- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-168-458-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- T. Z., D. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Z. ir D. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-01-26 nuosprendžio, kuriuo :
T. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 241 str. vieneriems metams laisvės atėmimo;
pagal LR BK 145 str. 1 d. - devyniems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str.1, 4, 9 d. prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-02-08 nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės - dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 150 str. 3 d. padarymą, iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, paskirtos 2007-01-26 nuosprendžiu ir švelnesnė bausmė, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-02-08 nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str.2d. padarymą ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir bausmės laikas nuo 2005-08-03 iki 2007-01-26.
D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 241 str. vieneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 1, 4, 9 str. prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-05-22 nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės - dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK180 str.1 d. padarymą, iš dalies pridėtos švelnesnė bausmė, paskirta 2007-01-26 nuosprendžiu ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-06-27 nuosprendžiu paskirta, su vėlesniais Klaipėdos apygardos teismo 2005-09-12 nuosprendžiu padarytais pakeitimais, bei 2006-05-22 nuosprendžiu paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str.1d., padarymą ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2005-04-11 iki 2005-06-11, taip pat atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-06-27 nuosprendį su vėlesniais Klaipėdos apygardos teismo 2005-09-12 nuosprendžiu padarytais pakeitimais, bei bausmės laiką pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-05-22 nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Z. ir D. V. nuteisti už tai, kad būdami suimti pabėgo iš jų laikymo vietos, o būtent :
2006 m. vasario 12 d., apie 13 val. 25 min., Tauragės mieste, būdami suimti, veikdami kartu, atrakinę Tauragės rajono policijos komisariato, esančio , (duomenys neskelbtini) areštinės pasivaikščiojimo kiemo durų spyną, pabėgo iš jų laikymo vietos.
Be to, T. Z. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti, o būtent :
2006 m. birželio 15 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose už M. S. seksualinį prievartavimą, parašė M. S. motinai V. S. laišką, kuriame yra žodžiai „pakišiu tave ir tavo vaikus po velėna”, „išeisiu į laisvę oi tada kentės tavo visa šeima”, taip grasino susidoroti su jos šeimos nariais ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas nuteisė neteisingai, skyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgė į visas aplinkybes, todėl prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir neskirti bausmės pagal baudžiamąjį kodeksą arba paskirti švelnesnę bausmę. Neneigia padaręs nusikaltimą, pripažįsta savo kaltę, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Teigia, jog būdamas suimtas ir pasivaikščiojimo metu pamatęs atrakintus pasivaikščiojimo kiemelio vartus labai susijaudino, pagalvojo, jog turi galimybę pasimatyti su žmona ir nutarė laikinai pasišalinti iš areštinės. Išeidamas pasiliekančiam kitam suimtajam R. M. pasakė, jog grįš tą pačią dieną, grįžo po aštuonių valandų. Prašo atsižvelgti į tai, jog nuo vaikystės serga bronchine astma, yra vedęs, iš areštinės pabėgo dėl pareigūnų aplaidumo, kadangi jie paliko neužrakintus vartelius.
Nuteistasis T. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pagal LR BK 241 str. 1 d. skirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Teigia, jog jokio pabėgimo iš anksto neplanavo ir tikslo pabėgti neturėjo, o pabėgti sugundė prasta areštinės apsauga, paaugliškas smalsumas, kadangi nusikaltimo padarymo metu buvo dar nepilnametis, ir noras susitvarkyti reikalus laisvėje. Pabėgęs iš areštinės sutvarkė reikalus ir pats grįžo į areštinę, jo atveju jokių priverstinių paieškos priemonių naudota nebuvo. Todėl mano, kad tokiais savo veiksmais padarė nebent laikino pasišalinimo pažeidimą, už kurį nebuvo būtina skirti vienerių laisvės atėmimo bausmę.
Gynėjai bei nuteistas T. Z. prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. V. ir T. Z. apeliaciniai skundai atmestini.
Nusikaltimai, už kuriuos pagal LR BK 241 str. 1 d., nuteisti D. V. ir T. Z. , yra įrodyti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Savo kaltės apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme neneigė nė pats nuteistasis D. V. , iš esmės jis prašė netaikyti baudžiamosios atsakomybės arba švelninti paskirtą bausmę. Nuteistojo D. V. nuomone, jo padaryta veika neturėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK. Nuteistasis T. Z. taip pat neneigė savo kaltės apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau, jo nuomone, padarytuose veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties ir tai turėtų būti traktuojamas kaip pažeidimas.
