Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-840/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-28
Bylos Nr.
1-16-840/2011
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00622-2005-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Nukentėjusysis
R. S., T. A.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini), UAB „Jonavos statybinės medžiagos“
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-840/2011Proceso Nr. 1-61-1-00622-2005-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8; 1.1.12.1; 1.2.14.7.1; 1.2.14.9; 1.2.17.7; 1.2.18.11;2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 28 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Daukšai, nukentėjusiesiems R. S. ir T. A., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui – savininkui V. L. ir civilinio ieškovo UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ atstovei ? direktorei F. P.,

specialistei L. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, užsiimantis individualia veikla, gyv. adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: Kauno m. apylinkės teismo 2005-12-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. ir 304 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., skirta subendrinta bausmė – 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m. Jonavos raj. apylinkės teismo 2008-02-13 nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam panaikintas, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., 184 str. 1 d., 184 str. 1 d., 203 str. 1 d., 223 str. 1. ir 184 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė:

R. K. laikotarpyje nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2005 m. balandžio 8 d., eidamas (DUOMENYS NESKELBTINI) (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir sandorių sudarymą bei asmenų į darbą priėmimą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su (DUOMENYS NESKELBTINI) savininku V. L., kuris 2004 m. liepos 24 d. buvo susipažinęs ir patvirtinęs savo parašu (DUOMENYS NESKELBTINI) steigimo dokumentus – nuostatus, versliškai ėmėsi (DUOMENYS NESKELBTINI) steigimo dokumentuose – nuostatuose, nenumatytos ūkinės veiklos, neturėdamas licencijos tokiai veiklai, kuriai ji yra reikalinga, ? teikė renginių apsaugos paslaugas, t.y. objektų apsaugos paslaugas, įsipareigojant užtikrinti viešąją tvarką saugomose teritorijose, 6 juridiniams asmenims: UAB „Sabonis ir Ko“ (atliko paslaugų už 3290,00 Lt); UAB „Eromitas“ (atliko paslaugų už 1200,00 Lt); UAB „Džesklauda“ (atliko paslaugų už 2500,00 Lt); UAB „Švaistūnas“ (atliko paslaugų už 8000,00 Lt); UAB „O. K.“ (atliko paslaugų už 4000,00 Lt); Prienų kultūros centrui (atliko paslaugų už 2250,00 Lt), t.y. iš viso, veikdamas kartu su V. L., suteikė paslaugų už 21240,00 Lt.

R. K. laikotarpyje nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. iki 2005 m. gegužės 26 d., eidamas (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. 1 d. 3 p. nuostatas būdamas atsakingas už individualios įmonės apskaitos tvarkymą, aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

- pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-04 nutarimo Nr. 8 (2002-01-24 red.) Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos 1, 22, 29 p. nuostatas ? pajamas ir sąnaudas įmonėje nuo 2004-09-15 iki 2005-03-29 atvaizdavo laisvos formos pajamų žiniaraščiuose; nepildė apskaitai individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose tvarkyti skirtų registrų, kuriuose privalomas dvejybinis ūkinių operacijų registravimas;

- pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 4, 6, 16 str. nuostatas ? pildė atskirus kasos pajamų ir sąnaudų žurnalus, kuriuose ne visos pajamos ir išlaidos įtrauktos, t. y.:

- 2740,98 Lt dydžio suma, gauta iš užsakovų D. P., S. D., A. I., M. B., E. G., V. J., A. M., D. K., T. V., R. P., V. B., A. A., R. Č., L. J., P. J., I. O., ir nurodyta sutartyse bei užsakymuose, jokiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose neatvaizduota;

- neįtraukė į žurnalą 17055,87 Lt grynų pinigų likučio įmonės kasoje arba įrašė ne tas sumas, t. y.:

- 2004-10-30 grynų pinigų likutį kasoje nurodė 582,00 Lt mažesnį;

- 2004-10-08 kasos pajamų orderyje Nr. 0009 nurodė sumą 0,15 Lt mažesnę nei gavo pagal pinigų priėmimo kvitus (kasos pajamų orderyje nurodė neteisingus kvitų Nr. 3321061/62, kai kvitai yra Nr. 3321062/63);

- neteisėtai, nepateikęs išlaidas patvirtinančių dokumentų, kasos knygoje nurodydamas du kartus tas pačias sąskaitas-faktūras, nuo kasos nurašė 128,85 Lt sumą, o būtent: 2004-09-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14, išrašytą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 0815301455, iš kasos paėmė 93,85 Lt, 2004-10-15 pagal kasos pajamų orderį be numerio, išrašytą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 9095061, iš kasos paėmė 35,00 Lt;

- neregistravo banko sąskaitos pajamų ir išlaidų;

- pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos tvarkos 9 p. nuostatas ? neinventorizavo ilgalaikio turto už 2004 metus;

- pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 (2004-04-09 red.) patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3, 7 ir 30 p. nuostatas ? kasos pajamų orderių, sąskaitų-faktūrų neapskaitė griežtos atskaitomybės blankų apskaitos pajamų-išlaidų knygoje, gautas sąskaitas-faktūras bei PVM sąskaitas-faktūras registravo iki 2004-10-29; iš 24 užsakovų, kuriems darbai buvo atlikti ir už darbus užsakovai apmokėjo, tik 21-am užsakovui surašė sąskaitas-faktūras, t. y. nesurašė sąskaitų faktūrų: P. Š. pagal 2005-01-24 sutartį Nr. 35-40; K.A. Š. pagal 2005-01-27 sutartį Nr. 32-42 ir V. V. pagal 2005-04-01 sutartį Nr. J-00002; 2005 m. nevedė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių;

- pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 21 str. 2.2 d. nuostatas, jog už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, ? neišsaugojo apskaitos dokumentų: 3 PVM sąskaitų-faktūrų serija LCS Nr. 000054, 000055, 000056; 14 grynų pinigų priėmimo kvitų Serija SPB Nr. 3321098, 3321113, 3321122, 3321140-3321150; 6 PVM sąskaitų faktūrų: DEG Nr. 0000914-6, LEC Nr. 4586403, KAR Nr. 0000428 ir 0000451, Nr. 0002143, BK Nr. 2004084 ir 2 KPO: PG Nr. 0000707, 0000995.

R. K. laikotarpyje nuo 2004 m. balandžio 13 d. iki 2005 m. gegužės 26 d., eidamas (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, panaudodamas (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitus iš įmonės klientų paėmė pinigus:

- iš R. Š. 2005-04-04 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321127 priėmė 500,00 Lt;

- iš L. M. 2005-04-08 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321128 priėmė 2000,00 Lt;

- iš V. V. 2005-04-01 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321129 priėmė 265,00 Lt;

- iš R. Š. 2005-04-04 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321130 priėmė 1539,00 Lt;

- iš L. B. 2005-04-09 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321131 priėmė 274,00 Lt;

- iš V. G. 2005-04-13 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321132 priėmė 106,38 Lt;

- iš V. V. 2005-04-22 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321133 priėmė 1000,00 Lt;

- iš T. V. 2005-04-26 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321135 priėmė 3567,00 Lt;

- iš R. P. 2005-04-27 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321136 priėmė 800,00 Lt ;

- iš V. V. 2005-04-27 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321137 priėmė 70,00 Lt;

- iš A. B. 2005-03-18 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321123 priėmė 1539,03 Lt;

- iš A. S. 2005-03-08 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321119 priėmė 670,00 Lt;

tačiau nesurašė kasos pajamų orderių, pinigų į įmonės kasą neįnešė ir šiuos, jam patikėtus pinigus, priklausančius (duomenys neskelbtini), iš viso: 12330,41 Lt, pasisavino, ir taip (duomenys neskelbtini) padarė 12330,41 Lt turtinę žalą.

R. K. pareikštas kaltinimas, kad jis 2004 m. rugsėjo mėn. 16 d., Jonavos m. Darbininkų g. 4, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, sudarydamas prekių pirkimo sutartį su UAB „Jonavos statybinės medžiagos“, pagal 2004-11-26 PVM sąskaitą faktūrą Serija A Nr. 222 paėmė prekių už 785,42 Lt, pagal 2004-12-16 PVM sąskaitą faktūrą Serija A Nr. 237 paėmė prekių už 2737,10 Lt, pagal 2005-03-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija A Nr. 327 paėmė prekių už 14,25 Lt, tačiau (duomenys neskelbtini) direktorius nevykdė 2004-09-16 sutarties 3.2.1, 3.2.2 p. p. nurodytų įsipareigojimų atsiskaityti per 20 dienų nuo prekių gavimo dienos, apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes, nesumokėjo UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ ir tuo padarė šiai įmonei 3065,85 Lt turtinę žalą, t.y. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d.

Be to, R. K. pareikštas kaltinimas, kad jis 2005 m. balandžio mėn. 30 d. Vasario 16-osios g. 1, Jonavos m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos adresu Marių g. 16-513, Kaune, direktoriumi, sudarė su R. S. sutartį Nr. J-00015 dėl užsakymo atlikimo, t. y. šarvuotų durų ir dviejų plastikinių langų įdėjimo, pagal pinigų priėmimo kvitą Serija SPB Nr. 3321138 paėmė avansu 1201,18 Lt, tačiau užsakymo neatliko, jam patikėtus pinigus iššvaistė ir tuo padarė R. S. 1201,18 Lt turtinę žalą, t.y. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.

Taip pat R. K. pareikštas kaltinimas, kad jis 2005 m. gegužės mėn. 4 d. Vasario 16-osios g. 1, Jonavos m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos adresu Marių g. 16-513, Kaune, direktoriumi, sudarė su T. A. sutartį Nr. J-00017 dėl užsakymo atlikimo, t. y. šarvuotų durų įdėjimo ir pagal kasos pajamų orderio kvitą Serija UTI Nr. 0390201 paėmė avansu 600,00 Lt, tačiau užsakymo neatliko, jam patikėtus pinigus iššvaistė ir tuo padarė T. A. 600,00 Lt turtinę žalą, t.y. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.

DĖL BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS SENATIES IR BAUDŽIAMOJO PROCESO GALIMUMO

R. K. kaltinamas/teisiamas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. (turtinės žalos padarymas apgaule, 2004-09-16 veika), 184 str. 1 d. (turto iššvaistymas, 2005-04-30 veika), 184 str. 1 d. (turto iššvaistymas, 2005-05-04 veika), 203 str. 1 d. (neteisėta juridinio asmens veikla nuo 2004-10-20 iki 2005-04-08), 223 str. 1. (aplaidus apskaitos tvarkymas nuo 2004-08-13 iki 2005-05-26) ir 184 str. 1 d. (turto iššvaistymas nuo 2004-08-13 iki 2005-05-26).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2-3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 10-12 str. bei 15-16 str.:

- Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus;

- Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus;

- Lietuvos Respublikos BK 203 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus;

- Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1. numatytas nusikaltimas yra neatsargus.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. (apkaltinamojo nuosprendžio senatis) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: praėję penki metai, kai padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir asmuo per šį laiką nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Kauno m. apylinkės teismo 2005-12-19 nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. ir 304 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., jam skirta subendrinta bausmė – 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m. (t. 4, b.l. 60-61). R. K. nuteistas už veikas, padarytas nuo 2003-10-01 iki 2004-02-14.

Kaltinamajam R. K. neatvykstant į teismo posėdžius ir policijai jo neatvesdinant bei nerandant jo žinomos gyvenamosios vietos adresu, Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. nutartimi kaltinamajam R. K. skirta kardomoji priemonė suėmimas ir paskelbta jo paieška (baudžiamoji byla Nr. 1-59-722/2006, nukentėję: R. S. ir T. A., civilinis ieškovas ? UAB „Jonavos statybinės medžiagos“, t. 4, b.l. 138-142). Paieškos byla policijoje pradėta 2006 m. kovo 23 d. (t. 7, b.l. 65). Iš Jonavos raj. PK KP NTS 2009-02-23 rašto Nr. 61-S-1589 (t. 4, b.l. 157) ir duomenų apie asmens paiešką (t. 7, b.l. 65-66) matyti, jog kaltinamasis R. K. buvo sulaikytas 2009 m. vasario 23 d. ir pasiųstas atlikti Kauno m. apylinkės teismo 2005-12-19 nuosprendžiu paskirtą 1 m. laisvės atėmimo bausmę (t. 7, b.l. 67-70).

Be to, iš duomenų apie asmens paiešką (t. 7, b.l. 63-64) matyti, jog kaltinamajam R. K. paieška buvo paskelbta ir 2005 m. vasario 17 d., kaip įtariamam padarius nusikaltimą. Paieška buvo nutraukta 2005 m. balandžio 21 d., kai kaltinamasis R. K. buvo sulaikytas.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo metu senaties terminas nesuėjęs nei dėl vienos nusikalstamos veikos, dėl kurios R. K. yra pareikštas kaltinimas ir jis yra teisiamas.

DĖL R. K. TEISINIO STATUSO (DUOMENYS NESKELBTINI)

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas jis pradėjo eiti maždaug po poros savaičių nuo įmonės įsteigimo. Ir įmonės savininko V. L., ir jo tikslas buvo vystyti įmonės veiklą, dirbti ir užsidirbti. Jie ketino daryti plieninių stogų dangų rekonstrukcijas, tačiau, neturint didelio kapitalo, ėmėsi smulkesnės veiklos – durų ir plastikinių langų montavimo. Patys nei durų, nei langų negamino ? buvo sudarę sutartys su gamintojais. Užsakymus iš žmonių priimdavo ir jis, ir įmonės savickas V. L.. Iš pradžių įmonės veikla sekėsi, tačiau tuo metu, kai įmonės savininkas V. L. ir jo brolis N. L. bei jų tėvas V. L. sužinojo, jog jis turi problemų su policija – porą dienų buvo sulaikytas, jis realiai įmonei nebevadovavo. Viską į savo rankas perėmė V. L., nuo tada jis įmonėje ir nebedirbo, nors atleistas iš pareigų buvo gal po kokio gero mėnesio. Jam dirbant, įmonėje piniginių lėšų dar buvo, bet pinigai iš banko sąskaitos ėmė dingti. Banko sąskaitą valdė įmonės savininkas V. L.. Jis pinigų iš banko negalėjo imti, nes iš jo buvo paimtas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Įmonės buhalteriją tvarkė jis, o įmonės pinigus jis tvarkė kartu įmonės savininku V. L.. Įmonės savininkas nepriėmė buhalterio, delsė, nesutiko didinti darbuotojų skaičiaus, o jis nieko negalėjo padaryti, nes individualioje įmonėje jam vadovauja jos savininkas. Jis turėjo prižiūrėti įmonės personalo darbą, užtikrinti, kad būtų vykdomi užsakymai, o įmonės buhalterijos ir kasos jis neturėjo tvarkyti, tačiau įmonės savininkas V. L. nieko nedarė, tai jam reikėjo kažką daryti. Įmonėje dirbo jis, V. L. ir dar trys montuotojai. Pati įmonė egzistavo beveik metus. Balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje užsakymai nebebuvo atliekami. Atlyginimai buvo maži, todėl žmonės iš įmonės ir išeidavo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas – savininkas V. L. paaiškino, kad jis į įmonės veiklą visiškai nesikišo, įmonės savininku jis nurodytas tik dokumentuose, o viską tvarkė kaltinamasis R. K. ir jo brolis N. L.. Jie paprašė jo užregistruoti įmonę jo vardu, nes tuo metu N. L. dirbo policijoje ir negalėjo registruoti įmonės savo vardu. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2004 m., jos veikla buvo langų ir durų montavimas. Tai jo brolis N. L. parinko direktoriumi kaltinamąjį, o jis tik pasirašė, jog jį skiria. Patys nei durų, nei langų jie negamindavo, įsigydavo iš kitų. Jis pagamintas duris ir langus išvežiodavo užsakovams, suvirindavo, o užsakymais rūpindavosi direktorius – kaltinamasis R. K.. Jis ir tvarkė visą įmonės dokumentaciją, iki įsikišo policija. Kaltinamasis R. K. ir užsakinėjo duris bei langus, ir įmonės finansus valdė, ir pinigus ėmė iš žmonių, o jis tik kaltinamojo R. K. ir brolio N. L. paliepimu paimdavo pinigus iš banko, gal kokį kartą yra paėmęs pinigų ir už užsakovų, nepamena.

