- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- TS-33-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29899-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- L. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. RV-22-1673 taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta 4 metai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 12 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 12 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-1673 taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir yra stebimos rizikos mažėjimo tendencijos, fiksuota pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsidarbino siuvyklos darbininku, kur dirba iki šiol, stebimas asmens disciplinuotas elgesys, asmuo geba įsitraukti į resocializacijos procesą, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dengia finansinius įsiskolinimus iš gaunamo atlyginimo. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam L. R.. Skundas motyvuotas tuo, jog vien pozityvių nuteistojo veiksmų atlikimo fakto nepakanka, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o šiuo konkrečiu atveju, tokie akivaizdūs pozityvūs rezultatai nenustatyti. Prokuroras savo skunde nurodo ir tai, jog nuteistojo padarytos finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, iki laisvės atėmimo bausmės nuteistasis buvo baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nėra sumokėjęs. Nuteistasis nėra itin suinteresuotas išsimokėti turimų įsiskolinimų, savarankiškai nesidomi jų apmokėjimo galimybėmis, nuteistasis nesistengė rinktis socialiai priimtinų veiklų, vartojo psichotropines medžiagas, leido laiką su asocialiais asmenimis, dažniausia buvo bedarbis. Atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, taikant „OASys“ metodiką, nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika, ir nors yra stebima pažanga siekiant minėtą riziką valdyti, tačiau nustatyta gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių rodo tai, jog nuteistasis nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Sutinkamai su aptartu teisiniu reguliavimu, pritartina Komisijos išvadai, jog nuteistasis L. R. šiuo metu jau yra atlikęs privalomai atliktiną BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formaliojo pagrindo egzistavimą. Tačiau tik formalaus pagrindo, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka, ką savo skunde akcentavo ir prokuroras, o teismas šiam argumentui pritaria, tuo pačiu konstatuojant, kad nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis pagrindas, o įvertinus visus duomenis nebuvo nustatyta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Aukščiau pastraipoje padaryta išvada grindžiama Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad 2024 m. vasario 12 d. atlikus nuteistojo L. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip vidutinis, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyt lygtinį paleidimą. Kartu pasisakytina, jog teismas nenustatė ir nuteistojo akivaizdžių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas išliko nepakitęs nuo pirminio vertinimo. Nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių nuobaudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie daro tiesioginę įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, ir kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą esant struktūruotoje aplinkoje, be kita ko, atkreipiamas dėmesys, nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyta nei vieno riziką nusikalsti mažinančių veiksnių. Taigi šioje vietoje, pritartina skundo argumentui, jog nuteistojo elgesio pokyčio dar negalima vertinti, kaip sudarančio pagrindą spręsti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pritartina ir prokuroro skunde nurodytoms aplinkybėms, kad tai, jog Komisija savo nutarime kaip išskirtinai teigiamas ir lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, išskyrė nuteistąjį charakterizuojančius veiksnius – tai, jog nuteistasis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsidarbino siuvyklos darbininku, kur dirba iki šiol, stebimas asmens disciplinuotas elgesys, asmuo geba įsitraukti į resocializacijos procesą, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dengia finansinius įsiskolinimus iš gaunamo atlyginimo, niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, o tik atskleidžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, bylos duomenys atskleidžia menką nuteistojo motyvaciją užsiimti darbine veikla, kas yra svarbus veiksnys turintis reikšmės siekiant sėkmingos resocializacijos, o tai, jog nuteistojo teigimu „birža nieko nesiūlo“ atskleidžia nuteistojo menką siekį įsidarbinti ir gauti oficialias pajamas, kurios būtų veiksnys pakartotinai nenusikalsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog dalis nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių yra sietini su lėšų valdymu, nestabilia ir maža darbo patirtimi, todėl šie itin pasyviai valdomi rizikos veiksniai, gali didinti riziką pakartotinai nusikalsti, kadangi nuteistojo padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas siekiant geresnės materialinės padėties, kuomet nuteistajam būnant laisvėje jis buvo bedarbis, ir šiuo metu, nors įkalinimo įstaigoje nuteistasis ir dirba, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau darbinis laikotarpis dar yra gana trumpas, jog leistų spręsti, kad nuteistasis yra padaręs išvadas dėl lėšų gavimo stabiliu ir legaliu būdu. Tokiu būdu, šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas, dabartinėje pataisos stadijoje, jau būtų efektyvus.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, L. R. neatliktos bausmės dalis (1 metai 3 mėnesiai 27 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. R. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje, siekiant maksimalios jo nusikalstamo elgesio korekcijos.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. RV-22-1673 taikyti nuteistajam L. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam L. R. netaikomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. RV-22-1673 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam L. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.