- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- I-5055-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04539-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-08-22 buvo paskelbęs bado akciją dėl teisėtų, rimtų ir motyvuotų priežasčių. Lukiškių TI-K šių priežasčių neįstengė išspręsti taip, kaip nurodyta Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir kituose teisės aktuose. Lukiškių TI-K pareiškėjo 8 dienų badavimą ignoravo, sąmoningai kankino tiek morališkai, tiek psichologiškai. Badavimo laiku pareiškėjo neapžiūrėjo gydytojas, nors pagal BVK tai privaloma daryti. Nurodė, kad po tokio Lukiškių TI-K poelgio jautėsi pažemintas.
Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 11–13) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjui paskelbus apie badavimą, Lukiškių TI-K administracija laikėsi reikalavimų nustatytų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), nuteistajam pareiškus apie badavimą. Pareiškėjui paskelbus apie badavimą, badavimo priežastis aiškinosi Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas, kuris yra atsakingas už apsaugą ir priežiūrą įstaigoje. Pokalbio metu pareiškėjui buvo išaiškintos badavimo pasekmės, galimi badavimo padariniai sveikatai, išaiškinta atsakomybė už neteisėtą badavimą. Pareiškėjas valdiško maisto davinio atsisakė 2014-08-14 apie 17.30 val., pasibaigus administracijos darbo valandoms. Rugpjūčio 15-17 dienomis buvo ilgasis savaitgalis, todėl apie pareiškėjo badavimą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Vilniaus miesto apylinkės prokurorui buvo pranešta 2014-08-18. Vadovaujantis taisyklių nuostatomis Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai pareiškėją apžiūrai iškvietė 2014-08-22. Apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Tuo tarpu „Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo pas gydytojus registracijos žurnale“ prašymų raštu nuo 2014-08-14 iki 2014-08-22 registruota nebuvo. Atsakovo atstovo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnai veikė įstatymų nustatyta tvarka, todėl tarp pareigūnų veiksmų ir skunde nurodytų aplinkybių nėra tiesioginio ryšio, atitinkamai nėra būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.
Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam badaujant kalėjimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime metu.
Nustatyta, jog pareiškėjas bado akciją buvo paskelbęs laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-08-22 (badavo 8 dienas). Pareiškėjas apie bado akcijos paskelbimą Lukiškių TI-K administraciją informavo 2014-08-14 pareiškimu (b. l. 16). Pareiškime nurodytos badavimo priežastys – Lukiškių TI-K nevienodų įstatymų taikymas, nuteistųjų lygybės principo nesilaikymas. Pareiškėjas badavimo akciją nutraukė 2014-08-22 ir apie tai Lukiškių TI-K informavo pateikdamas paaiškinimą (b. l. 18).
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjo badavimo metu jo neapžiūrėjo gydytojai, kaip nustatyta įstatyme, taip pat Lukiškių TI-K nesiėmė priemonių problemoms, dėl kurių pareiškėjas paskelbė bado akciją, išspręsti.
Pareiškėjas skunde teismui badavimo priežasčių nedetalizavo, tačiau teismo posėdžio metu nurodydamas, kad badavimo priežastys pagrįstos, paaiškino, kad badauti pradėjo, nes Lukiškių TI-K nesilaiko suimtųjų ir nuteistųjų lygybės principo, t. y. pareiškėjui, kaip nedirbančiam, priešingai asmenims, kurie dirba, iki 2014 m. lapkričio mėn. nebuvo sudarytos galimybės pačiam apsipirkti parduotuvėje, o maisto produktus pristatydavo Lukiškių TI-K administracija. Posėdžio metu pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjo teisė apsipirkti įstaigos parduotuvėje buvo užtikrinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-21 įsakymu Nr. 1-94 patvirtintų Lukiškių tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjo teisė apsipirkti įstaigos parduotuvėje jam buvo užtikrinta produktus ir prekes pareiškėjui pristatant sukomplektuotus į gyvenamąsias patalpas (b. l. 38–39). Kita badavimo priežastimi pareiškėjas įvardino nesudarymą sąlygų po sporto nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjo teigimu asmenims, kurie dirba, tokios galimybės yra sudarytos. Nurodė, kad su Lukiškių TI-K administracija pareiškėjas buvo sutaręs, kad jam po sporto pagal iš anksto sudarytą grafiką bus leista nusiprausti po šiltu dušu, tačiau nei grafikas, nei sąlygos po sporto nusiprausti po šiltu dušu nebuvo sudaryti. Paminėtas priežastis pareiškėjas vertino kaip diskriminuojančias pareiškėją, o tai ir sudarė 8 dienų pareiškėjo badavimo pagrindą. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K šių badavimo priežasčių netyrė.