LR BK 241 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo – kalinio pabėgimas – sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam oficialiai buvo pranešta apie suėmimą savavališkai palieka laikymo vietą ir įgauna realių galimybių veikti savo nuožiūra, pavyzdžiui, vykti kur nori, netrukdomai bendrauti su kitais žmonėmis ir pan. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu teisiamieji D. V. ir T. Z. parodė, jog 2006-02-12 buvo suimti ir laikomi Tauragės rajono policijos komisariato areštinėje, t. y. nuteistieji suprato savo procesinę padėtį, žinojo, jog yra suimti ir privalo laikytis jų laikymo vietos taisyklių. Tačiau tai žinodami D. V. ir T. Z. , neturėdami teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai paliko vietą, kurioje buvo laikomi izoliuoti nuo visuomenės. Savavališkai, be leidimo palikę laikymo vietos teritoriją, t. y. atsidūrę už Tauragės rajono policijos komisariato sienos, nuteistieji įgavo realių galimybių veikti savo nuožiūra, t. y. atliko LR BK 241 str. 1 d. nurodytus veiksmus, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino D. V. ir T. Z. kaltais pagal LR BK 241 str. 1 d.
Įmanomi įvairiausi pabėgimo būdai – pasinaudojus laikymo vietos administracijos, apsaugos darbuotojų aplaidumu, suklastojus dokumentus ir pan., tačiau jeigu pabėgimo būdai neapima aplinkybių, numatytų LR BK 241 str. 2 d., tai jie neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui. Taip pat pažymėtina, jog ir pabėgimo motyvai neturi kvalifikuojamosios reikšmės, todėl sprendžiant ar yra asmens veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 241 str. 1 d., sudėties požymių nesvarbu ar asmuo pabėgo veikiamas pozityvių veiksnių, pavyzdžiui, norėdamas aplankyti artimuosius, atlikti nepabaigtus darbus, ar negatyvių veiksnių, pavyzdžiui, pasislėpti nuo teismo.
Pirmosios instancijos teismas bausmę D. V. paskyrė atsižvelgdamas į LR BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į tai, kad teistas ne vieną kartą. Nuteistasis D. V. LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, nes turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą padarė nusikalstamą veiką, iš naujo nusikalsdamas išvadų iš to nepadarė ir tai yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirta kitos rūšies bausmė nepakeis nuteistojo polinkio daryti nusikalstamas veikas, nuosprendžio priėmimo metu atliko ir dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose ir LR BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nenustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinęs tai, kad D. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, paskyrė teisingą bausmę, t. y. žymiai mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių paskirtąją bausmę dar labiau mažinti nėra pagrindo.
Taip pat nėra pagrindo švelninti T. Z. paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog nuteistasis T. Z. apeliaciniame skunde neskundė bausmės, paskirtos pagal LR BK 145 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nenagrinėja paskirtos minėtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas bausmę T. Z. pagal LR BK 241 str. 1 d. paskyrė atsižvelgdamas į tai, kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kad teistas ne vieną kartą, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Nuteistasis T. Z. iš naujo nusikalsdamas išvadų iš to nepadarė ir tai yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirta kitos rūšies bausmė nepakeis nuteistojo polinkio daryti nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis nuosprendžio priėmimo metu atliko ir dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose ir LR BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nenustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinęs tai, kad T. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, paskyrė teisingą bausmę, t. y. žymiai mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių paskirtąją bausmę dar labiau mažinti nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas T. Z. paskirtas bausmes pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-02-08 bei 2007-01-26 nuosprendžius, D. V. paskirtas bausmes pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-06-27, su Klaipėdos apygardos teismo 2005-09-12 padarytais pakeitimais, 2006-05-22 ir 2007-01-26 nuosprendžius bendrino vadovaudamasis LR BK 63 str. nuostatomis. Kolegijos nuomone, bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis LR BK 64 str. nuostatomis, kadangi nuteistieji neatlikę paskirtos bausmės, padarė naujas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismui taikant LR BK 64 str. nuostatas būtų sunkinama nuteistųjų padėtis, o pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai.
Esminių Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie galėjo suvaržyti įstatymų garantuotas nuteistųjų teises ar galėjo sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, nenustatyta. Apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų D. V. ir T. Z. apeliacinius skundus atmesti.