L. N. L. paaiškino, kad jis nepamena, kuriam iš jų kilo mintis steigti įmonę. Įmonės steigime dalyvavo trise: jis, jo brolis V. L. ir kaltinamasis R. K.. Jis pagelbėjo jiems pinigais ir suteikė savo namų patalpas, bet bendra jų veikla nepasiteisino. Jis (duomenys neskelbtini) įmonėje nedirbo ir jos veikoje nedalyvavo. V. L. buvo įmonės savininkas, o kaltinamasis R. K. – direktorius. R. K. tvarkė finansinę veiklą bei priimdavo į darbą darbuotojus bei juos atleisdavo. Sutartis su ūkio subjektais bei su žmonėmis sudarinėdavo kaltinamasis R. K.. Kuris iš judviejų priimdavo užsakymus, jis nepamena. Jo brolis V. L. turėjo žiūrėti, kaip dirba kaltinamasis R. K., ir mokytis, toliau įmonės veiklą vystyti savarankiškai. Ateidavo pas juo į įmonę žmonės, užsisakydavo langus ar duris, palikdavo avansą. Su gamintojais iš pradžių buvo atsiskaitinėjama jo duotais/paskolintais pinigais, kurie turėjo būti grąžinti.

Apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, kad jis su (duomenys neskelbtini) nesusijęs. Šią įmonę prieš kokius 7 metus įkūrė jo sūnūs Vytenis ir Nerijus kartu su kaltinamuoju R. K.. Šios įmonės savininkais turėjo būti N. L. ir R. K., tačiau jie paprašė V. L. registruoti įmonę savo vardu. Taip ir buvo padaryta. Įmonė dėjo duris ir langus. Jie tik dėdavo, nei langų, nei durų negamino. V. L. jam sakė, kad visą finansinę veiklą tvarkė R. K.. Kas priimdavo užsakymus iš žmonių ir kas imdavo pinigus, jis nežino. Kai ėmė eiti raštai iš antstolių, jis paragino V. L. kreiptis į teisėsaugą. P. R. K. jau ieškojo.

Iš (duomenys neskelbtini) savininko 2004 m. liepos 28 d. sprendimo (t. 2, b.l. 114) matyti, jog V. L. nusprendė: įregistruoti naujai steigiamą (duomenys neskelbtini), juridiniu adresu: (duomenys neskelbtini); patvirtinti (duomenys neskelbtini) nuostatus; direktoriumi paskirti R. K.. Sprendimas pasirašytas V. L.. Įmonės kodas: (duomenys neskelbtini).

Iš išrašo iš Policijos departamento prie VRM Centrinės duomenų bazės (t. 2, b.l. 98-100) matyti, jog (duomenys neskelbtini) registruota 2004 m. rugpjūčio 11 d., įmonės savininkas – V. L., įmonės direktorius ir atstovas – R. K..

Iš 2004 m. balandžio 13 d. darbo sutarties Nr. 1 (t. 3, b.l. 45) matyti, jog (duomenys neskelbtini) savininkas V. L. priima į įmonę dirbti R. K. – eiti direktoriaus pareigas. Sutartis – neterminuota. Sutartyje numatyta, jog priimtas darbuotojas yra visiškai materialiai atsakingas. Sutartis pasirašyta (duomenys neskelbtini) savininko V. L. ir R. K., patvirtinta (duomenys neskelbtini) antspaudu.

Be to, iš 2004 m. balandžio 13 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties Nr. 1 (t. 3, b.l. 94), matyti, kad, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, R. K., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, prisiima visišką materialinę atsakomybę ir įsipareigoja: tausoti jam perduotas saugoti ar kitiems reikalams įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių užkertančių kelią žalai; laiku pranešti apie visas aplinkybes, gręsiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam patikėtų vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes. Sutartis pasirašyta (duomenys neskelbtini) savininko V. L. ir R. K., patvirtinta (duomenys neskelbtini) antspaudu.

Iš (duomenys neskelbtini) nuostatų, 2004 m. liepos 28 d. patvirtintų įmonės savininko V. L. ir 2004 m. rugpjūčio 11 d. registruotų Juridinių asmenų registre (t. 2, b.l. 116-118), matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra individuali įmonė, įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos veiklos laikotarpis yra neribotas (1 p.). Įmonės veiklos tikslas – siekti pelno, vykdant steigimo dokumente nurodytą veiklą (2.1 p.). Įmonės vykdomos komercinės veiklos pobūdis: 20 medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba; 25 guminių ir plastikinių dirbinių gamyba; 26 kitų ne metalo mineralinių produktų gamyba; 28 metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; 36 baldų gamyba; kita niekur nepriskirta gamyba; 45 statyba; 50 didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas; 51 didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą varyklinėmis ir transporto priemonėmis ir motociklais; 52 mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas; 55 viešbučiai ir restoranai; 63 papildomoji ir pagalbinė transporto veikla; kelionių agentūrų veikla; 67 pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla; 70 nekilnojamojo turto operacijos; 71 mašinų ir įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma; 74 kita verslo veikla; 74.40 reklama; 92 poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla (2.2 p.). Įmonė vykdo šiame steigimo dokumente numatytą ir kitą, Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą veiklą (2.3 p.). Jei pagal galiojančius teisės aktus tam tikrai ūkinei veiklai vykdyti yra reikalinga licencija (leidimas), įmonė gali verstis tokia veikla tik gavus reikalingą licenciją (leidimą) (2.4 p.). Šiuose nuostatuose taip pat nurodyta, kad įmonės savininkas turi teisę samdyti direktorių, tokiu atveju savininkui privalu su direktoriumi sudaryti darbo ar civilinę sutartį ir ne vėliau kaip per 5 dienas apie tai pranešti Juridinių asmenų registrui (3.1-3.2 p.). Individualios įmonės vadovas organizuoja ir vykdo individualios įmonės veiklą (4.1 p.). Jeigu įmonės vadovas dėl pateisinamų priežasčių negali eiti savo pareigų, įmonės vadovo pareigas perima įmonės savininkas (4.5 p.). Įmonės vadovo kompetencija: įmonės veiklos organizavimas ir valdymas; informacijos suteikimas savininkui; sandorių sudarymas¸ finansinių dokumentų pasirašymas; įmonės turto ir komercinių paslapčių saugojimo organizavimas; atidaryti ir uždaryti įmonės sąskaitas bankuose; priima į darbą ir atleidžia iš darbo darbuotojus, skatina, taiko drausmines nuobaudas įmonės darbuotojams; tvarko visus einamus įmonės reikalus; atstovauja įmonę teismuose, arbitraže bei kitose institucijose (4.6 p.).

Iš 2005 m. gegužės 26 d. atsistatydinimo rašto (t. 3, b.l. 46) matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. prašo (duomenys neskelbtini) savininko V. L. atleisti jį už užimamų pareigų pačiam prašant. A. R. K. atleidimą iš darbo nedelsiant pranešta Sodrai (t. 3, b.l. 47).

Iš išrašo iš Policijos departamento prie VRM Centrinės duomenų bazės (t. 3, b.l. 49-50) matyti, jog (duomenys neskelbtini) savininko V. L. 2005 m. birželio 28 d. pranešimu likviduojama.

AB banko Hansabankas 2004-11-18 patvirtinimo dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo (t. 6, b.l. 81) matyti, kad identifikavimo kodų generatorius, priemonė, kurios pagalba galima saugiai identifikuoti save naudojantis elektroniniais kanalais, išduotas V. L..

Pagal kaltinamąjį aktą šioje baudžiamojoje byloje vertintina 2004-2005 m. kaltinamojo R. K. veikla, t.y. laikotarpis nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. iki 2005 m. gegužės 26 d.

Iš Sodros duomenų bazės išrašo (t. 1, b.l. 131) matyti, jog šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) dirbo 17 darbuotojų: V. L. (nuo 2004-08-11); R. K. (nuo 2004-08-13); E. K. (2004-09-08-2004-09-24); S. Š. (2004-09-08-2004-11-23); A. B. (2004-09-08-2005-02-07); D. S. (2004-10-04-2004-10-04); N. K. (2004-10-15-2004-11-02); V. V. (2004-12-01-2005-03-01); S. T. (2004-12-01-2005-03-29); R. K. (2004-12-01-2005-04-07); G. J. (2004-12-15-2005-02-07); G. J. S. (2004-12-15-2005-03-29); U. M. (2005-01-03-2005-01-31); K. B. (2005-01-13-2005-03-29); G. S. (2005-01-13-2005-03-29); N. S. (2005-02-15); M. N. (2005-04-07).

DĖL TURTINĖS ŽALOS PADARYMO APGAULE UAB „JONAVOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS“

Kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai neigė, nepripažino UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ pareikšto civilinio ieškinio ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas jis pradėjo eiti maždaug po poros savaičių nuo įmonės įsteigimo. Ir įmonės savininko V. L., ir jo tikslas buvo vystyti įmonės veiklą, dirbti ir užsidirbti. Jie ketino daryti plieninių stogų dangų rekonstrukcijas, tačiau, neturint didelio kapitalo, ėmėsi smulkesnės veiklos – durų ir plastikinių langų montavimo. Patys nei durų, nei langų negamino ? buvo sudarę sutartys su gamintojais. Iš pradžių jų gamintojas Vilniuje, lyg UAB „Stela“, visus jų užsakymus įvykdydavo greitai ir kokybiškai. Tačiau dėl per didelio atstumo teko šio gamintojo paslaugų atsisakyti, nes per didelės transporto išlaidos ? pagamintų durų ir langų jie vykdavo pasiimti savo transportu. Tada jie susirado kitą gamintoją Kaune – UAB „Korolana“. Jų įmonė taip pat buvo sudariusi sutartį ir su UAB „Jonavos statybinės medžiagos“. Iš šios įmonės jie pirkdavo montavimui reikalingas statybines medžiagas. Pagal sutarties nuostatas už gautas/ paimtas prekes privalu atsiskaityti per 20 dienų. Buvo sutarta, jog prekes iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ galėjo imtis jis arba V. L., kaip įmonės savininkas, arba kitas asmuo, tačiau su įgaliojimu – raštišku. Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu tvirtino, kad tokio įgaliojimo jis niekam nėra davęs – niekam tokio dokumento neišrašęs, prekes iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ jis imdavo pats ir pasirašydavo sąskaitas-faktūras. Kodėl iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ prekes ėmė kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, jis nežino. Be to, kaltinamasis R. K. paaiškino, jog pasitaikydavo, kad už iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ paimtas prekes atsiskaitymai vėluodavo, t.y. nespėdavo sumokėti per 20 dienų, bet stengdavosi kaip galima greičiau, mokėdavo net dalimis.

Civilinio ieškovo UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ atstovė F. P. nurodė, jog dėl kaltinamojo R. K. veiksmų jos vadovaujamai įmonei padaryta turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta, todėl ji, įmonės vardu, reiškia kaltinamajam 3065,85 Lt civilinį ieškinį. Civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad kaltinamasis R. K. jai yra žinomas, jis dirbo įmonės „Lucra steel“ direktoriumi. Su šia įmone jos vadovaujama įmonė buvo sudariusi sutartį dėl statybinių medžiagų teikimo. Kaltinamasis R. K. atvykdavo pas ją ir imdavo prekes, iš pradžių kaltinamasis atsiskaitydavo grynaisiais, kiek vėliau – pavedimais. Iš pradžių prekes imdavo pats kaltinamasis, kiek vėliau – darbininkai, kurie ir pasirašydavo sąskaitas. Sąskaitos faktūros būdavo išrašomos ir išduodamos kartu su prekėmis. Prekių atvykstantys kaltinamojo R. K. darbuotojai jokių įgaliojimų nepateikdavo. Atstovė teigė, jog be kaltinamojo R. K. leidimo ji nesirašydavo ir neduodavo sąskaitų bei prekių jo darbuotojams. Po kurio laiko kaltinamasis R. K. nebeapmokėjo sąskaitos, tada ji jam skambino, gal po dešimt kartų per savaitę, bet jis vis išsisukinėjo ? sakė, kad negali kalbėti, yra užsiėmęs. Nuvažiavusi prie kaltinamojo R. K. įmonės buveinės, ji pamatė, jog pastatas uždarytas. Taip ji, ieškodama kaltinamojo, prie jo įmonės buveinės važiavo tris kartus. Po kurio laiko ji surado kaltinamojo R. K. įmonę – ši buvo persikėlusi. Įėjusi į kabinetą, jį rado kaltinamąjį R. K. su senukų pora, iš kurių jis prašė avanso. Tada ji paklausė kaltinamojo, kodėl jis jai negrąžina pinigų. Kaltinamasis pažadėjo sumokėti, daug kartų žadėjo, tačiau iki šiol su jos vadovaujama įmone neatsiskaitė. Tos vasaros pabaigoje ji suprato, kad yra apgaudinėjama – kai kaltinamasis nebeatsiskaitė pagal sąskaitas ir ėmė slapstytis. Paklausta, nuo kada su jos vadovaujama įmone laiku nebeatsikaitoma, civilinio ieškovo atstovė nurodė, jog po dviejų ar trijų savaičių nuo sutarties dėl statybinių medžiagų teikimo sudarymo dienos. Taip pat atstovė nurodė, jog kaltinamasis nėra atsiskaitęs pagal dvi ar tris sąskaitas. Atstovė teigė nepamenanti, kas ėmė prekes pagal tas sąskaitas, kurios iki šiol neapmokėtos. Viena iš tų sąskaitų yra pasirašyta kaltinamojo, o kas pasirašė kitas, ji nepamena.