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija galiojusi ginčo metu) reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad taikant taisykles, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytų aplinkybių. Taisyklės yra privalomos įstaigoms, vykdančioms terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes tame tarpe ir kalėjimams (Taisyklių 8 punktas). Taisyklių XLIII dalis reglamentuoja pataisos įstaigos personalo veiksmus nuteistajam pareiškus apie badavimą. Taisyklių 266 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija per tris dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės. Jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį nuteistąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti. Taisyklių 268 punkte nustatyta, kad ilgiau kaip tris dienas badaujantį nuteistąjį kasdien apžiūri ir pasiūlo nutraukti badavimą pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę įrašo Asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas bado akciją paskelbė 2014-08-14 apie 17.30 val., tuo tarpu Lukiškių TI-K Sveikatos specialistai pareiškėją apžiūrėjo tik 2014-08-22, t. y. po 8 dienų. Minėtą dieną pareiškėjas bado akciją nutraukė. Taigi pareiškėjui paskelbus bado akciją, pastarasis per tris dienas nuo badavimo pradžios nebuvo nusiųstas pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės, kaip numatyta Taisyklių 266 punkte, taip pat Lukiškių TI-K administracija neįvykdė ir Taisyklių 268 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo dėl kasdienės apžiūros pareiškėjui badaujant ilgiau, kaip tris dienas. Aptartos teisės aktų nuostatos nenumato išimčių nereaguoti į nuteistojo paskelbtą bado akciją, kai badavimo laikas sutampa su savaitgaliais, ar švenčių dienomis, todėl Lukiškių TI-K šiuo aspektu išdėstyti argumentai nėra teisingi. Tuo tarpu aplinkybės, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti Taisyklių 266 ir 268 punktai, patvirtino ir Kalėjimų departamentas 2014-09-24 raštu (b. l. 3). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, įstatymų nustatyta tvarka tinkamai nereaguodamas į pareiškėjo paskelbtą bado akciją ir nesiėmus, kaip nustatyta įstatymuose atitinkamų veiksmų (per tris dienas nusiųsti pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės, kasdienė badautojo apžiūra), pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą priežiūrą badavimo metu, t. y. šiuo atveju Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo nepriežiūra badavimo metu yra pagrįstas. Nors pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo padaryta reali, negrįžtama žala sveikatai (pareiškėjas badavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2014-08-14 iki 2014-08-22 į gydytojus dėl sveikatos sutrikimo su skundu nesikreipė, 2014-08-22 apžiūros metu sveikatos priežiūros specialistas pareiškėjo bendrą būklę įvertino patenkinamai), tačiau nustačius, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo konstatuoti Taisyklių 266 ir 268 punktų pažeidimai, darytina išvada, kad tinkamas Lukiškių TI-K administracijos neveikimas, gavus pareiškėjo pranešimą dėl badavimo, galėjo pareiškėjui, kaip jis pats nurodė, sukelti pažeminimo jausmą, nemigą, nervinę įtampą. Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Vertinant aplinkybes susijusias su pareiškėjo badavimo priežasčių išsiaiškinimu nustatyta, kad, kaip nurodyta Lukiškių TI-K 2014-09-16 rašte (į pareiškėjo 2014-08-20 skundą, b. l. 14), pareiškėjo nurodytos badavimo priežastys buvo įvertintos jų pateikimo kontekste (pareiškėjas tiesiog teigė, kad jo atžvilgiu nesivadovaujama lygybės principu, nemotyvuojant ir nepateikiant įrodymų, kuo tai pasireiškia), todėl neįžvelgus reikalavimų ir pretenzijų pagrįstumo, Lukiškių TI-K nesiėmė neatidėliotinų priemonių reikalavimams patenkinti. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų (b. l. 17, 23) turinio matyti, kad po pranešimo apie badavimą, pokalbio su pareiškėju metu jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, atsakyta į užduotus klausimus, išaiškinta badavimo žala ir kt. klausimai (b. l. 23). Kaip nurodyta Lukiškių TI-K atsiliepime, pareiškėjo badavimo metu, badavimo priežastis aiškinosi Lukiškių TI-K pareigūnas. Vertinant byloje pateiktų Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštų turinį (b. l. 5, 17, 24, 37, 38) nustatyta, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teisė produktus pristatyti Lukiškių TI-K administracijai suteikta Taisyklių 79 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir gydymo-pataisos namų kamerų tipo patalpose, maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodamas prašymo blankas, kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirkti maisto produktai ir būtiniausi reikmenys įteikiami nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, kad produktų ir prekių pristatymas į gyvenamąsias patalpas yra reglamentuotas teisės aktais, nėra pagrindo Lukiškių TI-K veiksmus, šiuo aspektu, vertinti, kaip diskriminuojančius pareiškėją. Pareiškėjui buvo paaiškintos priežastys, kodėl dirbantieji turi galimybę patys apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Tuo tarpu, kaip nurodė Kalėjimų departamentas, nuo 2014 m. lapkričio mėn. dirbantieji į parduotuvę nebus vedami, jų teisė apsipirkti bus užtikrinama Lukiškių TI-K direktoriaus nustatyta tvarka. Taigi Lukiškių TI-K suvienodino dirbančiųjų ir nedirbančiųjų nuteistųjų asmenų sąlygas dėl maisto ir kitų produktų įsigijimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014-09-05 raštą (b. l. 40) iš kurio turinio matyti, jog minėta tarnyba 2014-09-02 atliko maisto produktų patikrinimą Lukiškių TI-K parduotuvėje. Patikrinimo metu buvo vertinama produktų kokybė, galiojimo laikas ir kt. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad parduotuvėje būtų prekiauja nukainuotais produktais, nebuvo rasta produktų su pasibaigusiu galiojimu, taip pat nebuvo rasta ir produktų paskutinės galiojimo termino dienos.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios normos 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, kaip nustatyta šioje normoje, joje nurodyti reikalavimai privalomi naujai statomiems, kapitališkai remontuojantiems, rekonstruojantiems pastatams. Pareiškėjas bausmę atlieka Lukiškių TI-K, t. y. pastate, kuris yra statytas iki šios Normos priėmimo, todėl nėra galimybių (tokios būtinybės, kaip minėta, teisės aktai nereglamentuoja jau pastatytiems seno tipo pastatams), kad, kaip nurodė pareiškėjas, jog pastate prie sporto salės būtų persirengimo kambarys, dušas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, <...>. Normos 68 punktas taip pat įtvirtina nuostatą, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teisės aktai nenumato galimybės naudotis šiltu dušu kiekvieną kartą po sporto. Nors, pareiškėjo teigimu, su Lukiškių TI-K administracija buvo susitarta, kad pagal iš anksto sudarytą grafiką pareiškėjui bus leista po sporto naudotis dušu, dėl to, kaip nurodė pareiškėjas, keliamos problemos buvo išspręstos civilizuotai, tačiau byloje nėra duomenų (atsakovas tokių duomenų nepateikė), kokiu būdu būtų sprendžiamas šis pareiškėjui rūpimas klausimas, ar kaip jis iš esmės buvo išspręstas. Tuo tarpu kai Lukiškių TI-K savo rengtuose atsakymuose pareiškėjui nurodė, kad jo pretenzijos yra nemotyvuotos. Lukiškių TI-K byloje nepateikė duomenų, kaip sprendė/išsprendė pareiškėjo keliamą klausimą dėl naudojimosi dušu (pareiškėjo teigimu, tai viena iš badavimo priežasčių, kuri nebuvo tinkamai ištirta).
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina dėl jo nepriežiūros jam badaujant yra pagrįstas. Byloje atsakovės atstovas taip pat nepateikė duomenų, kaip buvo išspręstas pareiškėjo keliamas klausimas (viena iš badavimo priežasčių) dėl galimybės naudotis dušu po sporto (badavimo priežasčių tyrimas). Taigi nors pareiškėjas byloje nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus sveikatos sutrikimus (pasidarė nervuotas, kankina nemiga), kurie, pareiškėjo teigimu, laikytini pagrindu neturtinei žalai priteisti, tačiau įvertinus tai, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus buvo konstatuotas Taisyklių 266 ir 268 punktų pažeidimas (atkreiptina, jog šią aplinkybę patvirtino ir Kalėjimų departamentas 2014-09-24 raštu (b. l. 3)), taip pat negalima sutikti, kad pareiškėjo badavimo priežastys buvo ištirtos išsamiai, darytina išvada, kad šios aplinkybės galėjo pareiškėjui sukelti skunde ir teismo posėdžio metu nurodytą negatyvų diskriminacijos jausmą bei kitu sveikatos sutrikimus (padidėjęs nervuotumas, kankina nemiga), o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui nebuvo suteikta įstatymu reglamentuota priežiūra, medicininė pagalba badavimo metu, taip pat dėl nepakankamo badavimo priežasčių ištyrimo.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad badavimas pareiškėjui sukėlė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, skunde teismui, pareiškėjas būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, daugiau apsiribojo abstrakčiais teiginiais (pažeminimo jausmas, pasidarė nervuotas, sutrikusi nemiga), kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 800 EUR kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. D. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 800 EUR (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą