Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. I. ( V. I.) atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo V. I. pripažintas kaltu pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir nubaustas 868 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2014 m. lapkričio 4 d. V. I. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, būdamas UAB „XXX" direktoriumi, leido dirbti V. S., bendrovei priklausančioje automobilių plovykloje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plovyklos darbuotojos pareigose, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu V. I., nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. S. priėmimą į darbą. Tuo V. I. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal teismų praktiką teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad 2014 m. lapkričio 4 d. V. I. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, būdamas UAB „XXX" direktoriumi, leido dirbti V. S., bendrovei priklausančioje automobilių plovykloje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plovyklos darbuotojos pareigose, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu V. I., nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. S. priėmimą į darbą. Tuo V. I. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ( b. l. 3-4).

2014-11-04 ir 2014-10-21paaiškinimuose V. I. nurodė, kad V. S. dirba UAB „XXX". Jo vadovaujamoje bendrovėje darbuotoja atliko administracinius darbus pagal UAB „XXX" ir UAB „XXX" darbuotojų samdymo sutartį, kadangi UAB „XXX" nėra reikiamos kvalifikacijos specialistų. V. S. darbo užmokestį mokėjo, darbo valandų apskaitą tvarkė UAB „XXX" (b. l. 5, 10).

Teismo posėdžio metu V. I. nepripažino padaręs teisės pažeidimą, paaiškino, kad V. S. dirba UAB „XXX". Kadangi neturėjo tinkamos specialybės darbuotojų, UAB „XXX" su UAB „XXX" pasirašė sutartį, pagal kurią minėta darbuotoja dirbo UAB „XXX" automobilių plovykloje. Paaiškino, kad V. S. dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje administratore vieną mėnesį. Jis, V. I., kaip bendrovės direktorius, V. S. davė visus privalomus darbo nurodymus. Darbo užmokestį V. S. mokėjo UAB „XXX" ( b. l. 32).

Apklausta teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad pagal UAB „XXX" ir UAB „XXX" sudarytą sutartį dirbo UAB „XXX", adresu Liepų g. 54B, Klaipėda, administratore, dirbo su kasos aparatu, be to padėjo apmokyti naujus darbuotojus. Patikrinimo metu paėmė pinigus už automobilio plovimą, kasos čekio neišdavė. Darbo sutartis buvo sudaryta su UAB „XXX", darbo užmokestį taip pat mokėjo UAB „XXX". UAB „XXX" dirbo apie 3-4 savaites. Darbo sutarties su UAB „XXX" sudariusi nebuvo. Dėl atliekamų darbų tarėsi su V. I., kuris ją aprūpino darbo priemonėmis ir darbo drabužiais ( b. l. 32).

Apklausta kaip liudytoja Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Giedrė Vėberytė parodė, kad V. S. UAB „XXX" atliko tęstinio pobūdžio darbo funkcijas, V. S. pakluso UAB „XXX" darbo tvarkai, šioje bendrovėje buvo aprūpinta darbo priemonėmis. Konstatuotina, kad tarp jos ir UAB „XXX" buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Kadangi nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, prašo V. I. skirti ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinę nuobaudą ( b. l. 33).

Iš 2014 m. spalio 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-8963 nustatyta, kad UAB „XXX", veiklos vykdymo vietoje, adresu Liepų g. 54B, Klaipėdos m., automobilių plovykloje, patikrinimo metu nustatyta, kad su elektroniniu kasos aparatu dirbo plovyklos darbuotoja V. S., kuri darbo pažymėjimo nepateikė, raštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji pagal darbo sutartį dirba UAB „XXX" autoplovykloje, esančioje Nemuno g. 111, Klaipėdoje. Su UAB „XXX" darbo sutarties nėra sudariusi, plovykloje dirba 3-4 savaites. Darbo diena yra nuo 2.00 val. iki 8.00 val., darbo užmokestį moka UAB „XXX". Pagal paaiškinimą V. S. UAB „XXX" automobilių plovykloje dirba minėtų bendrovių vadovų rašytine sutartimi, tai yra laikinai pervesta dirbti į plovyklą, Liepų g. 54B, Klaipėda. V. I. pateiktos 2013-01-04 sutarties Nr. 00104 dėl-paslaugų teikimo dalykas - paslaugų teikimas (konkrečios paslaugos nenurodytos) (b. l. 7-9).

Iš teismui pateiktos UAB „XXX" ir UAB „XXX" 2013-01-04 sudarytos sutarties Nr. 00104 matyti, kad UAB „XXX" įsipareigoja teikti paslaugas, o UAB „XXX" įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje ir papildomame susitarime nustatyta tvarka (b. l. 11-14). Teikiamos paslaugos nedetalizuojamos.

V. I. pateikė teismui 2014-10-31 sąskaitą- faktūrą Nr. 0775 už darbuotojų nuomą pagal 2013-01-04 sutartį už 2014 m. spalio mėnesį ( b. l. 28), 2014-10-01 sutarties priede Nr. 1, grafoje „Atliekamų darbų pavadinimas" nurodyta - plovyklos darbuotoja V. S., a.k. 47704290536, 2014-10-01, kaina - 11,20 val. ( b. l. 29).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Apygardos teismas susipažinęs su visais byloje esančiais duomenimis pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad privaloma vertinti ne formalius 2013-01-04 sudarytos sutarties Nr. 00104 neatitikimus laikinojo įdarbinimo sutarties formai, o šios sutarties turinį, kuriuo atskleidžiamas tikrasis šalių ketinimas, sutarties tikslas ir esmė, bet nepritaria apelianto atstovo pozicijai, jog įstatymų leidėjas nėra imperatyviai nustatęs privalomos laikinojo įdarbinimo sutarties formos, kurios nesilaikymas darytų sutartį negaliojančia, nes LR Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 2 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta ši sąvoka ir nurodytas sutarties turinys. Iš šio turinio galima spręsti, kad laikinojo įdarbinimo sutartis – laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo, pagal kurią laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja atlygintinai laikinai pavesti laikinajam darbuotojui (laikiniesiems darbuotojams) atlikti šioje sutartyje numatytas darbo funkcijas laikinojo darbo naudotojo naudai, laikantis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo darbo naudotojas įsipareigoja laikinuosius darbuotojus prižiūrėti ir jiems vadovauti bei užtikrinti minėtame įstatyme ir šioje sutartyje nustatytas darbo sąlygas. Būtent laikinojo įdarbinimo sutarties pagrindu darbdavys (darbuotojo nuomotojas) išsinuomoja darbuotojus iš laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės. Laikinojo įdarbinimo sutartis sudaroma raštu ir joje turi būti nurodoma laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) kvalifikacija, darbo funkcijos, darbo režimas, laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) mokymo, siuntimo ir atšaukimo iš darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarka.

Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog analizuojant šios sutarties turinį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis darytina išvadą, kad UAB „XXX" vadovą V. I. ir UAB „XXX" darbuotoją V. S. galimai siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių, kas sąlygoja ir atitinkamą tokių santykių įforminimą bei įregistravimą. Tačiau vien tų duomenų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, kad V. S. dirbo nelegaliai ir kad V. I. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta sudėtis.

Pagal LR Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą darbuotojų nuoma gali verstis laikinojo įdarbinimo įmonė - fizinis, juridinis asmuo ar kita organizacinė struktūra, atitinkantys darbdaviui keliamus reikalavimus ir sudarę laikinojo darbo sutartis su laikinaisiais darbuotojais, turėdami tikslą juos siųsti laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant. Laikinojo įdarbinimo įmonė su laikinuoju darbuotoju turi sudaryti laikinojo darbo sutartį, kuri turi sutarties ypatumus lyginant su įprastomis darbo sutartimis. Pagrindinis laikinojo darbo sutarties ypatumas lyginant su įprastomis darbo sutartimis yra tai, jog šiuo atveju darbuotojas paklūsta ir dirba darbus ne laikinojo įdarbinimo įmonei, su kuria ir yra sudaryta darbo sutartis, bet kitam darbdaviui, su kuriuo darbuotojas apskritai nėra saistomas jokios sutarties. Be to įstatyme numatyta, kad įdarbinimo įmonės turi teikti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.

Apygardos teismas konstatuoja, kad anksčiau paminėti duomenys pirmosios instancijos teisme nebuvo renkami, analizuojami ir vertinami, teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.