drabužių, rankų. Kita galima versija – jie abu turėjo paėmę į rankas ginklą arba dėklą. Po šūvio daugiausia pistoletas yra užterštas šūvio pėdsakais. Šūvio pėdsakai gali atsirasti paėmus tą ginklą. Jeigu atėjo į patalpą vėliau ir nebuvo paėmęs ginklo arba nebuvo kontaktavęs su labai arti ginklo buvusiais daiktais, mažai tikėtina, kad atsirastų reikšmingas kiekis tokių dalelių. Taip būna ne dažnai ir gana retas atvejis (ekspertizes atlieka nuo 1998 metų), kad ant vieno ir ant kito atsirastų maždaug vienodas šūvio pėdsakų kiekis. Jeigu buvo pataikyta nukentėjusiajam į galvą, buvo liečiama galva arba drabužiai, jeigu buvo šauta iš labai arti, gali persikelti, persinešti šūvio pėdsakai ant rankų. Vien iš jo atlikto tyrimo nustatyti, kuris iš jų šovė, negalima. Dalelių skaičius, kuris šiuo atveju yra ganėtinai panašus, šiuo atveju padėti niekuo negali. Šūvio pėdsakai buvo paimti po tam tikro laiko po įvykio. Išlikimas taip pat svarbus. Jeigu žmogus aktyviai veikia, šūvio pėdsakų dalelės nuo jo rankų gali nusitrinti, nukristi. Jei tas pats žmogus per ilgą laiką dar liečia tuos daiktus, kurie betarpiškai kontaktavo su ginklu arba buvo labai arti šūvio metu, tų dalelių papildomas kiekis taip pat gali atsirasti. Negalima atmesti tikimybės, kad šūvio pėdsakai ant D. K. galėjo atsirasti jam liečiant nukentėjusįjį po šūvio. Šiuo atveju iš jo išvados negalima spręsti, kuris atliko šūvį.

Iš 2012-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios Anykščių r., (duomenys neskelbtini) apžiūra, t.y. buvo apžiūrėta R. K. sodyba. Apžiūros metu buvo užfiksuota, kad ant kambaryje esančio baro guli pistoletas (duomenys neskelbtini) su atitrauktu spynos užraktu. Šovinių dėtuvė įstatyta į pistoletą. Ant lovos, stovinčios prie stalo, taip pat kambario grindų matyti į kraują panašių dėmių, kurių didžiausia koncentracija yra praėjime tarp spintos ir krosnines. Ant grindų, 1 m atstumu nuo stalo ir 0,5 m atstumu nuo baro, rasta šovinio tūtelė (tomas 1, b.l. 45-51).

Iš 2012-09-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. nustatyta šautinė žaizda dešiniame momenyje, dešinio momenkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei dešinės momeninės skilties medžiagoje R. K. padaryta šūvio iš šaunamojo ginklo pasekoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-05-06. R. K. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šautinės dešinio momens žaizdos su dešinio momenkaulio įspaustiniu skeveldriniu lūžiu ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu bei galvos smegenų medžiagoje, jo sveikata sutrikdyta sunkiai (tomas 1, b.l. 93).

Iš 2012-05-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2012-05-06 22 val. 30 min. paimtame R. K. kraujyje rasta 1,8 promilės alkoholio (tomas 1, b.l. 101).

Iš 2012-09-20 nukentėjusiojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. K. patvirtino savo parodymus, parodė, kur jis miegojo, kur sėdėjo J. R. G., kur jis stovėjo, kai į jį šovė J. R. G., bei vietą, kur jis buvo kai atvyko medikai (tomas 1, b.l. 103-106).

Iš 2012-05-06 22 val. 44 min. atlikto asmens blaivumo testo matyti, kad D. K. buvo nustatytas 3,23 promilių girtumas (tomas 1, b.l. 139).

Iš 2012-05-06 22 val. 47 min. atlikto asmens blaivumo testo matyti, kad J. R. G. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas (tomas 2, b.l. 2).

Iš 2012-11-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2012 matyti, kad J.R. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2012-05-06) nebuvo liguistoje psichikos veiklos sutrikimo būklėje, buvo paprasto pasigėrimo būklėje. J.R. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2012-05-06) dėl psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J.R. G. galėjo ir gali visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus (nėra ribotai pakaltinamas) (tomas 2, b.l. 27-28).

Iš 2012-06-08 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. R. G. nustatyta žaizda dešiniame antakyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Pagal sužalojimo lokalizaciją, atmesti galimybės, kad J.R. G. galėjo pasidaryti nustatytą sužalojimą nugriuvęs, negalima. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 2, b.l. 38).

Iš 2012-05-09 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata J. R. G. namuose, esančiuose, Ukmergės r., (duomenys neskelbtini),kurios metu miegamajame kambaryje, užrakintame seife, stovinčiame ant grindų buvo rasta ir paimta kartoninė dėžutė su užrašu (duomenys neskelbtini) su 13 vnt. šovinių, kartoninė dėžutė su užrašu (duomenys neskelbtini) su 15 vnt. šovinių, kartoninė dėžutė su užrašu (duomenys neskelbtini) su 50 vnt. šovinių, kartoninė dėžutė su užrašu (duomenys neskelbtini) su 25 vnt. šovinių, gelsvos spalvos dėžutė su 6 vnt. šoviniais, pistoleto apkaba, 4 vnt. gelsvos spalvos šovinių, kurių galinėje pusėje įspaustas užrašas (duomenys neskelbtini), 1 šovinys, kurio galinėje dalyje įspaustas užrašas (duomenys neskelbtini) , 1 gelsvos spalvos šovinys, kurio gale įspaustas užrašas (duomenys neskelbtini),1 aprūdijęs šovinys, 3 vnt. šovinių, ant kurių korpuso užrašyta (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) šautuvas (duomenys neskelbtini) , 6 šoviniai, ant kurių korpuso įspaustas užrašas (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 43-44).

Iš 2012-09-21 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2012-06-09 kratos metu J. R. G. priklausančiame bute, esančiame Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) , rasti ir tyrimui pateikti 4 penktos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolveriniai šoviniai su guminėmis kulkomis ir skirti įvairiems revolveriams. Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai priskiriami C kategorijos šaudmenims. Šoviniai šaudymui buvo tinkami. Tyrimui pateikti šeši šeštos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti įvairiems dujiniams revolveriams. Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai priskiriami C kategorijos šaudmenims. Šoviniai šaudymui buvo tinkami. Tyrimui pateiktas vienas aštuntos grupės šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 14,45 mm kalibro garsinis šovinys ir skirtas įvairiems dujiniams revolveriams. Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šovinys priskiriamas C kategorijos šaudmenims. Šovinys šaudymui buvo tinkamas (tomas 2, b.l. 51-59).

Iš 2010-03-19 Utenos AVPK išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus NR. 1057 matyti, kad J. R. G. nuo 2010-03-19 iki 2015-03-19 išduotas leidimas, kuriuo leidžiama laikyti ir nešioti ginklus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 143).

Iš 2013-04-16 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateikto ginklo, paimto 2012-05-06 apžiūrint įvykio vietą Anykščių r., (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su R. K. genotipu. Ant tirti pateikto ginklo rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. ginklo gaunantis dominuojantis genotipas sutampa su R. K. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su J. R. G. genotipu. Ant tirti pateiktos dėtuvės žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateiktų 6 šovinių nerasta sutepimų, tinkamų biologinių pėdsakų DNR tyrimui (tomas 1, b.l. 63-65).

Iš 2012-09-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktas tyrimui pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent pramoninės gamybos pistoletas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) , pagamintas (duomenys neskelbtini) , Čekoslovakijoje ir skirtas šaudyti 6,35 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio (duomenys neskelbtini) šoviniais. Remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems B kategorijos ginklams. Pistoletas techniškai tvarkingas ir nenuspaudus nuleistuko šūvis neįvyksta. Pistoletas tinkamas šaudymui. Tyrimui pateikti šeši vienos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6,35 mm kalibro, 1906 m. pavyzdžio (duomenys neskelbtini) šoviniai, skirti įvairiems pistoletams, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) . Remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra priskiriami B kategorijos šaudmenims. Šoviniai šaudymui buvo tinkami (tomas 1, b.l. 76-78).

Iš 2014-05-09 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šūvio pėdsakų (sviedinių kontaktinio poveikio, artimo šūvio faktorių) tirti pateiktame pistoleto dėkle nėra, tai yra tirti pateiktame pistoleto dėkle nėra pėdsakų, nurodančių į tai, kad buvo šaudoma iš tirti pateikto pistoleto (duomenys neskelbtini) jam esant šiame dėkle. Iš tirti pateikto pistoleto (duomenys neskelbtini) galima iššauti jam esant tirti pateiktame pistoleto dėkle. Nustatyti, kokia yra . (duomenys neskelbtini) revolverių šovinių su guminėmis kulkomis, rastų kratos metu pas J. R. G., sviedinių kinetinė energija, negalima dėl tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodytų priežasčių (šie šoviniai buvo tinkami šaudyti ir iššauti minėto tyrimo metu, nenustačius iššautų kulkų kinetinės energijos. Dėl šios priežasties nustatyti, kokia yra .380 kalibro ME GUM revolverių šovinių su guminėmis kulkomis iššautų sviedinių kinetinė energija, negalima) (tomas 4, b.l. 49-53).

Iš 2014-05-09 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. R. G. medicininiuose dokumentuose diagnozuotos ligos: hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), praeinantis galvos smegenų išemijos priepuolis, II tipo cukrinis diabetas lengva forma, prostatos vėžys, būklė po kairio kelio totalinio endoprotezavimo. Aukščiau nurodytos diagnozuotos ligos nėra įtrauktos į nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedą – „Sunkių nepagydomų ligų sąrašas“, patvirtintą 2013-12-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, kuris įsigaliojo nuo 2014-01-01. Dėl aukščiau nurodytų diagnozuotų ligų ir sveikatos būklės, užfiksuotos med. dokumentų paskutiniuose įrašuose, J.R. G. gali dalyvauti teismo posėdžiuose (tomas 4, b.l. 64-65).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Kaltinamajam J. R. Giedraičiui buvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu neteisėtai neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis: 4 vnt. pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) revolverinių šovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, vieną pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinį šovinį, kuriuos neteisėtai neturėdamas leidimo iki 2012-05-09 laikė savo namuose, esančiuose Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) kol šaudmenis paėmė policijos pareigūnai. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija (Žin., 2010, Nr. 142-7261), galiojusi nuo 2011-03-01 iki 2012-07-12, nustatė, kad C kategorijos ginklams priskiriami pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J ir dujiniai pistoletai (revolveriai). LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu šaudmeniu laikė daiktų ir medžiagų visumą, skirtą šūviui iš šaunamojo ginklo atlikti. Pas kaltinamąjį J. R. G. buvo rasti tik šaudmenys: 4 vnt. pramoninės gamybos 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolverinių šovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, vienas pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinis šovinys. Atsižvelgtina į tai, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 253 str. 1 d. svarbu yra tai, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik tokių šaudmenų laikymas, kuriems pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra būtinas leidimas juos laikyti. Iš 2012-09-21 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pas kaltinamąjį buvo rasti ir tyrimui pateikti 4 penktos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolveriniai šoviniai su guminėmis kulkomis ir skirti įvairiems revolveriams, šeši šeštos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti įvairiems dujiniams revolveriams ir vienas aštuntos grupės šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 14,45 mm kalibro garsinis šovinys ir skirtas įvairiems dujiniams revolveriams, kurie yra priskiriami C kategorijos šaudmenims. Tačiau LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės 2010 11 18 įstatymu Nr. XI-1146 (Žin., 2010, Nr. 142-7261) nustatyta, kad asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo turėjo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų (tame tarpe ir C kategorijos ginklams priskiriamų pneumatinių ginklų, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J ir dujinių pistoletų (revolverių)), privalo iki 2014-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šie asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki aukščiau nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Tai reiškia, jog nurodytu laikotarpiu, kai pas kaltinamąjį buvo rasti kaltinime išvardinti šaudmenys ir iki jie buvo iš jo paimti, įstatymo leidėjo nebuvo priskiriami prie tų šaunamųjų ginklų ir jų šaudmenų, kurių laikymas nėra leidžiamas neturint jiems išduoto leidimo, nustatant terminą iki kada buvo galima kreiptis dėl leidimo jiems išdavimo. Iš to tampa akivaizdu, jog įgyti ir laikyti kaltinime nurodytus šaudmenis aktualiu laikotarpiu leidimo nereikėjo. Iš kaltinamojo J. R. G. namų šie šaudmenys buvo paimti 2012-05-09, t.y. tuo laiku, kai šiems šaudmenims įgyti ir laikyti leidimas galėjo būti išsiimtas iki 2014-01-01 (pratęsus įstatymo įsigaliojimo terminą - iki 2014-07-01), todėl jo veikoje nėra būtinų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių - nėra nusikaltimo dalyko. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad J. R. G. nepadarė veikos, turinčios BK 253 str. 1 d. numatyto apysunkio nusikaltimo požymių, todėl pastarasis iš kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d., t.y. kad jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu neteisėtai neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis: 4 vnt. pramoninės gamybos 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolverinių šovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, vieną pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinį šovinį, kuriuos neteisėtai neturėdamas leidimo iki 2012-05-09 laikė savo namuose, esančiuose Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) kol šaudmenis paėmė policijos pareigūnai, išteisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

BK 135 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad J. R. G. kaltė, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iš pistoleto (duomenys neskelbtini) tyčia šovė vieną šūvį namuose buvusiam R. K. į galvą ir į ją pataikė, tuo padarydamas R. K. šautinę žaizdą galvoje ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą, yra pilnai įrodyta. Kaltinamojo parodymai, jog jis nieko neatsimena nuo to momento, kai nukentėjusiojo sūnus D. K. nuėjo miegot ir jam „filmas trūko“, iki to momento, kai policininkai vedė jį su antrankiais į mašiną, laikytini kaip tam tikra pasirinkta gynybos priemonė. Tai patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, jog kaltinamasis nors ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2012-05-06 22 val. 47 min. J. R. G. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, kas atitinka vidutinį neblaivumo (girtumo) laipsnį, o iš 2012-11-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2012 matyti, kad J. R. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2012-05-06) nebuvo liguistoje psichikos veiklos sutrikimo būklėje, buvo paprasto pasigėrimo būklėje. J. R. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2012-05-06) dėl psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. R. G. galėjo ir gali visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus (nėra ribotai pakaltinamas). Taigi šioje byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių ir įrodymų, kurios leistų spręsti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo patologinio girtumo ar liguistoje psichikos veiklos sutrikimo būklėje. Tačiau net ir tie parodymai, kuriuos davė kaltinamasis J. R. G. apie to vakaro įvykius iki įvykdant nusikaltimą, sutampa su nuosekliais nukentėjusiojo R. K. parodymais ir liudytojo D. K. parodymais. Kaltinamasis J. R. G. parodė, jog jis atvyko pas D. K., jie nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos gėrė R. K. ir D. K. namuose. Tuose namuose kartu su jais buvo nukentėjusysis R. K., kuris kaltinamajam J. R. G. ir D. K. vartojant alkoholinius gėrimus prie kambaryje esančio stalo, nuėjo miegoti į tame pačiame kambaryje pastatytą lovą, kuri nuo kambario buvo atitverta spinta. Kad kaltinamasis J. R. G. su savimi turėjo atsivežęs šaunamąjį ginklą pistoletą „CZ 92“ patvirtino pats kaltinamasis, nes jis visuomet su savimi nešiodavosi šį ginklą, kuriam laikyti ir nešiotis jis turėjo išduotą leidimą (tomas 2, b.l. 143). Tiek nukentėjusysis R. K., tiek ir liudytojas D. K. patvirtino, jog jiems abiems buvo žinoma, kad J. R. G. turi pistoletą, kurį visuomet laiko prie savęs, yra jį anksčiau jiems rodęs. Tą vakarą ginklą J. R. G. kišenėje matė liudytojas D. K., kuris nurodė, jog pagal daikto, esančio J. R. G. kišenėje kontūrus suprato, jog ten yra būtent pistoletas. Liudytojas D. K. parodė, jog jis „valandą prie stalo pasėdėjo, vietoje prie stalo ir užmigo ant lovos, nes buvo paklota. Šūvio garso negirdėjo, nes miegojo, jį pakėlė purtydamas tėtis, tada jis ir pamatė, kad tėčio galva visa kruvina“. N. R. K. parodė, kad „miegodamas jis kaip per sapną išgirdo kaip jam sako, kad „atvažiavo iš Uzbekijos, tai galėjo atvežti „šnapso“. Tada jis atsikėlė, išėjo iš už spintos ir gavo šūvį. Jam pasidarė tamsu akyse, pradėjo bėgti kraujas. Jis pradėjo šaukti D., kad į jį šovė. Ilgai šaukė D.. Po kiek laiko pradėjo temti akyse, po to šviesėti. Tada pamatė R. G. sėdintį ant fotelio, už stalo, ir rankoje laikantį ginklą ant stalo“. Šie nukentėjusiojo parodymai, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, akivaizdžiai patvirtina, jog į nukentėjusįjį R. K. šovė kaltinamasis J. R. G.. L. P. Lasio parodymai patvirtina nukentėjusiojo R. K. parodymus, nes liudytojas atvykęs į įvykio vietą rado prie stalo sėdintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo J. R. G., o šalia jo ant baro gulėjo pistoletas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nukentėjusysis R. K., liudytojas D. K. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį J. R. G.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl neabejotinai šie paaiškinimai, taip pat liudytojo P. L. parodymai yra kaltinamojo J. R. G. kaltės įrodymai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta šūvio pėdsakų ekspertizė, kurios tikslas buvo nustatyti ar ant kaltinamojo J. R. G. ir liudytojo D. K. rankų yra šūvio pėdsakų. Iš 2014-09-03 ekspertizės akto Nr. 11-1703(14) matyti, jog tiek ant J. R. G., tiek ant D. K. rankų yra aptikta šūvio pėdsakų, tačiau kaip paaiškino teisme apklaustas ekspertas J. M., iš jo atliktos ekspertizės bei pateiktos išvados nėra galimybių nustatyti, kuris asmuo atliko šūvį, nes šūvio pėdsakai pasklinda vieno metro atstumu gana tankai, todėl jei kitas asmuo šūvio metu buvo šalia, tie šūvio pėdsakai nusėda ant drabužių, rankų, šūvio pėdsakai taip pat galėjo atsirasti paėmus ginklą į rankas arba jeigu buvo liečiamas nukentėjusysis. Kadangi šis ekspertinis tyrimas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kuris asmuo šovė, teismas juo nesivadovauja. Tačiau iš šio ekspertinio tyrimo ir jo išvadų galima daryti kitą išvadą, kuri iš esmės patvirtina aukščiau aptartus nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kad visi trys asmenys šūvio metu ar iš karto po šūvio buvo toje pačioje patalpoje greta vienas kito. Iš 2012-09-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. nustatyta šautinė žaizda dešiniame momenyje, dešinio momenkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei dešinės momeninės skilties medžiagoje R. K. padaryta šūvio iš šaunamojo ginklo pasekoje. R. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam R. K. buvo padarytas kaltinamojo veiksmais. Todėl tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, šūvio į nukentėjusiojo galvą, ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo - yra tiesioginis priežastinis ryšys. BK 135 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Taigi atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą kyla tada, kai kaltininkas sunkiai sutrikdo kito asmens sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia - suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatydamas, kad gali sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam žmogui, ir to norėdamas (BK 15 str. 2 d.), arba netiesiogine tyčia - nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Kaltinamojo J. R. G. veiksmai – nukentėjusiajam po šūvio ištarta frazė, jog „gaila, kad užstrigo ginklas“, bei liudytojui D. K. pasakyti žodžiai, jog „jei tu kalbėsi, tai žinai, kas tau bus“, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis veikė tyčia. Kaltinamasis nedavė parodymų ir neaiškino savo tyčios turinio, tačiau vertinant kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pobūdį darytina išvada, jog kaltinamasis veikė esant neapibrėžtai tyčiai, todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

J. R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

J. R. G. teisiamas pirmą kartą (tomas 2, b.l. 123-124). J. R. G. baustas administracine tvarka (tomas 2, b.l. 125), charakterizuojamas teigiamai (tomas 4, b.l. 137-139).

Kaltinamojo gynėjas prašė teismo taikyti švelnesnę bausmę kaltinamajam, nes kaltinamasis yra garbaus amžiaus, yra duomenų apie jo sveikatos būklę, todėl jo buvimas laisvės atėmimo vietoje būtų neproporcinga bausmė, be to, tai apsunkintų jo gydymąsi.

BK 54 str. 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, Be to, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos A. T. bylos Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).

BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nustatyta bent viena šio straipsnio 1-6 punktuose numatytų sąlygų. Tai yra: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šioje byloje nenustatyta absoliučių sąlygų, kurios minimos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose, todėl vadovautis BK 62 straipsniu ir paskirti švelnesnę, nei įstatymas numato, bausmę, sąlygų nėra. Kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Teismas pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šioje byloje J. R. G. pripažintas kaltu padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų, taigi numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Gynybos nurodytos aplinkybės, jog J. R. G. yra garbaus amžiaus ir turi sveikatos problemų, nesudaro tų aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 str. 3 d. Byloje buvo paskirta ekspertizė, kuria siekta nustatyti, ar kaltinamajam diagnozuotos ligos nėra įtrauktos į „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“, kuris yra patvirtintas 2013-12-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 1R-308/V-1247. Iš 2014-05-09 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog kaltinamajam diagnozuotos ligos nėra įtrauktos į nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sąrašą (tomas 4, b.l. 64-65). Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad teismo individualizuotai paskirta bausmė nebus aiškiai per griežta ar neteisinga.

Skirdamas J. R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra atsakomybę sunkinanti. Be to į tai, kad J. R. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinant, jog esant nustatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę švelninančių aplinkybių turėtų būti skiriamas didesnis, nei nustato straipsnio sankcijos vidurkis, bausmės dydis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, kad nukentėjusysis neprašė skirti griežtos bausmės, kaltinamajam skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis (BK 61 str. 2 d.), bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-05-06 iki 2012-05-21.

J. R. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 9258,66 Lt sumai, kurį sudaro Valstybinės ligonių kasos patirtos išlaidos už nukentėjusiajam R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 9258,66 Lt sumai už R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra pagristas (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.), įrodytas gydymo išlaidų paskaičiavimu (tomas 1, b.l. 119-121), todėl tenkintinas ir priteistinas iš J. R. G. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinis ieškinys 19 259,03 Lt sumai už R. K. išmokėtą ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją yra pagrįstas (CK 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 3 d.), įrodytas R. K. prašymu, darbingumo lygio pažyma, išrašu iš medicininių dokumentų, sprendimu, paaiškinimu, pažyma apie asmens gautas išmokas, kitais įrodymais (tomas 3, b.l. 19-36; tomas 4, b.l. 76-78), todėl tenkintinas ir priteistinas iš J. R. G..

N. R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 13 602 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (tomas 3, b.l. 71-147).

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t.y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl R. K. sveikatos sužalojimo sąlygos.

CK 6.263 str. 2 d. reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje kaltu dėl J. R. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažįstamas J. R. G., kuris ir yra atsakingas už žalą, susijusią su sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis patyrė 13 602,12 Lt turtinę žalą, kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai - išlaidos medikamentams 756,36 Lt, išlaidos gydymui (slaugos priemonėms) 117,88 Lt, kelionės išlaidos 536,09 Lt, kitos išlaidos, susijusios su gydymu 157,95 Lt, iš viso 1568,28 Lt, ir negautos pajamos už laikotarpį nuo 2012-05-07 iki 2012-07-03 – 12 033,84 Lt, t.y. 4874,94 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 7158,90 Lt dienpinigių.

