Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Z. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo antstolis Z. Z. išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

9. Nustatyta, kad antstolis Z. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0014/07/00462 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą Nr. P2-6089-588/2007 dėl 140,18 Eur (484,00 Lt) vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko K. S. išieškotojo antstolio Z. Z. naudai. 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų grąžinimo antstolis nutarė grąžinti visas vykdomojoje byloje Nr. 0014/07/00462 iš skolininko išieškotas pinigines lėšas, priimti naują vykdymo išlaidų apskaičiavimo patvarkymą ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2018 m. rugpjūčio 21 d. antstolis priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodė, jog vykdymo išlaidos sudaro 266,08 Eur, ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriuo paskirstė iš skolininko išieškotą 406,26 Eur sumą.

10. Apeliantas nurodė, kad antstolis elgiasi neteisėtai, nes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8628-769/2018 pagrindu antstolis turėjo pareigą vykdomąją bylą Nr. 0014/07/00462 nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

11. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant vykdomoji byla turi būti nutraukta: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma.

12. Apeliantas kaip vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą nurodė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8628-769/2018. Susipažinus su šios nutarties turiniu matyti, kad teismas nutarė įpareigoti antstolį Z. Z. nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0014/16/04800, 0014/07/00627, 0014/16/06231, 0014/16/06408, 0014/16/03074 ir grąžinti pareiškėjui K. S. nuo 2014 m. sausio 1 d. šiose bylose išieškotas pinigines lėšas. Kitos skundo dalies netenkino. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). Vadinasi, kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis neturėjo pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0014/07/00462. Kitų pagrindų, nurodytų CPK 629 straipsnyje, apeliantas nenurodė, todėl pagrindo pripažinti antstolio veiksmus nenutraukus vykdomosios bylos Nr. 0014/07/00462 ir toliau atliekant vykdymo veiksmus neteisėtais nėra.

13. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolis turėjo teisę nurašyti iš jo sąskaitos 406,26 Eur, nes pagal vykdomąjį dokumentą jis yra skolingas tik 140,18 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

14. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkyme Nr. 0014/07/00462 nutarė visas šioje vykdomojoje byloje iki šios dienos iš skolininko išieškotas pinigines lėšas grąžinti į skolininko asmeninę sąskaitą, priimti naują vykdymo išlaidų apskaičiavimo patvarkymą ir naują nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2018 m. rugpjūčio 21 d. antstolis priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodė, jog vykdymo išlaidos sudaro 266,08 Eur. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-18-14-6860 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriuo paskirstė iš skolininko išieškotą 406,26 Eur sumą. Šią sumą sudaro 140,18 Eur skola ir 266,08 Eur vykdymo išlaidos.

15. Kaip matyti iš skundo argumentų, apeliantas nesutinka su apskaičiuota 266,08 Eur vykdymo išlaidų suma.

16. CPK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidų apmokėjimą reglamentuoja CPK 610 straipsnis, o šių išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką – CPK 611 straipsnis. CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra imperatyvi; vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014).

17. Atsižvelgiant į skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 0014/07/00462 surašymo datą – 2018 m. rugpjūčio 21 d., šio apskaičiavimo teisingumas tikrintinas pagal jo surašymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) redakciją (galiojusią nuo 2018 m. spalio 10 d.). Pagal SVI 47 punktą būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą. Vykdymo išlaidų dydžiai yra nurodyti SVI 50 punkto 1 lentelėje. Išieškotina skolos suma šiuo atveju 140,18 Eur. Patvarkyme nurodyta 266,08 Eur vykdymo išlaidų suma yra teisinga (būtinųjų vykdymo išlaidų 24,00 Eur suma yra teisinga, nes neviršija 24,00 Eur; 79,99 Eur atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą nurodytas teisingas, nes lentelėje numatytas maksimalus dydis 79,99 Eur) (50 p. 1 lentelė). Antstolis apskaičiavo 162,09 Eur papildomų vykdymo išlaidų. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad šios išlaidos apskaičiuotos teisingai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis 2018 m. rugpjūčio 21 d. patvarkyme vykdymo išlaidas apskaičiavo pagrįstai.

18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, padarė pagrįstą išvadą dėl antstolio veiksmų parengiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir vykdomosios bylos nenutraukimo teisėtumo, todėl pareiškėjo skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1dalies 1punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo K. S. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.