Apklaustas liudytojas R. K. nurodė, jog kaltinamąjį R. K. jis pažįsta, nes dirbo pas jį – kaltinamasis R. K. buvo įmonės „Lucra steel“ direktorius, o jis toje įmonėje dėjo (montavo) duris ir langus, dirbo apie pusę metų. Į darbą jį priėmė kaltinamasis ? sudarė su juo darbo sutartį. Darbo užmokestis jam buvo mokamas per banką – „į kortelę“. Tuo metu kartu su juo nuolat dirbo A. B.. Jie nuvykdavo pas žmones, išmatuodavo langus ir/ar duris, užrašydavo jų duomenis ant lapelio, paduodavo jį kaltinamajam R. K., o vėliau, jau pagamintus, sudėdavo langus ir/ar duris. Per dieną jie įdėdavo po du langus. Iš pradžių įmonės veikla sekėsi. Dėl kokių priežasčių įmonės reikalai pablogėjo, liudytojas nežino. Kas priimdavo žmonių užsakymus ir kas užsakydavo duris ar langus pas gamintojus, jis taip pat nežino. Jis taip pat nieko nežino apie įmonės buhalterijos tvarkymą. Jiems tekdavo patiems pasiimti reikiamas montuoti statybines prekes. Tai ir iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ jie yra ėmę prekių – turėjo įgaliojimą, bet ne raštišką, t.y. kaltinamasis R. K. arba savininkas V. L. leisdavo jiems paimti reikiamas prekes, pasirašyti už jas. Jis imdavo prekes automobiliu. Grįžęs, lapuką su parašu padėdavo ant direktoriaus stalo. Kartą yra buvę, kad pagamintos durys netiko, tačiau jos buvo pataisytos ir įstatytos užsakovui. Kartą taip pat yra buvę, kad prekes iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ jis yra ėmęs kartu su įmonės savininku V. L.. Paklaustas, kas vis tik buvo įmonės valdžia, liudytojas R. K. atsakė, kad direktorius ? kaltinamasis R. K., ir savininkas V. L..

Liudytojas A. B. paaiškino, kad darbą ? įmonę „Lucra steel“, jis susirado pagal skelbimą. Į darbą jį priėmė kaltinamasis R. K. ? sudarė su juo darbo sutartį. Atlyginimas už darbą jam buvo mokamas per banką – „į kortelę“, o, išėjus iš darbo, atsiskaitymą jis gavo grynais. Įmonėje jis dirbo apie pusę metų, dėjo duris ir langus, dirbo kartu su R. K.. Iš darbo išėjo, nes jam nebemokėjo atlyginimo. Užsakymus iš žmonių darbo dienomis priimdavo kaltinamasis R. K., o šeštadienis – tai ir jie priimdavo. Pas žmones išmatuoti langų ir durų vykdavo jis ir R. K., būdavo, kad pas žmones matuoti vykdavo ir vadybininkas V. L.. Liudytojas tvirtino, kad iš žmonių jis nėra ėmęs avanso. Liudytojas nurodė, jog jam yra tekę parsivežti pagamintus langus ir duris. Dviese važiuodavo, nes jis tuo metu nevairavo. Taip pat jam yra tekę imti prekių iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“. Prekių į UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ jie vykdavo kartą per savaitę. Statybines medžiagas buvo galima pasiimti pateikus darbuotojo pažymėjimą. Liudytojas tvirtino sąskaitų nepasirašinėjęs, na, gal tik kokią vieną. Išrašytas sąskaitas jie parveždavo į įmonę ir atiduodavo direktoriui – kaltinamajam R. K.. Iš pradžių viskas buvo tvarkinga, o vėliau liepdavo pranešti vadovui, kad yra įsiskolinimas. Liudytojas paaiškino, kad yra buvę, jog pagamintas langas netiko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. B. 2005-12-16 parodymus (t. 2, b.l. 12, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), liudytojas A. B. patvirtino, kad prekių į UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ jie vyko ne vieną kartą, įmonės direktoriaus R. K. žodiniu nurodymu, rašytinių įgaliojimų jie neturėjo, paprasčiausiai parduotuvėje jie parodydavo paprastą raštą, pagal jį jiems ir išduodavo prekes, išrašydavo sąskaitas faktūras ir jie jas pasirašydavo. Taip ir nutiko, kad UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ 2004 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą A Nr. 222 parašė jis ? paėmė statybinių medžiagų įmonei už 785,42 Lt. Įgaliojimus įmonės direktorius R. K. jiems išrašydavo tik tada, kai jie vykdavo paimti pagamintų durų ar langų. Liudytojas teigė, jog iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ prekes jie imdavo tik įmonės reikmėms ir tik su direktoriaus R. K. žinia. Visas sąskaitas, grįžę, jie pateikdavo įmonės direktoriui ? R. K..

Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. B. 2010-01-29 parodymus (t. 6, b.l. 72, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), liudytojas A. B. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pradžia buvo gera, jie turėjo nemažai klientų, gerai uždirbdavo, bet kiek vėliau įmonė nebeatsiskaitydavo su gamintojais, todėl daug kas su jais nutraukė ryšius. Grynuosius pinigus, gautus iš žmonių už užsakymus, jie atiduodavo kartu su sąskaitomis-faktūromis direktoriui R. K. arba savininkui V. L.. Įmonėje kasos nebuvo, ar jiems atiduoti pinigai buvo įnešami į įmonės sąskaitą kredito įstaigoje, jis nežino. Ir V. L. ir R. K. galėjo naudotis el. bankininkystės paslaugomis. Vienu slaptažodžių generatoriumi jie naudojosi abu, kai susipykdavo, slaptažodžius turėdavo V. L..

L. V. B. paaiškino, kad su kaltinamuoju R. K. jis susipažino per gimines, sužinojo, kad kaltinamasis turi įmonę, o jam reikėjo durų. Kaltinamasis išmatavo jo duris, nuvykę į įmonės buveinę Vasario 16-osios gatvėje, Jonavoje, jie surašė sutartį, jis kaltinamajam paliko 200,00 Lt avansą. Kaltinamasis jam žadėjo, kad durys bus pagamintos per 2-3 savaites. Po kurio laiko jis ieškojo kaltinamojo, šis jam sakė, kad durys nepagamintos. Kiek vėliau kaltinamasis R. K. telefonu nebeatsiliepė. Tada jis kartu su nukentėjusiuoju T. A. kreipėsi į policiją. O duris ir jis, ir nukentėjusysis T. A. pasiėmė iš gamintojo ? UAB „Korolana“, durys buvo užsakytos ir pagamintos. Jis sumokėjo tiek, kiek buvo sutarta užsakant, apie 1000,00 Lt.

Iš protokolo-pareiškimo (t. 1, b.l. 119) matyti, kad civilinio ieškovo UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ (kodas 156695758, t. 1, b.l. 122) direktorė F. P. 2005 m. liepos 26 d. praneša policijai apie tai, kad jos vadovaujama įmonė 2004 m. rugsėjo 16 d. su (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. K., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) skola ? 3065,85 Lt.

Iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus R. K., 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytos sutarties (t. 1, b.l. 120-121) matyti, kad UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ yra pardavėjas, o (duomenys neskelbtini) – pirkėjas. Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja pateikti pirkėjui prekes pagal tarpusavyje suderintą asortimentą ir pirkimo-pardavimo kainas. Pirkėjas įsipareigoja atsiskaityti už pateiktas prekes sutartyje nustatyta tvarka (1 p.). Sutarties šalys sutarė, jog prekės išduodamos pirkėjui pateikus asmens, paimančio prekes, pasą ir įgaliojimą (originalą), išduotą šiam asmeniui (2.1 p.). Priimtas prekes, jų kiekį ir kokybę patikrina pirkėjo atsakingas darbuotojas prekių gavimo vietoje. Prekių priėmimas įforminamas pirkėjo atsakingam darbuotojui užrašant įskaitomai savo vardą, pavardę, pareigas ir pasirašant sąskaitoje-faktūroje. Po šios procedūros prekės tampa pirkėjo nuosavybe (2.2 p.). Prekių kaina nurodoma litais pardavėjo išrašomoje PVM sąskaitoje-faktūroje (3.1 p.). Pirkėjas už gautas prekes atsiskaito vienu iš šių būdų: pavedimu per banką per 20 dienų nuo prekių gavimo dienos; grynais pinigais per 20 dienų nuo prekių gavimo dienos; galimas ir išankstinis apmokėjimas už prekes (3.2 p.). Konkretus atsiskaitymo būdas nurodomas išrašomoje PVM sąskaitoje-faktūroje (3.3 p.). Pasibaigus sutarties galiojimo laikui, jei sutartis nepratęsiama, pirkėjas su pardavėju visiškai atsiskaito per 5 kalendorines dienas (3.4 p.). Visiškas atsiskaitymas ar atsiskaitymas iš dalies laikomas įvykdytu, kai pinigai patenka į pardavėjo kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą, nurodytą PVM sąskaitoje-faktūroje (3.5 p.). Pirkėjas nuo prekių ir PVM sąskaitos-faktūros gavimo iki jos apmokėjimo už prekes prisiima visiška materialinę atsakomybę (4.1 p.). Pirkėjui neatsiskaičius su pardavėju šioje sutartyje numatytais terminais, pirkėjas moka pardavėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (4.2 p.). Delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį iki visiško atsiskaitymo su pardavėju (4.3 p.). Jei pirkėjas yra nemokus arba neatsiskaito su pardavėju daugiau kaip 30 dienų po prekių apmokėjimo termino pasibaigimo, pirkėjas kompensuoja pardavėjui nuostolius (prekių vertę ir delspinigius) savo turimu turtu įstatymų nustatyta tvarka (4.4 p.). Visi ginčai, kylantys tarp šalių, turi būti sprendžiami geranoriškai, derybų keliu. Šalims nesusitarus, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (4.5 p.). Šalys sutarė, jog ši sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki 2005 m. rugsėjo 16 d. (5.1 p.). Ši sutartis yra pasirašyta UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ direktorės F. P. ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. bei patvirtinta abiejų įmonių antspaudais.

Iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ 2004 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros A Nr. 222 (t. 1, b.l. 123) matyti, jog (duomenys neskelbtini) montuotojas A. B. paėmė statybinių medžiagų iš viso (su PVM) už 785,42 Lt. Kitoje sąskaitos pusėję yra įrašas „likutis 314,50 Lt“.

Iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ 2004 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros A Nr. 237 (t. 1, b.l. 124) matyti, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. K. paėmė statybinių medžiagų iš viso (su PVM) už 2737,10 Lt.

Iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ 2005 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros A Nr. 327 (t. 1, b.l. 125) matyti, jog (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. paėmė statybinių medžiagų iš viso (su PVM) už 14,25 Lt.

Asmuo traukiamas baudžiamojo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., kai apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes/ suteiktas paslaugas/ atliktus darbus ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Pažymėtina, kad paprastas vengimas atsiskaityti už gautas prekes, be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas ir baudžiamoji atsakomybė už tokius veiksmus neatsiranda.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti apgaulę, kurios esmę sudaro sąmoningas kaltininko objektyvios tiesos iškraipymas tikslu suklaidinti nukentėjusįjį asmenį, kas paskatina nukentėjusįjį asmenį nenaudingai disponuoti turtu, šiuo atveju, perduoti prekes.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo R. K., civilinio ieškovo UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ atstovės F. P., liudytojų R. K. ir A. B. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog, nagrinėjamu atveju:

- 2004 m. rugsėjo 16 d. sutarties (t. 1, b.l. 120-121) šalys yra UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ ir (duomenys neskelbtini), o ne kaltinamasis R. K., kuris, veikdamas pagal individualios įmonės nuostatus, atstovavo įmonę sudarydamas sutartį įmonės vardu, t.y. teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai yra tarp įmonių, o ne jų atstovų – vadovų;

- 2004 m. rugsėjo 16 d. sutartyje yra numatyta atsiskaitymo už įsigyjamas prekes tvarka (3 p.);

- 2004 m. rugsėjo 16 d. sutarties terminas – vieneri metai (5.1 p.), t.y. UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ ir (duomenys neskelbtini) siejo ne vienkartinis statybinių medžiagų, reikalingų durų ir langų montavimui, pirkimas, ką patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti asmenys: kaltinamasis R. K., UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ atstovė F. P., liudytojai R. K. ir A. B., bei UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b.l. 123-125);

- kurį laiką (duomenys neskelbtini) už iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ paimtas prekes atsiskaitydavo tinkamai, ką patvirtino teismo posėdžio metu apklausti kaltinamasis R. K. ir UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ atstovė F. P.;

- (duomenys neskelbtini) UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ yra skolinga 3065,85 Lt, t.y. mažiau nei nurodyta UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitose faktūrose (t. 1, b.l. 123-125), t.y. dalis skolos yra sumokėta;

- UAB „Jonavos statybinės medžiagos“, kaip komercinę veiklą vykdančiam ūkio subjektui, buvo žinoma komercinė rizika ir sutarčių nevykdymo galimybė, ką patvirtina 2004 m. rugsėjo 16 d. sutartyje numatyti delspinigiai ir nuostolių kompensacija (4 p.).

Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis R. K., atstovaudamas (duomenys neskelbtini), 2004 m. rugsėjo 16 d. sutarties su UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ sudarymo metu, turėjo tikslą imti prekes iš UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ ir nemokėti už jas. Be to, nebuvo ir nėra apsunkintas 2004 m. rugsėjo 16 d. sutarties fakto įrodinėjimas ir (duomenys neskelbtini) identifikavimas. UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ bet kuriuo metu galėjo ir gali ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) direktoriaus ? kaltinamojo R. K., ekonominė veikla, 2004 m. rugsėjo 16 d. sutarties su UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ sudarymas ir netinkamas jos vykdymas, laikytina civilinę atsakomybę užtraukiančiu netinkamu civilinių teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu (Lietuvos Respublikos CK 1.137 str.), bet ne turtinės žalos padarymu apgaule (Lietuvos Respublikos BK 186 str.)