Prašydamas atlyginti patirtus tiesioginius nuostoliuos dėl išlaidų medikamentams, civilinis ieškovas pateikė čekius iš vaistinių (tomas 3, b.l. 123-127; 133-147). Iš pateiktų čekių matyti, jog ne visi juose užfiksuoti medikamentai gali būti tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, todėl dalis šiuose čekiuose nurodytu prekių – Psilo balsam gelis 13,62 Lt vertės, P. M. 38,89 Lt vertės, kremas veido stangrinamasis 5,33 Lt vertės, išminusuotina iš prašomos priteisti sumos. Taip pat nurodytina, jog prie civilinio ieškinio pridėti čekiai, kuriais civilinis ieškovas grindžia savo patirtus tiesioginius nuostolius medikamentams, yra pagrįsti 712,90 Lt sumai, o ne 756,36 Lt sumai kaip yra nurodyta ieškinyje. Todėl šioje dalyje ieškovo patirtomis ir pagrįstomis pridedamais įrodymais laikytinos jo patirtos išlaidos medikamentams 655,06 Lt sumai. Išlaidos gydymui (slaugos priemonėms) sudaro 117,88 Lt (tomas 3, b.l. 128), šios išlaidos pagrįstos įrodymais, yra tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymu, todėl priteitinos iš kaltinamojo J. R. G.. Civilinis ieškovas prašo priteisti išlaidas, kurias sudaro jo patirtos kelionės išlaidos, kurių suma yra 536,09 Lt. Šias išlaidas ieškovas grindžia pateiktais čekiais (tomas 3, b.l. 129-130). Turtinė žala – tai asmens, kuris nukentėjo nuo kaltininko kaltų veiksmų, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). N. R. K. nuo 2012-05-07 iki 2012-05-25 buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (tai yra nurodyta Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje), todėl šiuo laikotarpiu nukentėjusysis R. K. negalėjo patirti transporto išlaidų. Nuo 2012-05-25 iki 2012-06-15 R. K. VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje buvo taikytas reabilitacinis gydymas, vadinasi, ir šiuo laikotarpiu R. K. gulėjo stacionare ir pats tiesiogiai negalėjo patirti išlaidų transportui. Todėl reikalavimas priteisti kelionės išlaidas, kai visi čekiai, kuriais yra grindžiamos šios išlaidos yra datuoti nuo 2012-05-10 iki 202012-06-08 imtinai, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, nes šiuo laikotarpiu nukentėjusysis tokių išlaidų negalėjo patirti, o kitų asmenų patirtos transporto išlaidos negali būti priteisiamos iš kaltinamojo, todėl reikalavimas dėl 536,09 Lt transporto išlaidų priteisimo netenkintinas. Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo ir kitas išlaidas, susijusias su gydymu, kurių dydis yra 157,95 Lt ir kurias grindžia pridedamais čekiais iš maisto prekių parduotuvių (tomas 3, b.l. 131-132). Pažymėtina, jog šios išlaidos negali būti laikomos nukentėjusiojo patirtais tiesioginiais nuostoliais, nes šiais čekiais yra pagrindžiamas maisto prekių, laikraščių, kavos, kačių maisto įsigijimas, nors minėtu laikotarpiu (nuo 2012-05-13 iki 2012-06-01) nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, kurioje jam buvo teikiamos ir maitinimo paslaugos. Iš šių išlaidų nėra išskirtos išlaidos, kurios būtų susijusios su pagerinto maitinimo pirkimu nukentėjusiajam, todėl jos laikytinos nepagrįstomis, todėl nepriteistinos iš kaltinamojo.

Sprendžiant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įvertintina, jog įstatymas numato, kad asmeniui turi būti atlygintos jo negautos pajamos. Šiuo atveju civilinis ieškovas pateikė įrodymus apie tai, jog jo negautos pajamos sudarė 4874,94 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 7158,90 Lt dienpinigių, viso 12 033,84 Lt (tomas 3, b.l.85), todėl jos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš J. R. G..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą R. K. civilinis ieškinys dėl 13 602 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ir iš kaltinamojo J. R. G. nukentėjusiojo R. K. naudai priteistina 772,94 Lt tiesioginių nuostolių ir 12 033,84 Lt negautų pajamų, viso 12 806,78 Lt. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

