- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-09
- Bylos Nr.
- 2YT-2407-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00294-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. R. S. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo L. S. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini),), mirė pareiškėjo tėvas L. S., kuris nuosavybės teise turėjo 0,06 ha ploto sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),), Kadangi pareiškėjas yra L. S. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti šį tėvui priklausantį turtą. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtą pareiškėjas per tris mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Tačiau to nepadarė, nes dėl teisinių žinių stokos tiesiog to nežinojo. Po tėvo mirties pareiškėjas pradėjo naudotis tėvui priklausančiu sodo žemės sklypu ir buvo įsitikinęs, jog jis savaime tampa jo nuosavybe, nes jokių kitų įpėdinių nėra (tėvai buvo išsituokę, brolių, seserų neturi), o tai patvirtinančius dokumentus jis gali susitvarkyti bet kada. Be to, tuo metu pareiškėjo materialinė padėtis buvo pakankamai sunki ir jis neturėjo galimybės net ir dalį savo gaunamų pajamų skirti paveldėjimo dokumentų tvarkymui. Tik prieš kurį laiką, kai atsirado asmuo, norintis pirkti tėvui priklausiusį sodo žemės sklypą, pareiškėjas sužinojo, jog negali jo parduoti, kadangi nėra paveldėjęs tėvui priklausančio turto ir jis nėra registruotas kaip pareiškėjo nuosavybė. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas nuo tėvo mirties, tai notaras jokių dokumentų dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo negali priimti. Pareiškėjas nurodo, kad tėvui mirus, jis jį palaidojo, jam atiteko visi tėvui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Tėvui mirus, pareiškėjas iš karto pradėjo naudotis ir tėvui priklausančiu žemės sklypu, keletą metų jame sodino įvairias daržoves, augino vaisius bei uogas, jį prižiūrėjo bei tvarkė. Vėliu šiuo sodo žemės sklypu leido naudotis gretimo žemės sklypo savininkui. Gretimo žemės sklypo savininkas šiuo žemės sklypu naudojasi iki šiol. Jis ir išreiškė norą jį nusipirkti. Tokiu būdu pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo L. S. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja ir bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad L. S., mirė (duomenys neskelbtini),), ( b. l. 4); gimimo įrašu nustatyta, kad R. S. yra L. S. sūnus (b. l. 5). VĮ ,,Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, esantis (duomenys neskelbtini),),. nuosavybės teise priklauso L. S. (b. l. 7). VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašu nustatyta, kad L. S. palikimo niekas nepriėmė (b. l. 8).
Po savo tėvo mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusiojo L. S. sūnus pareiškėjas turėjo teisę paveldėti jo turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis po tėvo mirties naudojosi tėvui priklausančiu sodo žemės sklypu, tėvui mirusm pareiškėjas jį palaidojo, jam atiteko visi tėvui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Šie visi duomenys rodo, kad R. S. tėvo palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja. Iš VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo L. S. palikimo priėmimo faktų (b. l. 12). Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas R. S. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini),), mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), dėl ko pareiškimas tenkintinas visiškai.
Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra, jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini),), d., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.