- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-385-324/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Antanas Burdulis, Neringa Venckienė
- Pareiškėjas
- D.D.
- Suinteresuotas asmuo
- G.R., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės,
sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant pareiškėjai D.D., jos atstovui adv. Jaroslavui Los, suinteresuotajam asmeniui G.R., suinteresuotojo asmens atstovei Vidai Purlytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos apeliacinį skundą dėl 2007 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje nr. 2-00171-199/2007 pagal D.D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G.R. dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią ji įgijo įgyjamosios senaties būdu. Nurodė, kad butas nuosavybės teise priklausė jos buvusiam sutuoktiniui V.I. Santuoka buvo nutraukta 2003 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjos nuomone, sąžiningas ir teisėtas daikto valdymas trunka 10 metų - nuo 1996 metų, pradėjus gyventi šiame bute ir jį valdyti. Buto valdymo teisė atsirado sąžiningai, siekiant sukurti šeimos santykius ir pradėjus bendrai tvarkyti šeimos ūkį. 1999 m. susituokus su V.I., butas oficialiai tapo šeimos turtu. Visą daikto valdymo laikotarpį ji buvo sąžininga valdytoja, po ištuokos valdymo teisės neprarado. Tai grindžia buvusio buto savininko pasižadėjimu (t.1. b.l. 4).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nustatė, kad buto nuosavybės teisė priklauso G.R., todėl nėra įstatyme numatytų sąlygų pareiškėjos prašomam nuosavybės teisės atsiradimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja nurodo, kas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Po santuokos nutraukimo nuosavybės teisės į pusę ginčo buto jai buvo perleistos 2003 m. gruodžio 18 d. pasižadėjimu (t.1. b.l. 4). Neįvertinta, jog prieš mirtį V.I. atidavė pareiškėjai buto techninės apskaitos bylą bei atvirutę su tekstu, kuriame nurodoma, jog ginčo butas paliekamas jai (t.1 b.l. 23). Be to, V.I. 2001 m. – 2002 m. šeimos turto ir pajamų deklaracijoje nurodyta, kad butas yra bendras sutuoktinių turtas.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo skundžiamo sprendimo nekeisti. Teigia, kad viešajame registre ginčo butas niekada nebuvo įregistruotas kaip šeimos turtas. Nuo 2004 m. kovo 24 d. visas butas priklauso G.R.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis).
Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra nustatomas esant šioms sąlygoms:
1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu;
2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šių sąlygų nebuvimą pareiškėjos nurodomos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.
Ginčo turtą V.I. įgijo paveldėjimo būdu 1993 m. birželio 3 d. Pareiškėja su V.I. susituokė 1999 m. Nors pareiškime nurodomame bute D.D. apsigyveno kaip jo savininko sutuoktinė, o t. 1 b.l. 23 esančiu eilėraščiu V.I. butą paskyrė jai, perdavė techninės apskaitos bylą bei 2003 m. gruodžio 18 d. raštu pasižadėjo iš buto buvusios sutuoktinės neišregistruoti, nuosavybės teisės į šį turtą įstatymų nustatyta tvarka D.D. neįgijo. Nei viena iš apeliaciniame skunde nurodymų aplinkybių nepriskirtina prie CK 4.47 straipsnyje reglamentuotų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Bylos nagrinėjimo dalyku esantis butas nebuvo pripažintas šeimos turtu ir kaip bendroji jungtinė nuosavybė įregistruotas viešajame registre. Apeliantės nurodomos turto ir pajamų deklaracijos nesuteikia jam bendrosios jungtinės nuosavybės statuso. Iš registro duomenų matyti, jog nuosavybės teisę į pusę šio buto 2001 m. vasario 1 d. pagal turto perdavimo išieškotojui aktą įgijo V.I. kreditorius A.B. ir 2001 m. balandžio 28 d. pardavė ją G.R. Santuoką su V.I. pareiškėja nutraukė 2003 m. gruodžio 8 d. ir dėl buto nereiškė turtinių pretenzijų. Nuosavybės teisė į kitą pusę buto 2004 m. vasario 17 d. turto perdavimo aktu G.R. buvo perduota, vykdant išieškojimą iš jos skolininko V.I. Nurodytieji nuosavybės teisės perėjimo kitiems asmenims pagrindai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti. 2004 m. rugsėjo 12 d. V.I. mirė. Jo turtą ( pinigines lėšas) pagal 2006 m. lapkričio 2 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo valstybė. Buto nuosavybės teisės registracija kito asmens vardu vienareikšmiškai draudžia kita asmeniui pretenduoti į šios teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, todėl CPK 263 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis apylinkės teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).
Kaip neturintys reikšmės apeliacijos dalykui neanalizuotini apeliacinio skundo argumentai, susiję su pastabomis dėl teismo posėdžio protokolo ir pareiškėjos atstovavimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, 2007 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.