N. R. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. bei CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. R. K. tyčiniu smurtiniu sunkiu nusikaltimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, jo reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai ir neproporcingai per didelis. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam R. K. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu sunkiu smurtiniu nusikaltimu, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis turėjo ištverti operaciją, jam buvo nustatytas 40 % netekto darbingumo lygis, šiuo metu (iki 2016-01-05) nustatytas 50 % netekto darbingumo lygis, sužalojimo pasekmėje jis neteko darbo, gydosi dar ir šiuo metu, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, R. K. iš J. R. G. priteistinas 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Iš J. R. G. priteistini R. K. 800 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (tomas 4, b.l. 130, 131) (BPK 55 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

Proceso išlaidomis pripažintinos ir iš kaltinamojo J. R. G. priteistinos nukentėjusiojo R. K. patirtos ir antstolei J. B. sumokėtos vykdymo išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios sudaro 221,00 Lt (tomas 4, b.l. 132-133) ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p.).

Proceso išlaidomis pripažintinos ir iš kaltinamojo J. R. G. išieškotinos valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 576,05 Lt pagal advokatės gynėjos Dovilės Baniulės pateiktą pažymą (tomas 4, b.l. 134) ((duomenys neskelbtini) str.).

Daiktiniai įrodymai. Pakuotė su J. R. G. drabužiais, pakuotė su R. K. drabužiais ir pakuotė su D. K. drabužiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Vokas su kraujo pavyzdžiais, vokai su šūvio pėdsakais, vokas su pistoleto dėklu ir voką su leidimu laikyti ginklą Nr. 1057 palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate saugotini daiktai (šoviniai, pistoletas ČZ, apkaba) konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sunaikinti (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai).

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio užtikrinimui pritaikytas laikinas civiliniam atsakovui J. R. G. nuosavybės teise priklausančiam turtui apribojimas (areštas), kurio mastas 113 602 Lt (tomas 3, b.l. 148-149).

Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiojo R. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 12 806,78 litų turtinės ir dėl 35 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, t.y. bendra iš kaltinamojo J. R. G. priteisiama civilinio ieškinio suma sudaro 47 806,78 Lt. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniui užtikrinti taikymas didesnėje, nei priteisto civilinio ieškinio apimtyje, nėra pagrįstas ir dalyje naikintinas, paliekant J. R. G. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį turtą 47 806,78 Lt sumai, nekeičiant teismo nutartyje numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., 301 - 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę J. R. G. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. R. G. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-05-06 iki 2012-05-21.

J. R. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. R. G. 47 806,78 Lt (13 845,80 EUR) (keturiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimts šešis litus ir 78 centų) nukentėjusiajam R. K. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 9258,66 Lt (2681,49 EUR) (devynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis litus ir 66 centus) iš J. R. G. V. ligonių kasos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš J. R. G. 19 259,03 Lt (5577,80 EUR) (devyniolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt devynis litus ir 3 centus) VSDFV Utenos skyriaus naudai.

Priteisti iš J. R. G. R. K. naudai 800 Lt (231,70 EUR) (aštuonis šimtus litų) advokato paslaugoms apmokėti ir 221,00 Lt (64,01 EUR) (du šimtus dvidešimt vieną litą) išlaidų, sumokėtų antstolei.

Priteisti iš J. R. G. valstybei 576,05 Lt (166,84 EUR) (penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus ir 5 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktinius įrodymus - pakuotę su J. R. G. drabužiais, pakuotę su R. K. drabužiais ir pakuotę su D. K. drabužiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Voką su kraujo pavyzdžiais, vokus su šūvio pėdsakais, voką su pistoleto dėklu ir voką su leidimu laikyti ginklą Nr. 1057 palikti saugoti prie bylos.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi J. R. G. turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 113 602,00 Lt sumai, pakeisti, paliekant J. R. G. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį turtą 47 806,78 Lt (13 845,80 EUR) (keturiasdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešių litų ir 78 centų) sumai, nekeičiant nutartyje numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus (šovinius, pistoletą ČZ, apkabą), turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė