Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba MB „S“ vadovė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. nuo 2019 m. vasario 7 d. iki dabar būdama MB „S“ (toliau – Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vienintele naudos gavėja, būdama atsakinga už Bendrijos veiklą, turėdamą teisę atstovauti Bendriją, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, žinodama, jog laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Bendrijos pajamos viršijo nustatytą ribą, - 45 000 Eur, t. y. Bendrija pardavė prekių/paslaugų 2021 metais už 86 775, 93 Eur, 2022 metais už 47 883,83 Eur, tyčia šių pajamų 2021-2022 metais nedeklaravo VMI, nesivadovavo PVM įstatymo nuostatomis ir nustatytais terminais nepateikė PVM deklaracijų už 2021-2022 m., t. y. jose nedeklaravo pagal banko išrašus PVM apmokestinamųjų sandorių už - 134 659,76 Eur, viršijo PVM įstatyme nustatyta 45 000,00 eurų ribą, nesiregistravo PVM mokėtoju ir nuo gautų pajamų, viršijančių 45 000,00 eurų ribą, nesumokėjo - 21 905 Eur PVM mokesčio, siekdama sutrukdyti nustatyti Bendrijos veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, išvengti ar sumažinti mokėtinus mokesčius, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą - „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, <...>, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, t. y. mokesčių mokėtojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, turi garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", 16 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 3 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ „Apskaitos registrų formą, tūrinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. <...> „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologinesistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis „už apskaitos organizavimą <...> bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, turėdamą tikslą apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti Bendrijos mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimą ir įvertinti ūkinės, komercinės, finansinės veiklos rezultatus, siekdama išvengti mokesčių bei nustatyti tikrąją Bendrijos finansinę padėtį, ji ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, esančioje Lietuvos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2023 m. sausio 17 d. Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atliekant mokestinį patikrinimą bei 2023 m. sausio 17 d. raštu pareikalavus apskaitos dokumentų, nevykdė 2023 m. sausio 17 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (42.59 Mr) FR0706-55 iki 2023 m. vasario 1 d. pateikti dokumentus, būtinus mokestiniam patikrinimui atlikti, nurodytus 2022 m. gruodžio 22 d. Pranešimo apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą Nr. (42.59 Mr) MTP-265 priede bei paaiškinimą dėl vykdomos veiklos, grynųjų pinigų apskaitos dokumentus, skenuotus gautų ir išrašytų sąskaitų faktūrų registrus už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat 2023 m. vasario 3 d. per Mano VMI Bendrijai išsiuntus pakartotiną nurodymą Nr. MAN Nr. (42.59 Mr) FR0706-160 iki 2023 m. vasario 18 d. pateikti Didžiąsias knygas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; už 2020 m., 2021 m. ir nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., nurodant detalias buhalterinių sąskaitų apyvartas ir kitus dokumentus, nurodytus 2022 m. gruodžio 22 d. pranešimo apie mokestinį patikrinimą Nr. (42.59) FR0663-265 priede jų nepateikė, o tyčia paslėpė finansinės apskaitos dokumentus bei finansinės apskaitos registrus, dėl to negalima iš dalies nustatyti MB „S” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2023 m. lapkričio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00098-23 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyrius atlikus MB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d/ nustatė, kad Bendrija galimai turėjo deklaruoti pardavimo PVM pateikdama Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608) už 2021 m. 02-12 mėn. ir 2022 m. 01-10 mėn., tačiau to nedarė. Patikrinimo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 123 straipsnio 2 dalimi Bendrijai papildomai apskaičiuojama - 21905 Eur PVM.

Su mokesčių administratoriumi patikrinimo metu Bendrija nebendradarbiavo neteikė suvestinių buhalterinių apskaitos dokumentų už 2019 - 2022 m. Patikrinimas atliktas pagal Bendrijos per Mano VMI pateiktus UAB „OPAY SOLUTIONS“ mokėjimo sistemos išrašus platformoje PayPal ir banke Wise, iš kurių (1-6 priedai) nustatyta, kad Bendrija 2021 m. vasario mėn. viršijo 45000 Eur pardavimų sumą. Apskaičiuojant ar pasiekta riba kada privaloma registruotis PVM mokėtoju atsižvelgiama į visas suteiktas paslaugas, parduota ar perparduota paslauga ar prekes. PVMĮ 71 straispnyje numatyta prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimas PVM mokėtoju. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta (PVMĮ 71 straipsnis). Bendrija 45000 Eur sumą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, viršijo 2021 m. vasario mėn. (2 lentelė). Bendrija privalėjo pateikti prašymą įregistruoti ją PVM mokėtoja, tačiau to nepadariusi, privalo skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ar paslaugas, už kurias ji pagal PVMĮ nuostatas privalėjo skaičiuoti ir mokėti PVM būdama PVM mokėtoja (PVMĮ 92 straipsnis). Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta). Bendrija turėjo deklaruoti pardavimo PVM pateikdama Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608) už 2021 m. 02-12 mėn., ir 2022 m. 01-10 mėn. Vadovaujantis PVMĮ 63¹ straipsnio 1 dalimi, apmokestinamieji asmenys, kuriems yra prievolė registruotis PVM mokėtojais, bet jais neįsiregistravę, turi teisę įsigytų (importuotų) prekių bei įsigytų paslaugų, kurias faktiškai panaudoja savo PVMĮ 58 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti, pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą, laikydamiesi šio skyriaus nuostatų ir šiame straipsnyje nustatytų apribojimų. Prekių ir (arba) paslaugų, panaudotų tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą. Šio straipsnio nuostatos 4 netaikomos prekėms ir (arba) paslaugoms (jų daliai), kurios dar nėra panaudotos apmokestinamojo asmens veiklai ir kurių pirkimo (importo) PVM (jo dalis) atskaitoma šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka. PVM mokėtoju neįregistruotas apmokestinamasis asmuo įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM turi teisę įtraukti į PVM atskaitą ne iš karto įsigijus šias prekes bei paslaugas, o tik po to, kai jos buvo panaudotos jo PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti. Apskaičiuojant atskaitomą PVM sumą, tenkančią iki įsiregistravimo PVM mokėtoju PVMĮ nustatyta tvarka apmokestintiems PVM prekių teikimo bei paslaugų teikimo sandoriams, remiamasi šio asmens apskaitos duomenimis, t. y. jo turimose įsigytų prekių bei paslaugų PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis PVM sumomis bei atsižvelgiama, kokia dalis su PVM įsigytų prekių bei paslaugų buvo faktiškai panaudota tiesiogiai ar netiesiogiai šio asmens įvykdytiems PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytiems sandoriams. Jeigu PVM buvo apskaičiuotas už parduotas prekes (dalį prekių), kurios buvo įsigytos su PVM, tai į PVM atskaitą visų pirma gali būti įtraukta šių prekių pirkimo PVM suma, tenkanti parduotam prekių kiekiui. Analogiškai su paslaugomis – jeigu įsigytos prekės bei paslaugos su PVM buvo visos sunaudotos apmokestinamojo asmens įvykdytiems paslaugų teikimo sandoriams, už kuriuos buvo apskaičiuotas PVM, tai šių įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM visas gali būti įtrauktas į PVM atskaitą. Patikrinimo metu Bendrija nepateikė įsigytų prekių bei paslaugų PVM sąskaitų faktūrų sunurodytomis PVM sumomis, todėl nebuvo galima nustatyti PVM atskaitos. 2. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrija pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 d. Nr. X-1633 nauja redakcija) 26 straipsnio ir CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nesudarė ir nepateikė Registrų centrui finansinės atskaitomybės už 2019 m., 2020 m., 2021 m. Bendrija VMI nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) už 2019 m., 2020 m., 2021 m. Bendrija pažeidė MAĮ 40 straipsnį, nes nevykdė mokesčių mokėtojo pareigų, nepateikė mokesčių administratoriui mokestiniam tyrimui atlikti reikiamų dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. B. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje įrodyta byloje surinktais aukščiau aptartais duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas konstatuoja, kad visuma nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais vadovaudamasis sprendžia, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. B. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai.

Skirdamas J. B. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta apysunkė nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad nuo pat Bendrijos įregistravimo turėjo vesti Bendrijos apskaitą, tačiau to nedarė, nusikalstama veika padaryta reali žala, bei J. B. asmenybę – neteista, dirbanti, nebausta administracine tvarka (nuobaudos negalioja). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą.

Paskelbus J. B. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinko su jai skiriama bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Prašė skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėti dalimis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš kaltinamosios priteista didelė civilinio ieškinio suma, nutaria nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą – 12 mėnesių.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 21 905 Eur žalos atlyginimo su 5 proc. metinėmis palūkanomis. Kaltinamoji su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo žalą atlyginti dalimis. Ieškinys pagrįstas ir tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 102 MGL (5100 Eur) (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. B. galutinę 68 MGL (3400 Eur) (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti valstybės naudai iš J. B. 21 905 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus penkis eurus) padarytai žalai atlyginti su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

Įpareigoti J. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį atlyginti per 5 (penkis) metus.

Išaiškinti nuteistajai J. B., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1330-1130/2024, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Urbo bankas).

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.