Dėl šių priežasčių kaltinamasis R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus kaltinamąjį R. K., nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ civilinis ieškinys dėl 3065,85 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

DĖL R. S. IR T. A. PINIGŲ IŠŠVAISTYMO

Kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, t.y. dėl R. S. ir dėl T. A. pinigų iššvaistymo, visiškai neigė ir paaiškino, kad nukentėjusioji R. S. atvyko pas juos į įmonę užsisakyti langų ir durų, su ja buvo sudaryta sutartis, paimtas avansas ? grynais, įneštas į įmonės kasą, t.y. viskas buvo tinkamai įforminta, jis pats viską sutvarkė – jos užsakymą, kaip ir visų kitų žmonių, perdavė gamintojui. Įprastai, užsakymai būdavo atliekami per mėnesį. Tik išskirtiniais atvejais duris ir langus pagamindavo per trumpesnį terminą. N. R. S. užsakymas buvo ne mažas, todėl turėjo būti įvykdytas ne greičiau kaip per mėnesį. Pasitaikydavo, kad žmonių užsakymai vėluodavo. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusiosios R. S. užsakymas buvo atliktas, tačiau jos nepasiekė. N. T. Akramas jo vadovaujamoje įmonėje užsisakė duris. Jis nuvyko pas nukentėjusįjį T. A. į namus, sudarė su juo sutartį, išmatavo duris, grynais paėmė avansą, išrašė pinigų priėmimo orderį, paimtą avansą įnešė į įmonės kasą ir nukentėjusiojo durų užsakymą perdavė gamintojui ? UAB „Karolana“. Durys buvo pagamintos, bet jo vadovaujamos įmonės darbuotojai nenuvažiavo pas gamintoją, durų nepaėmė ir jų neįstatė. Ir nukentėjusieji, ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad R. S. ir T. A. užsakymai buvo atlikti, tačiau dėl ligos (gulėjo ligoninėje) jis nespėjo duoti darbuotojams nurodymo įstatyti nukentėjusiųjų užsakytų ir pagamintų durų ir langų. Ligoninėje jis buvo nepasiekiamas, jo mobilaus ryšio telefonas buvo išjungtas. Netrukus iš įmonės jis buvo atleistas. Įmonės savininkas V. L. dėl jam visiškai nesuprantamų priežasčių nukentėjusiųjų R. S. ir T. A. duris atidavė įmonės darbuotojams kaip atlygį už darbą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. S. pareiškė, jog ji atsisako ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio, ir paaiškino, kad ji užėjo į įmonę užsisakyti durų. Ten tuo metu buvo kaltinamasis R. K., kuris jai papasakojo apie duris ir langus. Ji su juo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kiek tiksliai ji pas jį užsisakė durų ir langų – nepamena. Iš karto ji jam sumokėjo 1200,00 Lt, o kitus sutarė sumokėti, kai jau viskas bus atlikta. Ji kaltinamajam padavė avansą, o jis jai – sutartį. Sutartis turėjo būti įvykdyta lyg per vieną mėnesį. Kaltinamasis R. K. tą pačią dieną su dviem vaikinais pas ją namuose išmatavo duris ir langus. Tuo metu darbe vienam vaikinui ji papasakojo, kad užsisakė duris ir langus, ir iš jo sužinojo, kad kaltinamasis R. K. apgaudinėja žmones. Kai ji nuėjo pasiteirauti kaltinamojo įmonės buveinės adresu, ten jau nieko nebebuvo, kaltinamojo ji vis nerasdavo. Po kiek laiko įmonėje ji rado vaikinus, kurie sėdėjo ir žaidė kompiuteriu, jie jai ir davė kaltinamojo namų adresą. Be to, tie vaikinai paskambino į Kauną ir sužinojo, kad jos durys pagamintos, tik reikia susimokėti ir jos bus atvežtos. Susiradusi kaltinamąjį R. K., ji jam pagrasino, kad kreipsis į policiją, taip ir padarė. Paklausta, kodėl dėl netinkamo sutarties vykdymo ji nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka, nukentėjusioji atsakė, jog apie tai ji nieko nežinojusi, jautėsi apgauta, todėl kreipėsi į policiją.

Apklaustas nukentėjusysis T. A. nurodė, jog kaltinamajam R. K. jis reiškia 600,00 Lt civilinį ieškinį, nes iki šiol jam padaryta žala neatlyginta, ir paaiškino, kad įmonėje „Lucra steel“ jis užsisakė duris. Sutarta durų kaina – 1100,00 Lt, su atvežimu ir įstatymu. Šią įmonę jam rekomendavo pažįstamas V. B., todėl jis ir susirado kaltinamąjį R. K.. Jie sudarė sutartį, kad įmonė „Lucra steel“ išmatuos, pagamins ir įdės jam duris. Kaltinamasis R. K. 2005-05-04 atvyko pas jį į namus, išmatavo duris ir paėmė 600,00 Lt avansą, išrašė pinigų gavimo kvitą. Ar pinigai pasiekė įmonę, jis nežino. Durų užsakymas buvo skubus, pagal sutartį visi darbai turėjo būti atlikti per dešimt dienų. Po ko kaltinamasis R. K. dingo. Jis kaltinamajam skambino, iš pradžių kaltinamasis dar atsiliepdavo ir žadėdavo viską sutvarkyti, teisinosi automobilio gedimu, giminaičių ligomis ir pan., bet vėliau – nebe. Įmonėje niekas nežinojo, kur yra kaltinamasis. Tada jis, nieko nebelaukdamas, 2005-06-02 nusipirko iš gamintojo UAB „Karolana“ pagal jo užsakymą pagamintas duris, mokėjo 1065,00 Lt. Jam nežinoma, ar tai didmeninė ar mažmeninė durų kaina, bet į ją neįtrauktas durų atvežimas ir įstatymas. Gamintojas jam paaiškinęs, kad jis sumokėjo visą durų kainą, joks avansas į ją neįskaičiuotas. Nukentėjusiojo nuomone, kaltinamasis R. K. užsakymo neatliko, pasisavino jo pinigus ir iššvaistė.

Liudytojas A. I. paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau kuris iš vadovų, ar kaltinamasis R. K. ar savininkas V. L. jį priėmė, jis nepamena. Kiek pamena, tai V. L. buvo viršesnis už R. K.. (duomenys neskelbtini) turėjo dėti langus ir duris. Kartą jam teko su įmonės darbuotoju M. N. įdėti duris ir langą. Tuo metu, kai jis dirbo, vadovai įmonėje lankydavosi labai retai. Nuolat užeidavo žmonės, skųsdavosi, kad pinigai sumokėti, o sutartys nevykdomos, ir teiraudavosi dėl jų užsakymų vykdymo. Duris ir langus jiems gamindavo UAB „Korolana“. Iš jos taip pat skambindavo ir sakydavo, kad pinigai nesumokami. Be to, liudytojas nurodė, kad įmonėje buvo nenaudotos durys, iš kur jos atsirado, jis nežino. Su įmonės savininku V. L. jis susitarė, kad už atlygį jis pasiims duris, taip ir padarė.

Apklaustas liudytojas M. N. paaiškino, kad į darbą (duomenys neskelbtini) durų ir langų montuotoju jį priėmė direktorius R. K., o atleido – įmonės savininkas V. L.. Toje įmonėje jis išdirbo apie porą mėnesių, teko išeiti, nes darbo nebebuvo. Užsakymus iš žmonių priimdavo arba R. K., arba V. L., o jis vykdavo pas žmones išmatuoti. Kartu vykdavo arba R. K., arba V. L.. Jo darbas buvo nuvažiuoti pas gamintoją paimti langus ar/ir duris bei juos įdėti žmogui. Langus ir duris jiems gamindavo Kaune. Pinigų iš žmonių jis neimdavo, gal kokį kartą ir yra tekę paimti už įstatymą, tai jis juos atiduodavo R. K. arba V. L.. Atlyginimo už darbą jis negavo, bet su juo buvo atsiskaityta – įmonės savininkas V. L. jam davė iš Kauno atvežtas buko spalvos šarvo duris, pagamintas pagal kažkurio žmogaus užsakymą. Savininkas jam sakė, kad žmogus durų atsisakė. Ar tos durys buvo nukentėjusiosios R. S., jis nežino. Iš viso tokių durų, kurias už atlygį atidavė darbuotojams, t.y. jam ir kitam vaikinui, buvo dvi. Kas tvarkė įmonės sąskaitas, jis nežino. Paskutiniais jo darbo mėnesiais nei durų, nei langų iš gamintojo įmonė neparsiveždavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. L. 2010-01-07 parodymus (t. 6, b.l. 67-68, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), liudytojas A. V. L. patvirtino, kad jis kartu su sūnumi V. L. 2005 m. gegužės pabaigoje vyko pas gamintojus – į UAB „Karolana“, pasiimti užsakytų. Tada buvo paimtos ir nukentėjusiosios R. S. durys, tačiau ji jų atsisakė. V. L. nuketėjusiosios duris atidavė įmonės darbuotojui.

Iš protokolo-pareiškimo (t. 1, b.l. 1) matyti, kad nukentėjusioji R. S. 2005 m. gegužės 18 d. praneša policijai apie tai, kad 2005 m. balandžio 30 d. įmonėje „Lucra steel“, esančioje Jonavoje, Panerių g. 9, užsisakė metalizuotas buto duris ir langus (virtuvės ir salono), išsimokėtinai per du metus. Įmonę atstovavo direktorius – prisistatė R. K.. Šis asmuo iš jos paėmė pirmą įnašą – 1201,18 Lt. Durys turėjo būti pagamintos ir įstatytos per 2 savaites, o langai – per 1 savaitę. Tą pačią dieną, t.y. 2005 m. balandžio 30 d. R. K. su vaikinu atvyko pas ją į namus, išmatavo duris ir langus bei surašė užsakymų lapus, kuriuos pasirašė jis ir ji. Nuo to laiko iš įmonės „Lucra steel“ jai niekas nepaskambino, nei langų, nei durų neatvežė. Nuėjusi į įmonės patalpas, direktoriaus R. K. nerado. Susisiekus su juo telefonu, R. K. žadėjo, kad langai ir durys bus atvežti 2005 m. gegužės 18 d. Tačiau nurodytą dieną atvykusi į įmonę, joje nieko nerado, net darbuotojų. Ji mananti, kad R. K. apgaulės būdu, žadėdamas jai pagaminti ir įstatyti duris bei langus, išviliojo iš jos 1201,18 Lt. N. R. S. prašo atlikti tyrimą, nubausti kaltą asmenį ir išieškoti jos pinigus. Pradedamas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b.l. 2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 11-12) matyti, kad (duomenys neskelbtini) patalpos yra trijų aukštų administraciniame pastate, esančiame adresu: Vasario 16-osios g. 16, Jonava. Trečiame aukšte, ant durų, pažymėtų 304 numeriu, yra užrašas ? „Lucra steel“ – žaliuzės, raktai, langai, durys“. Durys užrakintos.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, 15) matyti, jog nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė šiuos dokumentus:

- (duomenys neskelbtini) 2005-04-30 pinigų priėmimo kvitą SPB Nr. 3321138 (t. 1, b.l. 14), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. iš R. S. gavo 1201,18 Lt pagal sutartį J-00015. Šis pinigų priėmimo kvitas yra pasirašytas R. S. ir R. K. bei patvirtintas (duomenys neskelbtini) antspaudu;

- (duomenys neskelbtini) (PARDAVĖJAS), atstovaujamos direktoriaus R. K., ir R. S. (PIRKĖJAS) 2005-04-30 sudarytą pirkimo pardavimo sutartį Nr. J-00015 (t. 1, b.l. 15), iš kurio matyti, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui sąskaitose-faktūrose nurodytas šalių sutartas prekes nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas atitinkamoje sąskaitoje nurodytą kainą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1 p.). Pirkėjas pateikia pardavėjui užsakymą (-us) raštu pasirašytame užsakymo akte (2 p.). Užsakytas prekes pirkėjui pristato pardavėjas savo transportu ir savo lėšomis (3 p.). Pirkėjas už jam suteiktas prekes ar paslaugas privalo atsiskaityti nedelsiant po prekės gavimo akto pasirašymo (4 p.). Pirkėjas, pateikęs užsakymą, privalo pardavėjui sumokėti nemažesnį avansą nei 38,5 % 1156,14 Lt + sutr. mok. – nuo jo prekės vertės (5 p.). Pirkėjas užsakė prekes pagal užsakymą Nr. 03;0015 (6 p.). Pirkėjas pinigus moka pagal jam surašytą atsiskaitymo grafiką. Pirkėjas įsipareigoja sumokėti 3002,95 Lt (7 p.). Pardavėjas garantuoja parduodamų prekių kokybę, atitinkančią nurodytų, UAB „Korolana“ standartų bei techninių sąlygų reikalavimus (8 p.). Pretenzijos dėl prekių kokybės priimamos tik tuo atveju, jeigu dėl prekių kokybės nėra kaltas pirkėjas (10 p.). Pardavėjas įsipareigoja užsakymą įvykdyti ir perduoti pirkėjui per 21 kalendorinę dieną (18 p.). Visi ginčai, galintys kilti dėl šios sutarties arba susiję su šia sutartimi, sprendžiami šalių derybomis, o šalims nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka (28 p.). Ši sutartis yra pasirašyta R. S. ir R. K. bei patvirtinta (duomenys neskelbtini) antspaudu;

- 2005-04-30 įmokų grafiką (t. 1, b.l. 16), iš kurio matyti, jog R. S. perka: šarvuotas durys, plastikinius langus 4 vnt. Turto vertė su PVM ? 3002,95 Lt. Avansas (38,5 %) ? 1156,14 Lt. Pirma įmoka – 1201,18 Lt (1156,14 Lt avansas + 45,04 Lt sutarties mokestis). Įmokų grafike nurodyta, jog tai preliminarus pasiūlymas. Šis grafikas pasirašytas R. K. bei patvirtinta (duomenys neskelbtini) antspaudu. Be to, ranka jame įrašyta – „mokėti kiekvieno mėnesio 30 dieną“;

- sutarties Nr. 00015 užsakymą Nr. 00008 su (duomenys neskelbtini) logotipu (t. 1, b.l. 17), iš kurio matyti, kad užsakomos durys su vidine apdaila (nurodyti konkretūs (sutarti) durų išmatavimai, spalva, vidinė ir išorinė apdaila, spynos ir kt.). Ranka paskaičiuota kaina – iš viso: 1325,25 Lt. Užsakymas pasirašytas įmonės atstovo ? R. K., ir užsakovo ? R. S.;

- 2005-04-30 užsakymą Nr. 03 su (duomenys neskelbtini) logotipu (t. 1, b.l. 18), iš kurio matyti, kad R. S. užsisako 3 langus (nurodyti konkretūs (sutarti) langų išmatavimai, palangės; profiliai, stiklo paketai ir kt.). Ranka paskaičiuota kaina – iš viso: 1677,70 Lt. Užsakymas pasirašytas įmonės atstovo ? R. K., ir užsakovo ? R. S., jog suderinta.

Iš protokolo-pareiškimo (t. 1, b.l. 56) matyti, kad nukentėjusysis T. A. 2005 m. birželio 16 d. praneša policijai apie tai, kad 2005 m. gegužės 4 d. jis su IĮ Lucra steel“, esančios Vasario 16-osios g. 1-304, Jonavoje, direktoriumi R. K. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. J-00017, t.y. „užsisakė metalizuotas duris“, visa kaina ? 1100,00 Lt. Jis sumokėjo 600,00 Lt avansą, jam buvo išduota kasos pajamų orderis. Įmonės direktorius R. K. pats išmatavo duris, paėmė avansą ir nurodė, jog durys bus įstatytos 2005 m. gegužės 12 d., tačiau tai nebuvo atlikta. Įmonės direktorius R. K. dingo, įmonės savininkas V. L. į telefono skambučius neatsako, nuvykus į įmonę, nieko nerasta. Jis manantis, kad R. K. apgaulės būdu, žadėdamas jam pagaminti ir įstatyti duris, išviliojo iš jo 600,00 Lt. N. T. Akramas prašo atlikti tyrimą, nubausti kaltą asmenį ir išieškoti jo pinigus. Pradedamas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b.l. 57).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b.l. 59) matyti, jog nukentėjusysis T. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė šiuos dokumentus:

- (duomenys neskelbtini) 2005-05-04 kasos pajamų orderio kvitą UTI Nr. 0390201 (t. 1, b.l. 60), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) iš T. A. gavo 600,00 Lt. Šis kasos pajamų orderio kvitas yra pasirašytas vyr. buhalterio (buhalterio) R. K. bei patvirtintas (duomenys neskelbtini) antspaudu;

- (duomenys neskelbtini) (PARDAVĖJAS), atstovaujamos direktoriaus R. K., ir T. A. (PIRKĖJAS) 2005-05-04 sudarytą pirkimo pardavimo sutartį Nr. J-00017 (t. 1, b.l. 61), iš kurio matyti, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui sąskaitose-faktūrose nurodytas šalių sutartas prekes nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas atitinkamoje sąskaitoje nurodytą kainą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1 p.). Pirkėjas pateikia pardavėjui užsakymą (-us) raštu pasirašytame užsakymo akte (2 p.). Užsakytas prekes pirkėjui pristato pardavėjas savo transportu ir savo lėšomis (3 p.). Pirkėjas už jam suteiktas prekes ar paslaugas privalo atsiskaityti nedelsiant po prekės gavimo akto pasirašymo (4 p.). Pirkėjas, pateikęs užsakymą, privalo pardavėjui sumokėti nemažesnį avansą nei 600,00 Lt – nuo jo prekės vertės (5 p.). Pirkėjas užsakė prekes pagal užsakymą Nr. (6 p.). Pirkėjas pinigus moka pagal jam surašytą atsiskaitymo grafiką. Pirkėjas įsipareigoja sumokėti už jo užsakytas prekes 1100,00 Lt (7 p.). Pardavėjas garantuoja parduodamų prekių kokybę, atitinkančią nurodytų, UAB „Korolana“ standartų bei techninių sąlygų reikalavimus (8 p.). Pretenzijos dėl prekių kokybės priimamos tik tuo atveju, jeigu dėl prekių kokybės nėra kaltas pirkėjas (10 p.). Pardavėjas įsipareigoja užsakymą įvykdyti ir perduoti pirkėjui per 21 kalendorinę dieną (18 p.). Visi ginčai, galintys kilti dėl šios sutarties arba susiję su šia sutartimi, sprendžiami šalių derybomis, o šalims nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka (28 p.). Ši sutartis yra pasirašyta T. A. ir R. K. bei patvirtinta (duomenys neskelbtini) antspaudu. Be to, šioje sutartyje ranka pažymėta „Extra“ ir „2005-05-12“;

- sutarties Nr. 0017 užsakymą Nr. 00009 su (duomenys neskelbtini) logotipu (t. 1, b.l. 62), iš kurio matyti, kad užsakomos durys (nurodyti konkretūs (sutarti) durų išmatavimai, spalva, vidinė ir išorinė apdaila, spynos ir kt.). Užsakymas pasirašytas įmonės atstovo ? R. K., ir užsakovo – T. A., bei patvirtintas (duomenys neskelbtini) antspaudu.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 6, b.l. 28) matyti, jog nukentėjusysis T. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė šiuos dokumentus:

- UAB „Karolana“ 2005-05-10 sutartį dėl darbų atlikimo (t. 6, b.l. 30), iš kurio matyti, kad užsakomos durys (nurodyti konkretūs (sutarti) durų išmatavimai, spalva, vidinė ir išorinė apdaila, spynos ir kt.). Sutartyje yra įrašų: ties sutarties data ranka pažymėta „Lukra 13“, ties papildomų darbų žyma ? „durų kaina – 1225, papildomas lankstas – 20, iš viso: 1245, kaina keisis, 1065 ?“. Sutarties niekieno nepasirašyta. Ties užsakovo žyma yra įrašas „gamyba“, sutarties apačioje – „pagamintos“;

- UAB „Karolana“ sutartį dėl darbų atlikimo (t. 6, b.l. 31), iš kurio matyti, kad užsakomos durys (nurodyti konkretūs (sutarti) durų išmatavimai, spalva, vidinė ir išorinė apdaila, spynos ir kt.). Sutartyje yra įrašų: ties sutarties datos žyma ranka pažymėta „Lukra 13“, Sutartis pasirašyta užsakovo (pavardė nenurodyta) ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) antspaudu;

- UAB „Karolana“ 2005-06-21 PVM sąskaitą-faktūrą KAR 0000536 (t. 6, b.l. 33) iš kurios matyti, kad T. A. UAB „Karolana“ už šarvuotas duris turi sumokėti 1065,00 Lt (su PVM);

- UAB „Karolana“ 2005-06-21 kasos pajamų orderio kvitą USA Nr. 4432793 (t. 6, b.l. 32), iš kurio matyti, kad UAB „Karolana“ iš T. A. gavo 1065,00 Lt.

Iš UAB „Karolana“ 2010-02-12 rašto (t. 6, b.l. 40) matyti, jog atsakyti, kaip tiksliai (duomenys neskelbtini) pateikdavo jiems užsakymus, negali. Už prekes (duomenys neskelbtini) mokėdavo grynais po gaminių pagaminimo. Duomenų apie V. L. ir V. L. parduotas prekes 2005 m. gegužį-birželį, neturi. Iki šiol yra neapmokėtos dvi (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos – iš viso: 4465,02 Lt (t. 6, b.l. 43-45).

Iš UAB „Karolana“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė:

- (duomenys neskelbtini) 2005-06-01 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už dvi šarvuotas duris – iš viso: 1500,00 Lt (su PVM), sąskaitą priėmė V. L. (t. 6, b.l. 42);

- UAB „Karolana“ 2005-06-01 pinigų priėmimo kvitą USA Nr. 4432784 (t. 6, b.l. 41), iš kurio matyti, kad UAB „Karolana“ iš V. L. gavo 1500,00 Lt.

Iš Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarimų matyti, jog ikiteisminiai tyrimai (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. atžvilgiu buvo pradėti ir pagal kitų asmenų: I. O., A. L., A. A., A. M., P. J. ir V. B., UAB „Parex lizingas“ pareiškimus policijai, tačiau visi jie 2010 m. vasario 10 d. nutraukti: dalis dėl to, jog nepadaryta nusikalstama veika (paimta suma nesiekia 1 MGL), dalis dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, dalis dėl civilinių teisinių santykių (t. 1, b.l. 8-9, t. 6, b.l. 23, 100, 103).

Asmuo traukiamas baudžiamojo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., kai iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą.

R. K. pareikšti kaltinimai, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, sudarė su nukentėjusiaisiais R. S. ir T. A. sutartis dėl užsakymų atlikimo – šarvuotų durų ir plastikinių langų įdėjimo, pinigų priėmimo kvitu ir kasos pajamų orderio kvitu paėmė iš jų avansą, tačiau nukentėjusiųjų užsakymų neatliko, t.y. išvaistė nukentėjusiųjų jam patikėtus pinigus.

Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo R. K., nuketėjusiųjų R. S. ir T. A. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog neginčytina, kad kaltinamasis R. K., eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir veikdamas pagal įmonės nuostatus, turėjo teisę sudaryti su nukentėjusiaisiais (duomenys neskelbtini) vardu darbų užsakymo sutartis bei pinigų priėmimo kvitais ir kasos pajamų orderio kvitais paimti iš jų avansą (užsakymams atlikti reikalingą pinigų sumą). Pažymėtina, kad nukentėjusieji sutarčių pagrindu savo pinigus patikėjo valdyti ne asmeniškai kaltinamajam R. K., o (duomenys neskelbtini) atstovui – direktoriui, veikiančiam ir sandorius sudarančiam įmonės vardu. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) atsiranda visos iš sutarčių su nukentėjusiaisiais R. S. ir T. A. atsirandančios prievolės ir sutarčių nevykdymo pasekmės. Nagrinėjamu atveju, paėmus iš nukentėjusiųjų avansą (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitu ir kasos pajamų orderio kvitu, kaltinamasis R. K. teisėtai valdė jam patikėtą ne nukentėjusiųjų R. S. ir T. A. turtą – pinigus, o (duomenys neskelbtini).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistės L. V. 2005 m. liepos 15 d. išvados Nr. 5-2/75 (t. 3, b.l. 8-33) matyti, kad nustatyta, jog kaltinamasis R. K. 2005-04-30 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321138 paimtų pinigų – 1201,18 Lt, į (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, nes kasos pajamų orderiai surašyti nebuvo (t. 3, b.l. 21).

Duomenų, kad kaltinamasis R. K. kokiu nors būdu perleido tretiesiems asmenims jam patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą – nuketėjusiųjų R. S. ir T. A. pinigus, nenustatyta.

Be to, teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), atstovauja direktoriaus – kaltinamojo R. K., pagal su nukentėjusiaisiais sudarytas sutartis savo įsipareigojimus vykdė – perdavė nukentėjusiųjų užsakymus durų ir langų gamintojui UAB „Karolana“, tačiau tik iš dalies, nes pagamintų durų ir langų nukentėjusiesiems neįstatė. L. V. L. nurodė, jog nukentėjusiosios R. S. durys buvo iš gamintojo atsivežtos, bet nukentėjusioji jų atsisakė, todėl neįstatytos.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras kaltinimo R. K. netikslino/ nekeitė.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl visų šių priežasčių kaltinamasis R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (dėl R. S. pinigų iššvaistymo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (dėl T. A. pinigų iššvaistymo) išteisintinas, nes nepadarytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus kaltinamąjį R. K., nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, nukentėjusiojo T. A. civilinis ieškinys dėl 600,00 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

DĖL NETEISĖTOS (DUOMENYS NESKELBTINI) VEIKLOS

Kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai neigė ir paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog jo vadovaujama (duomenys neskelbtini) užsiėmė apsaugos veikla, bet jis nežinojo, kad ši veikla nėra numatyta įmonės nuostatuose. Kaltinamasis R. K. teigė, jog tai buvo neginkluota apsauga, apsaugos darbuotojai daugiau buvo sargais, kurie prie įėjimo į renginį tikrino bilietus. Jei žmogus bilieto neturėdavo, sargas jiems pasiūlydavo įsigyti bilietą. Apsaugos darbuotojus į darbą priimdavo N. L., tiems žmonėms N. L. ir mokėdavo darbo užmokestį. N. L. tik atveždavo jam tų vyrų socialinio draudimo pažymėjimus, jis padarydavo įrašus apie priėmimą į darbą ir viskas. Kaltinamasis tvirtino, kad su (duomenys neskelbtini) nuostatais nebuvo susipažinęs. Paklaustas, kodėl jis, užimdamas direktoriaus pareigas, nepasidomėjo vadovaujamos įmonės galima veikla, kaltinamasis R. K. negalėjo atsakyti, teisinosi tuo, kad nuostatų įmonėje nebuvo, jie buvo saugomi pas įmonės savininką V. L. namuose.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas V. L. paaiškino, kad jis, kaip įmonės savininkas, už šią įmonės nuostatuose nenumatytą veiklą ? renginių apsaugą, yra Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, jam skirta bausmė – bauda. Be to, jis nurodė, jog renginių apsaugos veiklą sugalvojo ir jiems pasiūlė jo brolis N. L., kuris ir buvo (duomenys neskelbtini) iniciatorius. N. L. tuo metu dirbo policijoje ir negalėjo savo vardu registruoti įmonės, todėl jo paprašė (duomenys neskelbtini) registruoti savo vardu. Visus įmonės dokumentus tvarkė įmonės direktorius – kaltinamasis R. K..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu specialistė L. V. palaikė ikiteisminio tyrimo metu jos duotą 2005 m. liepos 15 d. išvadą Nr. 5-2/75 (t. 3, b.l. 8-33) ir nurodė, kad šią išvadą ji pateikė pagal Jonavos raj. PK pateiktus dokumentus. Ji nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vykdė įmonės nuostatuose nenumatytą veiklą – teikė renginių apsaugos paslaugas, ir gavo atlygį už tai grynais pinigais ir kredito įstaigų pavedimais.

L. N. L. paaiškino, kad jis tiksliai nepamena, kuriam iš jų: ar jam, ar jo broliui V. L., ar kaltinamajam R. K., kilo mintis įsteigti įmonę. Įmonės savininkas buvo jo brolis V. L. ir R. K.. V. L. turėjo stebėti ir mokytis iš R. K. kaip reikia dirbti, o jis jiems yra padėjęs pinigais, tačiau jie jam pinigų taip ir negrąžinę. Nerimaudamas dėl savo investicijų, jis jiems pasiūlė papildomą veiklą – renginių apsaugą, nes turėjo patirties šioje srityje, surasdavo klientų Kaune, tačiau ar tai legalu – leistina (duomenys neskelbtini), turėjo žinoti ir įmonės savininkas V. L., ir įmonės direktorius R. K..

Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo N. L. 2010-01-11 parodymus (t. 6, b.l. 69-70, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), liudytojas N. L. patvirtino, kad tai jis pasiūlė R. K. ir V. L. teikti apsaugos paslaugas ir pasiteiravo jų, ar jų įmonė gali užsiimti šia veikla, jie jį patikino, kad gali.

Apklaustas liudytojas G. J. paaiškino, kad jis apie pusę metu dirbo (duomenys neskelbtini) langų ir durų montuotojų. Į darbą jį rekomendavo N. L., o priėmė – R. K.. Jam žinoma, kad kaltinamasis R. K. paimdavo iš žmonių avansą už darbus, o darbų neatlikdavo. Žmonės jo ieškodavo, skambindavo. Jis pats yra matęs, kaip kaltinamasis R. K. iš žmonių paimdavo pinigus kaip avansą. Paklaustas apie įmonės teikiamas apsaugos paslaugas, liudytojas teigė nieko nežinąs, nes tuo metu, kai jis dirbo, įmonė užsiėmė durų ir langų montavimu.

Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo G. J. 2005-08-18 parodymus (t. 1, b.l. 153-154, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), kad į (duomenys neskelbtini) 2004-12-15 jis įsidarbino apsaugos darbuotoju, liudytojas G. J. kategoriškai tai neigė, teigė nežinąs, gal taip tik buvo įrašytą į jo socialinio draudimo pažymėjimą, tačiau apsaugininko darbo jis nedirbęs. Liudytojas negalėjo paaiškinti teismui, kodėl teismo posėdžio metu pagarsintus parodymus jis pasirašė ir patvirtino, jog protokole užrašytus jo parodymus jis „perskaitė, užrašyta tiksliai“.

Liudytojas G. S. nurodė, jog teismo posėdžių salėje esančio asmens – kaltinamojo R. K., jis nepažįsta, yra matęs gal porą kartų, ir paaiškino, kad jis dirbo apsaugos darbuotoju, tačiau įmonės pavadinimo, kurioje dirbo, nepamena. Taip pat nepamena, ar buvo su juo sudaryta darbo sutartis, padarytas įrašas socialinio draudimo pažymėjime.

Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo G. S. 2005-08-11 parodymus (t. 2, b.l. 3-4, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), liudytojas G. S. patvirtino, kad nuo 2005-01-13 iki 2005 m. kovo jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jo darbas buvo Alytuje – naktiniame klube, savaitgaliais, nuo 23⁰⁰ iki 3⁰⁰ val. Darbo reikalais jis bendraudavo su N. L.. Kuo vertėsi (duomenys neskelbtini), jis nežinojo.

L. V. V. paaiškino, kad jis K. S. centre apie pusę metų dirbo apsaugoje, pasėdėdavo 2-3 valandas per dieną, kaip tik tuo metu vykdavo krepšinio komandos treniruotės. Į darbą jį priėmė direktorius R. K., su kuriuo jis ir sudarė darbo sutartį. Apie darbą apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo pažymėjime taip pat įrašė R. K.. Darbo užmokestį jis gaudavo grynais.

Apklaustas liudytojas S. T. kategoriškai neigė dirbęs apsaugos darbuotoju.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo S. T. 2005-08-18 parodymus (t. 2, b.l. 18, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), kad nuo 2004-11-02 iki 2005 m. kovo jis dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, kad dėl įsidarbinimo jis tarėsi su direktoriumi R. K., kuris jį ir įdarbino, o atlyginimą jam mokėjo/atveždavo N. L., liudytojas S. T. kategoriškai tai neigė, tačiau negalėjo paaiškinti teismui, kodėl teismo posėdžio metu pagarsintus parodymus jis pasirašė ir patvirtino, jog protokole užrašytus jo parodymus jis „perskaitė, parašyta teisingai“.

Iš išrašo iš Policijos departamento prie VRM Centrinės duomenų bazės (t. 2, b.l. 98-100), R. J. asmenų registre pažymėjimo (t. 2, b.l. 104), Prašymo registruoti Juridinių asmenų registre (t. 2, b.l. 105-111), N. L. pareiškimo ir pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto teises (t. 2, b.l. 112-113) matyti, jog (duomenys neskelbtini) registruota 2004 m. rugpjūčio 11 d., kodas: (duomenys neskelbtini), teisinė forma – individuali įmonė, įmonės savininkas – V. L., įmonės vadovas ? direktorius ir atstovas – R. K.. Teisę sudaryti sandorius įmonės vardu turi R. K.. Įmonės buveinė: (duomenys neskelbtini), ? N. L. nuosavybės teise priklausantis butas. Prašymą registruoti (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre 2004 m. rugpjūčio 5 d. pateikė R. K. (t. 2, b.l. 105-111).

Iš (duomenys neskelbtini) savininko 2004 m. liepos 28 d. sprendimo (t. 2, b.l. 114) matyti, jog V. L. nusprendė: įregistruoti naujai steigiamą (duomenys neskelbtini), juridiniu adresu: (duomenys neskelbtini); patvirtinti (duomenys neskelbtini) nuostatus; direktoriumi paskirti R. K.. Sprendimas pasirašyta V. L..

Iš (duomenys neskelbtini) nuostatų, 2004 m. liepos 28 d. patvirtintų įmonės savininko V. L. ir 2004 m. rugpjūčio 11 d. registruotų Juridinių asmenų registre (t. 2, b.l. 116-118), matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra individuali įmonė, įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos veiklos laikotarpis yra neribotas (1 p.). Įmonės veiklos tikslas – siekti pelno, vykdant steigimo dokumente nurodytą veiklą (2.1 p.). Įmonės vykdomos komercinės veiklos pobūdis: 20 medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba; 25 guminių ir plastikinių dirbinių gamyba; 26 kitų ne metalo mineralinių produktų gamyba; 28 metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; 36 baldų gamyba; kita niekur nepriskirta gamyba; 45 statyba; 50 didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas; 51 didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą varyklinėmis ir transporto priemonėmis ir motociklais; 52 mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas; 55 viešbučiai ir restoranai; 63 papildomoji ir pagalbinė transporto veikla; kelionių agentūrų veikla; 67 pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla; 70 nekilnojamojo turto operacijos; 71 mašinų ir įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma; 74 kita verslo veikla; 74.40 reklama; 92 poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla (2.2 p.). Įmonė vykdo šiame steigimo dokumente numatytą ir kitą, Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą veiklą (2.3 p.). Jei pagal galiojančius teisės aktus tam tikrai ūkinei veiklai vykdyti yra reikalinga licencija (leidimas), įmonė gali verstis tokia veikla tik gavus reikalingą licenciją (leidimą) (2.4 p.). Šiuose nuostatuose taip pat nurodyta, kad įmonės savininkas turi teisę samdyti direktorių, tokiu atveju savininkui privalu su direktoriumi sudaryti darbo ar civilinę sutartį ir ne vėliau kaip per 5 dienas apie tai pranešti Juridinių asmenų registrui (3.1-3.2 p.). Individualios įmonės vadovas organizuoja ir vykdo individualios įmonės veiklą (4.1 p.). Jeigu įmonės vadovas dėl pateisinamų priežasčių negali eiti savo pareigų, įmonės vadovo pareigas perima įmonės savininkas (4.5 p.). Įmonės vadovo kompetencija: įmonės veiklos organizavimas ir valdymas; informacijos suteikimas savininkui; sandorių sudarymas¸ finansinių dokumentų pasirašymas; įmonės turto ir komercinių paslapčių saugojimo organizavimas; atidaryti ir uždaryti įmonės sąskaitas bankuose; priima į darbą ir atleidžia iš darbo darbuotojus, skatina, taiko drausmines nuobaudas įmonės darbuotojams; tvarko visus einamus įmonės reikalus; atstovauja įmonę teismuose, arbitraže bei kitose institucijose (4.6 p.).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistės L. V. 2005 m. liepos 15 d. išvados Nr. 5-2/75 (t. 3, b.l. 8-33) matyti, kad nustatyta, jog nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2005 m. balandžio 8 d. (DUOMENYS NESKELBTINI) teikė įmonės steigimo dokumentuose – nuostatuose, nenumatytas renginių apsaugos paslaugas: UAB „Sabonis ir Ko“ atliko paslaugų už 3290,00 Lt.; UAB „Eromitas“ atliko paslaugų už 1200,00 Lt.; UAB „Džesklauda“ atliko paslaugų už 2500,00 Lt.; UAB „Švaistūnas“ atliko paslaugų už 8000,00 Lt.; UAB „O. K.“ atliko paslaugų už 4000,00 Lt.; Prienų kultūros centrui atliko paslaugų už 2250,00 Lt. Už šias (DUOMENYS NESKELBTINI) suteiktas paslaugas visiškai atsiskaityta – (DUOMENYS NESKELBTINI) iš viso gavo 21240,00 Lt. Tai nustatyta pagal (DUOMENYS NESKELBTINI) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir nurodytų įmonių mokėjimus (t. 3, b.l. 12, 75).

Iš Prienų kultūros ir laisvalaikio centro ikiteisminio tyrimo metu pateiktų dokumentų matyti:

- (DUOMENYS NESKELBTINI), atstovaujama direktoriaus R. K., 2004-11-02 kreipėsi į Prienų kultūros centrą su pasiūlymu – siūloma centro apsauga. Apsaugos paslaugų kaina – 150,00 Lt (su PVM) už vieną dieną (t. 6, b.l. 50). Pasiūlymas pasirašytas direktoriaus R. K. ir patvirtintas (DUOMENYS NESKELBTINI) antspaudu;

- (DUOMENYS NESKELBTINI), atstovaujama direktoriaus R. K., ir Prienų kultūros centras 2004 m. lapkričio 2 d. sudarė sutartį Nr. 10-236 (t. 6, b.l. 51-52), pagal kurią (DUOMENYS NESKELBTINI) įsipareigojo palaikyti viešąją tvarką, organizuoti ir vykdyti Prienų kultūros centro (Vytauto g. 35, Prienai) apsaugą (1.1 p.). Objekto apsauga vykdoma per savaitę vieną, Prienų kultūros centro pasirinktą dieną, 8 val. Apsaugą vykdo vienas apsaugos darbuotojas (1.2.2 p.). Administracijai pageidaujant, gali būti iškviesta papildomai apsaugai, bet kuriuo paros metu, mokant papildomai (1.2.3 p.). (DUOMENYS NESKELBTINI) įsipareigojo įvesti ir užtikrinti objekto apsaugos rėžimą ir palaikyti viešąją tvarka saugomoje teritorijoje (2 p.). Sutartis pasirašyta direktoriaus R. K. ir patvirtinta (DUOMENYS NESKELBTINI) antspaudu;

- (DUOMENYS NESKELBTINI), atstovaujama direktoriaus R. K., išrašė Prienų kultūros centrui šias PVM sąskaitas faktūras: 2004-11-25 LCS Nr. 22 (iš viso su PVM – 600,00 Lt), 2004-12-27 LCS Nr. 35 (iš viso su PVM – 600,00 Lt), 2005-01-31 LCS Nr. 49 (iš viso su PVM – 750,00 Lt) ir 2005-03-02 LCS Nr. 000061 (iš viso su PVM – 300,00 Lt) (t. 6, b.l. 53-56). Sąskaitos pasirašytos direktoriaus R. K. ir patvirtintos (DUOMENYS NESKELBTINI) antspaudu. Visos šios sąskaitos buvo apmokėtos: per kredito įstaigas ar grynais. Mokant pinigus grynais, pinigų gavimą parašu patvirtindavo direktorius R. K. (t. 6, b.l. 57-61).

Iš Sodros duomenų bazės išrašo (t. 1, b.l. 131) matyti, jog G. S. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2005 m. sausio 13 d. iki 2005 m. kovo 29 d. Iš 2005 m. sausio 13 d. darbo sutarties (t. 2, b.l. 5) matyti, jog (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. K., priima į įmonę dirbti G. S. – eiti apsaugos darbuotojo pareigas. Sutartis pasirašyta R. K. ir G. S., patvirtinta (duomenys neskelbtini) antspaudu.

Iš Sodros duomenų bazės išrašo (t. 1, b.l. 131) matyti, jog V. V. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. kovo 1 d. Iš įrašo V. V. socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 1873873 (t. 2, b.l. 10) matyti, jog į (duomenys neskelbtini) jis buvo priimtas apsaugos darbuotoju. Šis įrašas pasirašytas direktoriaus R. K. ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) antspaudu.

Iš Sodros duomenų bazės išrašo (t. 1, b.l. 131) matyti, jog S. T. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. kovo 29 d. Iš įrašo S. T. socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 1155129 (t. 2, b.l. 19-20) matyti, jog į (duomenys neskelbtini) jis buvo priimtas apsaugos darbuotoju. Šis įrašas pasirašytas direktoriaus R. K. ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) antspaudu.

Iš Jonavos raj. apylinkės teismo 2008 m. vasario 18 d. baudžiamojo įsakymo (t. 7, b.l. 85, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs) matyti, jog (DUOMENYS NESKELBTINI) savininkas V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas (DUOMENYS NESKELBTINI) (kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos adresu: Marių g. 16-513, Kaune, savininku, laikotarpyje nuo 2004-10-20 iki 2005-04-08, veikdamas bendrininkų grupe kartu su įmonės „L. S.“ direktoriumi R. K., kuris buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei sandorių sudarymą, asmenų į darbą priėmimą, vertėsi (DUOMENYS NESKELBTINI) steigimo dokumentuose – nuostatuose, su kurias jis buvo susipažinęs ir patvirtinęs savo parašu, nenumatyta veikla stambiu mastu ? teikė renginių apsaugos paslaugas šešiems juridiniams asmenims: UAB „Sabonis ir Ko“ atliko paslaugų už 3290,00 Lt.; UAB „Eromitas“ atliko paslaugų už 1200,00 Lt.; UAB „Džesklauda“ atliko paslaugų už 2500,00 Lt.; UAB „Švaistūnas“ atliko paslaugų už 8000,00 Lt.; UAB „O. K.“ atliko paslaugų už 4000,00 Lt.; Prienų kultūros centrui atliko paslaugų už 2250,00 Lt., iš viso, bendrais su R. K. veiksmais, atliko paslaugų už 21240,00 Lt. V. L. skirta 3 MGL (390,00 Lt) dydžio bauda.

Kaltinamajam R. K. pareikštas kaltinimas, kad laikotarpyje nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2005 m. balandžio 8 d., eidamas (DUOMENYS NESKELBTINI) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir sandorių sudarymą bei asmenų į darbą priėmimą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su (DUOMENYS NESKELBTINI) savininku V. L., kuris 2004 m. liepos 24 d. buvo susipažinęs ir patvirtinęs savo parašu (DUOMENYS NESKELBTINI) steigimo dokumentus – nuostatus, vertėsi (DUOMENYS NESKELBTINI) steigimo dokumentuose – nuostatuose, nenumatyta įmonės veikla stambiu mastu ? teikė renginių apsaugos paslaugas 6 juridiniams asmenims t.y. iš viso, veikdamas kartu su V. L., suteikė paslaugų už 21240,00 Lt, t.y. kaltinimas pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 1 d. (neteisėta juridinio asmens veika).

Asmuo traukiamas baudžiamojo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 1 d., kai stambiu mastu vertėsi viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose nenumatyta veikla. Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.34 str. juridiniai asmenys yra skirstomi į viešuosius ir privačius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų ar kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įtaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir kt.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Pagal tuo metu galiojusią 2003-11-06 Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 redakcijos 2 str. 1 d. individuali įmonė yra privatus juridinis asmuo. Ką patvirtina ir (duomenys neskelbtini) nuostatų (t. 2, b.l. 116-118) 1 p.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo R. K., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo V. L., specialistės L. V., liudytojų N. L., G. J., G. S., V. V. ir S. T. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad iš tiesų kaltinamasis R. K. laikotarpyje nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2005 m. balandžio 8 d., eidamas (DUOMENYS NESKELBTINI) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir sandorių sudarymą bei asmenų į darbą priėmimą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su (DUOMENYS NESKELBTINI) savininku V. L., kuris 2004 m. liepos 24 d. buvo susipažinęs ir patvirtinęs savo parašu (DUOMENYS NESKELBTINI) steigimo dokumentus – nuostatus, vertėsi (DUOMENYS NESKELBTINI) steigimo dokumentuose – nuostatuose, nenumatyta įmonės veikla ? 6 juridiniams asmenims teikė ne tik nuostatuose nenumatytas renginių apsaugos paslaugas, bet ir objektų apsaugos paslaugas, įsipareigojant užtikrinti viešąją tvarką saugomose teritorijose (t. 6, b.l. 50-53), t.y. iš esmės versliškai ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos tokiai veiklai, kai ji buvo reikalinga pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-03-12 nutarimu Nr. 160 patvirtintų Asmens bei turto saugos nuostatų 7-8 p. nuostatas.

Nors kaltinamasis R. K. kategoriškai neigia žinojęs, jog tokio pobūdžio veikla yra nenumatyta (DUOMENYS NESKELBTINI) nuostatuose, ir jis nėra susipažinęs su įmonės nuostatais, teismas šiuos kaltinamojo teiginius vertina kritiškai, nes iš 2004 m. rugpjūčio 5 d. prašymo registruoti (DUOMENYS NESKELBTINI) Juridinių asmenų registre (t. 2, b.l. 105-111) matyti, kad jį pateikė pats kaltinamasis – (DUOMENYS NESKELBTINI) direktorius R. K.. Prie prašymo buvo pridėti (DUOMENYS NESKELBTINI) savininko V. L. kuris 2004 m. liepos 24 d. patvirtinti įmonės nuostatai.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. K. akcentavo, jog buvo vykdoma ne ginkluota apsauga, kas iš esmės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis suvokė, jog verstis objektų apsauga yra reikalingi specialūs leidimai – licencija, tačiau sąmoningai vertėsi tokia veikla, neturėdamas licencijos, siekdamas finansinės naudos. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo R. K. nagrinėjama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 203 str. 1 d. (neteisėta juridinio asmens veika) į Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla). Nusikalstamos veikos metu ir Lietuvos Respublikos BK 203 str. 1 d., ir Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. numatyti nusikaltimai buvo vienodo pavojingumo – nesunkūs.

DĖL APLAIDAUS (DUOMENYS NESKELBTINI) APSKAITOS TVARKYMO

Kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino paaiškino, kad būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis tvarkė įmonės apskaitą – taip kaip mokėjo, sugebėjo, stengdamasis nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir nepadaryti žalos. Buhalterinio išsilavinimo jis neturėjo, domėjosi savarankiškai. Kaltinamasis teigęs, kad jis nuolat įmonės savininko prašęs samdyti buhalterį, tačiau šis taupė. Kaltinimas grindžiamas specialisto išvada, tačiau specialistui pateikta tik dalis įmonės finansinių dokumentų: dalis paimta įmonėje (jam nedalyvaujant, net nedalyvaujant savininkui, o dalyvaujant savininko tėvui V. L., kuris tyrėjui padavė tik ką norėjo), dalį dar iš kažkur atnešė įmonės savininkas, tačiau dalis dokumentų nepateikta, trūksta vieno mėnesio dokumentų. Be to, nepatikrinta buhalterinės apskaitos programa jo darbo kompiuteryje, nors ji įmonėje buvo ir įmonėje didžiąją dalį buhalterinės apskaitos jis tvarkė būtent ta kompiuterine programa. Tai, kas konstatuota specialisto išvadoje, galėjo nutikti dėl jo nežinojimo, nesusigaudymo, skubėjimo, apsirikimo, aritmetinių klaidų, o ir dėl nepilno vaizdo, nes dalis įmonės dokumentų nepateikta. Juk teismo posėdžio metu buvę įmonės darbuotojai liudijo, kad gaudami darbo užmokestį jie pasirašydavo. Vadinasi, žiniaraščiai buvo, bet jie nepateikti. Banko sąskaitų pajamų ir išlaidų jis neregistravo, nes banko sąskaitas tvarkė įmonės savininkas V. L.. Ilgalaikio turto jis neinventorizavo, nes įmonė tokio turto neturėjo. Sąskaitos įmonei neišrašytos, tačiau jos surašytos žmonėms. Tai dar kartą patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti ne visi dokumentai. Už buhalterinių dokumentų saugojimą atsakingo žmogaus įmonėje nebuvo. Individualioje įmonėje už buhalterinių dokumentų tvarkymą ir saugojimą pagal įstatymą yra atsakingas individualios įmonės savininkas, ne jis. Jo darbo instrukcijoje, darbo sutartyje, nebuvo nurodyta tvarkyti buhalteriją ir prižiūrėti buhalterinius dokumentus.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas – savininkas V. L. paaiškino, kad jis į įmonės veiklą visiškai nesikišo, įmonės savininku jis nurodytas tik dokumentuose, o viską tvarkė kaltinamasis R. K. ir jo brolis N. L.. Kaltinamasis R. K. ir tvarkė visą įmonės dokumentaciją, iki įsikišo policija. Kaltinamasis R. K. ir užsakinėjo duris bei langus, ir įmonės finansus valdė, ir pinigus ėmė iš žmonių, o jis tik kaltinamojo R. K. ir brolio N. L. paliepimu paimdavo pinigus iš banko, gal kokį kartą yra paėmęs pinigų ir už užsakovų, nepamena.

Teismo posėdžio metu specialistė L. V. palaikė ikiteisminio tyrimo metu juos duotą 2005 m. liepos 15 d. išvadą Nr. 5-2/75 (t. 3, b.l. 8-33) ir nurodė, kad šią išvadą ji pateikė pagal Jonavos raj. PK pateiktus dokumentus. Ji nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buhalterio neturėjo ir apskaitą tvarkė įmonės direktorius R. K., kuris neturėjo buhalterinio išsilavinimo ir nemokėjo tvarkyti buhalterijos. Pagrindiniai pažeidimai yra V. L. ir R. K. veikloje, nes už grynuosius pinigus, pildydamas avansus, yra pasirašęs R. K., o banko atsiskaitomąja sąskaita disponavo V. L.. Išvadoje ji nurodė, kokie buvo padaryti pažeidimai, tvarkant buhalterinę apskaitą. Pagal įstatymą ūkio subjektai buhalterinę apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti įmonės įsipareigojimų ir veiklos. Prašiau papildomų dokumentų iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, bet ko trūko, tai ir parašiau išvadoje. Kadangi įmonėje buvo samdomi darbuotojai, turėjo būti dvejybiniai įrašai, ko nebuvo daroma. Viskas buvo tvarkoma laisva forma. Kaltinamasis R. K. tvarkė apskaitą taip, lyg dirbtų vienas. Tačiau, kai yra daugiau darbuotojų apskaita turi būti tvarkoma kitaip, pagal tam tikrus reikalavimus. Pagal jai pateiktus pirminius dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos duomenis ji nustatė, kad įmonės išlaidos ir pajamos nesutapo. Pinigai turėjo būti gauti, bet jie neįrašyti sąskaitose. Pagal visus išvadoje nurodytus pažeidimus tik iš dalies galima nustatyti įmonės veiklą, jos finansinę apskaitą, bet pilnas vaizdas nesusidarys.

Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. B. 2010-01-29 parodymus (t. 6, b.l. 72, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), liudytojas A. B. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pradžia buvo gera, jie turėjo nemažai klientų, gerai uždirbdavo, bet kiek vėliau įmonė nebeatsiskaitydavo su gamintojais, todėl daug kas su jais nutraukė ryšius. Grynuosius pinigus, gautus iš žmonių už užsakymus, jie atiduodavo kartu su sąskaitomis-faktūromis direktoriui R. K. arba savininkui V. L.. Įmonėje kasos nebuvo, ar jiems atiduoti pinigai buvo įnešami į įmonės sąskaitą kredito įstaigoje, jis nežino. Ir V. L. ir R. K. galėjo naudotis el. bankininkystės paslaugomis. Vienu slaptažodžių generatoriumi jie naudojosi abu, kai susipykdavo, slaptažodžius turėdavo V. L..

L. V. B. paaiškino, kad su kaltinamuoju R. K. jis susipažino per gimines, sužinojo, kad kaltinamasis turi įmonę, o jam reikėjo durų. Kaltinamasis išmatavo jo duris, nuvykę į įmonės buveinę Vasario 16-osios gatvėje, Jonavoje, jie surašė sutartį, jis kaltinamajam paliko 200,00 Lt avansą. Kaltinamasis jam žadėjo, kad durys bus pagamintos per 2-3 savaites. Po kurio laiko jis ieškojo kaltinamojo, šis jam sakė, kad durys nepagamintos. Kiek vėliau kaltinamasis R. K. telefonu nebeatsiliepė. Tada jis kartu su nukentėjusiuoju T. A. kreipėsi į policiją. O duris ir jis, ir nukentėjusysis T. A. pasiėmė iš gamintojo ? UAB „Korolana“, durys buvo užsakytos ir pagamintos. Jis sumokėjo tiek, kiek buvo sutarta užsakant, apie 1000,00 Lt.

Apklaustas liudytojas A. A. nurodė, jog su kaltinamuoju R. K. jis buvo sutaręs dėl langų įdėjimo. Kaltinamasis žadėjo užsakymą įvykdyti per 2-3 savaites. Nesulaukęs, jis ne kartą važiavo į įmonę, kurios pavadinimo šiuo metu nebepamena, ieškojo kaltinamojo, šiaip ne taip jam iš kaltinamojo pavyko susigrąžinti įmokėtus 50,00 Lt. Deja, bet langus jam įdėjo kita įmonė.

Liudytoja A. L. nurodė, kad į kaltinamojo R. K. įmonę, kurios pavadinimo nepamena, ji kreipėsi, kad jai būtų įdėti langai ir roletai. Kaltinamasis pats atvyko pas ją išmatuoti langų, ji jam davė avansą 130,00-150,00 Lt, jis jai išrašė kasos orderį. Užsakymas turėjo būti įvykdytas po mėnesio, tačiau taip nenutiko. Ji ieškojo kaltinamojo, skambino jam, iš pradžių kaltinamasis ją ramino, žadėjo viską sutvarkyti. Po kurio laiko įmonės ji neberado, todėl kreipėsi į policiją. Ikiteisminis tyrimas pagal jos pareiškimą dėl senaties nutrauktas.

Apklausta liudytoja I. O. paaiškino, kad pas kaltinamąjį R. K. ji užsakė langus, sudarė sutartį. Jis atvažiavo pas ją, išmatavo, ji jam davė avansą – 200,00 Lt, ir laukė. Kaltinamasis žadėjo langus įdėti po mėnesio, tada ji turėjo sumokėti likusią kainos dalį. Iš kitų žmonių ji sužinojo, kad kaltinamojo įmonė bankrutavo.

Liudytoja D. P. nurodė, jog ji kaltinamajam R. K. neturi jokių pretenzijų. Ji pas jį užsisakė langus, sumokėjo, o po 2 savaičių laigai jai buvo įdėti. Ji su kaltinamuoju R. K. buvo sudariusi sutartį, sutartis įvykdyta.

Apklaustas liudytojas A. I. paaiškino, kad kaltinamasis R. K. buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. Jis pas juos užsakė duris. Tiksliai nepamena, bet durys buvo pagamintos ir įstatytos, tačiau pavėluotai.

L. S. K. paaiškino, kad kaltinamojo R. K. įmonėje jis buvo užsakęs nestandartines lauko duris. Kaltinamasis išmatavo duris, paėmė avansą. Durys buvo pagamintos ir įstatytos, tačiau brokuotos, nebuvo įdėtos sutartos spynos. Kaltinamasis nuolat žadėjo pataisyti, tačiau taip niekas ir neatvažiavo, broko neištaisė. Duris reikia keisti.

Liudytoja E. G. paaiškino, kad jai buvo reikalingi langai, todėl ji kreipėsi į kaltinamojo R. K. įmonę. Kaltinamasis pas ją atvažiavo, išmatavo, surašė sutartį, paėmė 200,00 Lt avanso. Kaltinamasis žadėjo, kad langai bus pagaminti ir įdėti po 1-2 savaičių. Kada po sutarto laiko niekas pas ją neatvažiavo ir langų neįdėjo, ji nuėjo į įmonės būstinę, kur buvęs vaikinas paaiškino, kad jos langai dar nepagaminti. Atėjusi dar po kurio laiko, įmonėje ji jau nieko neberado.

Apklaustas liudytojas R. P. paaiškino, kad kaltinamojo R. K. vadovaujamoje įmonėje jis užsisakė duris. Užsakymas šiek tiek vėlavo, bet buvo atliktas – durys įstatytos. Durys buvo brokuotos, brokas nepašalintas.

L. R. Č. paaiškino, kad kaltinamojo R. K. įmonėje ji užsakė rolėtus, sudarė sutartį. Kaltinamasis atėjo pas ją, viską išmatavo, pasakė kiek kainuos. Užsakymą padarė laiku, ji sumokėjo, bet po kelių dienų rolėtai nukrito. Ji ieškojo kaltinamojo, kad pataisytų, bet jau neberado.

L. P. J. nurodė, kad nuėjęs į kaltinamojo R. K. vadovaujamą įmonę, užsisakė buto duris – sudarė sutartį. Durų kaina – 970,00 Lt. Kaltinamasis atvažiavo, išmatavo ir pareikalavo avanso – 100,00 Lt, jis jam davė. Sutartu laiku, t.y. po 30 dienų, užsakymas nebuvo įvykdytas. Nuėjęs į įmonę sužinojo, jog vadovo nėra, kad įmonei bankrotas, tada jis kreipėsi į policiją.

Apklausta liudytoja A. M. paaiškino, kad ji su sutuoktiniu per laikraštį susirado įmonę ir nuėjo užsisakyti durų, užsisakė. Aukštas vyras, bet ne kaltinamasis, žadėjo duris padaryti po 2-3 savaičių. Atvažiavo pas juos į namus, išmatavo duris, jie sumokėjo avansą – 110,00 Lt, ir laukė. Po 2-3 savaičių jie nuėjo į įmonę ir sužinojo, kad durys dar nepadarytos. Tada jie po 2 savaičių atėjo vėl ir sužinojo, kad vadovo nėra, įmonė likviduojama. Tada jie dar kartą atėjo susigrąžinti pinigų, bet nieko neberado, skambino, bet niekas nekėlė.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad laikraštyje pastebėjo skelbimą, jog įmonė deda plastikinius langus, įmonės pavadinimo nepamena. Jis toje įmonėje užsisakė langus, langai buvo įdėti, gal kiek pavėluotai, bet įdėti.

L. V. B. nurodė, jog kaltinamasis R. K. yra jos giminaitis. Apie šią bylą jai nieko nežinoma. Ji žino, jog kaltinamasis vadovavo individualiai įmonei, kurios savininkas V. L.. Jie kartu nuomavosi butą, domėjosi bendrovių steigimu ir įsteigė įmonę, kuri užsiėmė langų ir žaliuzių montavimu.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistės L. V. 2005 m. liepos 15 d. išvados Nr. 5-2/75 (t. 3, b.l. 8-33) matyti, kad nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų ir struktūros:

- pažeistas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 redakcija) 10 str., įmonė neturėjo vyriausiojo buhalterio, o įmonės vadovas – R. K., apskaitos netvarkė;

- pažeistas 1995-01-04 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 8 (2002-01-24 redakcija) „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ 1, 22, 29 p., pajamos ir sąnaudos įmonėje nuo 2004-09-15 iki 2005-03-29 buvo atvaizduotos laisvos formos pajamų žiniaraščiuose; nepildyti apskaitai individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose tvarkyti skirti registrai, kuriuose privalomas dvejybinis ūkinių operacijų registravimas;

- pažeistas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 4, 6, 16 str., įmonėje buvo pildomi atskiri kasos pajamų ir sąnaudų žurnalai, kuriuose ne visos pajamos ir išlaidos įtrauktos, t. y.:

- 2740,98 Lt dydžio suma, gauta iš užsakovų: D. P., S. D., A. I., M. B., E. G., V. J., A. M., D. K., T. V., R. P., V. B., A. A., R. Č., L. J., P. J., I. O., ir nurodyta sutartyse bei užsakymuose, jokiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose neatvaizduota;

- neįtrauktas į žurnalą 17055,87 Lt grynų pinigų likutis įmonės kasoje arba įrašytos ne tos sumos, t. y.:

- 2004-10-30 grynų pinigų likutis kasoje nurodytas 582,00 Lt mažesnis;

- 2004-10-08 kasos pajamų orderyje Nr. 0009 nurodyta suma 0,15 Lt mažesnę nei gauta pagal pinigų priėmimo kvitus (kasos pajamų orderyje nurodyti neteisingi kvitų Nr. 3321061/62, o kvitai yra Nr. 3321062/63);

- neteisėtai, nepateikus išlaidas patvirtinančių dokumentų, kasos knygoje nurodomos du kartus tos pačios sąskaitos – faktūros, nuo kasos nurašyta 128,85 Lt sumą, o būtent: 2004-09-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 išrašytą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 0815301455 iš kasos paimta 93,85 Lt, 2004-10-15 pagal kasos pajamų orderį be numerio išrašytą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 9095061 iš kasos paimta 35,00 Lt;

- neregistruotos banko sąskaitos pajamos ir išlaidos;

- pažeistas LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos tvarkos 9 p., neinventorizuotas ilgalaikis turto už 2004 m.;

- pažeistas LR Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 (2004-04-09 redakcija) patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3, 7 ir 30 p., kasos pajamų orderiai, sąskaitos-faktūros neapskaitytos griežtos atskaitomybės blankų apskaitos pajamų-išlaidų knygoje, gautos sąskaitos-faktūros bei PVM sąskaitos-faktūras registruotos iki 2004-10-29; iš 24 užsakovų, kuriems darbai buvo atlikti ir už darbus užsakovai apmokėjo, tik 21-am užsakovui surašytos sąskaitos-faktūros, t. y. nesurašytos sąskaitos faktūros P. Š. pagal 2005-01-24 sutartį Nr. 35-40, K.A. Š. pagal 2005-01-27 sutartį Nr. 32-42 ir V. V. pagal 2005-04-01 sutartį Nr. J-00002; 2005 metais nevesti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai;

- pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 21 str., neišsaugoti apskaitos dokumentai: 3 PVM sąskaitos-faktūros serija LCS Nr. 000054, 000055, 000056; 14 grynų pinigų priėmimo kvitų Serija SPB Nr. 3321098, 3321113, 3321122, 3321140-3321150; 6 PVM sąskaitos faktūros DEG Nr. 0000914-6, LEC Nr. 4586403, KAR Nr. 0000428 ir 0000451, Nr. 0002143, BK Nr. 2004084 ir 2 KPO: PG Nr. 0000707, 0000995.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str., t.y. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, atsakoma už: buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį atsako tas, kas privalo tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą ar saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. atsiranda tik tuo atveju, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. 1 d. 3 p. (nusikalstamos veikos darymo metu (2004-2005 m.) galiojusios redakcijos) individualios įmonės apskaitą tvarko įmonės vadovas. Tuo metu (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo kaltinamasis R. K..

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo R. K., specialistės L. V., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo V. L., liudytojų V. B., A. A., A. L., I. O., D. P., A. I., S. K., E. G., R. P., R. Č., P. J., A. M., A. A. ir V. B. parodymus bei teisiamojo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis R. K. laikotarpyje nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. iki 2005 m. gegužės 26 d., eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. 1 d. 3 p. nuostatas būdamas atsakingas už individualios įmonės apskaitos tvarkymą, tvarkė (duomenys neskelbtini) apskaitą, tačiau pažeisdamas teisės aktų nuostatas, t.y. tvarkė netinkamai – aplaidžiai. Ši kaltinamojo R. K. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos BK 223 str. 1 d. Iš kaltinimo R. K. šalintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) apskaitos netvarkė.

DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PINIGŲ IŠŠVAISTYMO

Kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai neigė, nepripažino (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio ir nurodė, jog šis kaltinimas grindžiamas specialisto išvada, kuri padaryta iš neteisėtai paimtų dokumentų. Paimant įmonės dokumentus, jis nedalyvavo, jam apie tai nebuvo pranešta ir jis nieko apie tai nežinojo. Kažkodėl įmonės dokumentus policijai atidavė visiškai pašaliniai asmenys – įmonės savininko V. L. tėvas V. L., kuris galimai tyčia nepateikė visų įmonės dokumentų. Kaltinamasis atkreipė teismo dėmesį į tai, kad trūksta būtent vieno mėnesio dokumentų, kurie patvirtintų, jog iš kaltinime nurodytų asmenų paimtus pinigus ji įnešė į įmonės kasą.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas – savininkas V. L. nurodė, jog jis įmonės vardu reiškia civilinį ieškinį dėl 12330,14 Lt turtinės žalos atlyginimo, t.y. dėl tiek pinigų, kiek išvaistyta pagal specialisto išvadą. Be to, įmonės savininkas V. L. paaiškino, kad jis į įmonės veiklą visiškai nesikišo, įmonės savininku jis nurodytas tik dokumentuose, o viską tvarkė kaltinamasis R. K. ir jo brolis N. L.. Kaltinamasis R. K. tvarkė visą įmonės dokumentaciją, iki įsikišo policija. Kaltinamasis R. K. ir užsakinėjo duris bei langus, ir įmonės finansus valdė, ir pinigus ėmė iš žmonių, o jis tik kaltinamojo R. K. ir brolio N. L. paliepimu paimdavo pinigus iš banko, gal kokį kartą yra paėmęs pinigų ir už užsakovų, nepamena.

Teismo posėdžio metu specialistė L. V. palaikė ikiteisminio tyrimo metu juos duotą 2005 m. liepos 15 d. išvadą Nr. 5-2/75 (t. 3, b.l. 8-33) ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai ir nebuvo įtraukti į apskaitą. Apskaita turi prasidėti ir baigtis. Iš suvestinių, iš kasos knygų visa veikla matosi, jeigu niekur neįrašyta ir neįnešta į kasą, į apskaitą neįtraukti pinigai, paprasčiausiai dingsta. Pinigų priėmimo kvitai nėra griežtos atskaitomybės dokumentai. Jei dingsta užpildyti kvitai ar sąskaitos-faktūros, negalima nustatyti, kam jie buvo panaudoti. Kai apskaita tinkama, pajamos, išlaidos suvedamos, iš pelno mokami mokesčiai. Šiuo atveju negalima nustatyti nei išlaidų, nei pelno, nei pajamų, ir negalime nustatyti, kiek reikia mokėti mokesčių. Kadangi negalima nustatyti finansinės būklės ir jei įmonė dirbo nuostolingai, tai valstybei pelno mokestis nemokėtas ir nuostolis valstybei nepadarytas.

Apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, kad jis su (duomenys neskelbtini) nesusijęs. Šią įmonę prie kokius 7 metus įkūrė jo sūnūs Vytenis ir Nerijus kartu su kaltinamuoju R. K.. Šios įmonės savininkais turėjo būti N. L. ir R. K., tačiau jie paprašė V. L. registruoti įmonę savo vardu. Taip ir buvo padaryta. Įmonė dėjo duris ir langus. Jie tik dėdavo, nei langų, nei durų negamino. V. L. jam sakė, kad visą finansinę veiklą tvarkė R. K.. Kas priimdavo užsakymus iš žmonių, ir kas imdavo pinigus, jis nežino. Kai ėmė eiti raštai iš antstolių, jis paragino V. L. kreiptis į teisėsaugą. P. R. K. jau ieškojo. Paklaustas apie (duomenys neskelbtini) dokumentų paėmimą, liudytojas paaiškino, kad tuo metu kabinete buvo jis, įmonės savininkas V. L. ir dar du darbuotojai, kurių pavardžių jis nežino.

L. U. V. (iki santuokos – M.) paaiškino, kad darbą (duomenys neskelbtini) jai pasiūlė darbo biržoje. Įmonei buvo reikalinga administratorė. (duomenys neskelbtini) veikla ? langų ir durų įstatymas. Į darbą ją priėmė kaltinamasis R. K., kuris prisistatė įmonės direktoriumi. Įmonėje ji išdirbo apie pusantro mėnesio, nes vėlavo atlyginimai. Pagal pareigybę ji turėjo priimti žmones ir iš jų užsakymus, tačiau ji dirbo labai trumpai, nieko nemokėjo, tai užsakymus iš žmonių priimdavo pats kaltinamasis, jis sudarinėdavo su žmonėmis sutartis, imdavo avansą. Be jos ir vadovo įmonėje dar buvo V. L., kuris nežinia ką veikė, ir du darbininkai – montuotojai. Įmonės buhalteriją tvarkė moteris, bet ji jos nėra mačiusi. Pasitaikydavo, kad ir ji išrašydavo sąskaitas faktūras, kurios pagal mėnesius buvo segamos į segtuvus, taip pat ir paimdavo pinigus iš žmonių, tačiau pinigus ji iš karto atiduodavo vadovui. Ji nėra mačiusi, kad pinigus iš žmonių imtų montuotojai.

Iš 2010 m. sausio 14 d. kaltinamojo R. K. ir (duomenys neskelbtini) savininko V. L. akistatos protokolo (t. 6, b.l. 93-96) matyti, jog kaltinamasis R. K. sutiko, jog įmonėje didžiąja grynųjų pinigų dalimi disponavo jis, tačiau grynaisiais pinigais disponavo ir V. L., kai važiuodavo prekių, pasiimdavo pinigų. Be to, el. kaltinamasis R. K. galėjo daryti bankinius pavedimus.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistės L. V. 2005 m. liepos 15 d. išvados Nr. 5-2/75 (t. 3, b.l. 8-33) matyti, kad nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius R. K., paėmęs:

- iš R. Š. 2005-04-04 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321127 500,00 Lt;

- iš L. M. 2005-04-08 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321128 2000,00 Lt;

- iš V. V. 2005-04-01 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321129 265,00 Lt;

- iš R. Š. 2005-04-04 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321130 1539,00 Lt;

- iš L. B. 2005-04-09 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321131 274,00 Lt;

- iš V. G. 2005-04-13 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321132 106,38 Lt;

- iš V. V. 2005-04-22 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321133 1000,00 Lt;

- iš T. V. 2005-04-26 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321135 3567,00 Lt;

- iš R. P. 2005-04-27 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321136 800,00 Lt ;

- iš V. V. 2005-04-27 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321137 70,00 Lt;

- iš A. B. 2005-03-18 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321123 1539,03 Lt;

- iš A. S. 2005-03-08 pinigų priėmimo kvitu SPB Nr. 3321119 670,00 Lt, nesurašė kasos pajamų orderių, disponavo gautais pinigais.

Iš 2005 m. gegužės 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 2, b.l. 31) matyti, jog Jonavos raj. PK KP tyrėjui (duomenys neskelbtini), esančioje Vasarios 16-osios g. 1-304, Jonavoje, darbuotojas M. N., dalyvaujant A. I., savo iniciatyva pateikė (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie buvo sudėti į dvi kartonines dėžes ir užantspauduoti, nurodytų asmenų pasirašyti. Veiksmas trūko nuo 11³⁰ val. iki 12¹⁰ val.

Iš 2005 m. gegužės 30 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 2, b.l. 32-33) matyti, jog Jonavos raj. PK KP tyrėjui (duomenys neskelbtini) savininkas V. L., dalyvaujant A. I., pateikė (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie 2005 m. gegužės 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole buvo sudėti ir užantspauduoti dvejose kartoninėse dėžėse. Dėžių užantspaudavimas nebuvo pažeistas. Atplėšus kartonines dėžės, visi jose buvę dokumentai buvo apžiūrėti ir surašyti dalyvaujant (duomenys neskelbtini) savininkui V. L..

Iš 2005 m. birželio 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 2, b.l. 32-33) matyti, jog Jonavos raj. PK KP tyrėjui (duomenys neskelbtini) savininkas V. L. savo iniciatyva pateikė segtuvą su (duomenys neskelbtini) dokumentais ir pareiškė, jog daugiau įmonės dokumentų jis neturi.

Iš Jonavos raj. PK ENTG tyrėjo R. S. 2005-05-31 tarnybinio pranešimo (t. 4, b.l. 1) matyti, kad 2005 m. gegužės 30 d. apie 22⁵⁰ val. jis, tikslu surasti ir iškvieti į apklausą R. K., nuvyko (duomenys neskelbtini) savininko V. L. nurodytu R. K. adresu: Chemikų g. 60-12, Jonava, tačiau durų niekas jam neatidarė. R. K. nerastas, todėl nėra galimybės jo apklausti dėl (duomenys neskelbtini) veiklos.

Iš epikrizės (t. 4, b.l. 50-51) matyti, jog R. K. ligoninėje gulėjo nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2005 m. birželio 17 d.

R. K. pareikšti kaltinimai, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, panaudodamas (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitus iš dvylikos įmonės klientų iš viso paėmė 12330,41 Lt, nesurašė kasos pajamų orderių, pinigų neįnešė į įmonės kasą, ir šiuos, (duomenys neskelbtini) priklausančius ir jam patikėtus pinigus, pasisavino, t.y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (turto iššvaistymas).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras kaltinimo R. K. netikslino/ nekeitė.

Iš ikiteisminio tyrimo metu pareikštų įtarimų (t. 4, b.l. 7, 13) R. K. matyti, jog:

- 2005-12-07 dėl šios veikos įtarimas buvo pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. (turto pasisavinimas);

- 2005-12-20 dėl šios veikos įtarimas jau buvo pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (turto iššvaistymas).

Pagal Lietuvos Respublikos BK turto iššvaitymas ir turto pasisavinimas yra dvi skirtingos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad R. K. kaltinimas yra pareikštas dėl (duomenys neskelbtini) turto iššvaistymo, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.

Asmuo traukiamas baudžiamojo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., kai iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą.

Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo R. K., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo V. L., specialistės L. V., liudytojų V. L. ir U. V. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis R. K., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas ir veikdamas pagal įmonės nuostatus, paėmė iš nurodytų dvylikos asmenų pinigus, išrašė jiems (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitus, tačiau nesurašė įmonės kasos pajamų orderių, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti. Nagrinėjamu atveju, paėmus iš nurodytų dvylikos asmenų pinigus (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitais, kaltinamasis R. K. teisėtai valdė jam patikėtą jau (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus. Duomenų, kad kaltinamasis R. K. kokiu nors būdu perleido tretiesiems asmenims jam patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą – nurodytų dvylikos asmenų pinigus, nenustatyta. Esant tokios aplinkybėms, daryti išvada, kad kaltinamasis R. K. nurodytus pinigus ne iššvaistė, o pasisavino, todėl nagrinėjama kaltinamojo R. K. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (turto iššvaistymas) į Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. (turto pasisavinimas). Nusikalstamos veikos metu ir Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., ir Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatyti nusikaltimai buvo vienodo pavojingumo – nesunkūs.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo R. K. teiginius, kad iš (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai buvo paimti neteisėtai. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2005 m. gegužės 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 2, b.l. 31) užfiksuota, jog Jonavos raj. PK KP tyrėjui (duomenys neskelbtini), esančioje Vasarios 16-osios g. 1-304, Jonavoje, darbuotojas M. N., dalyvaujant A. I., savo iniciatyva pateikė (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie buvo sudėti į dvi kartonines dėžes ir užantspauduoti, nurodytų asmenų pasirašyti. 2005 m. gegužės 30 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 2, b.l. 32-33) užfiksuota, jog Jonavos raj. PK KP tyrėjui (duomenys neskelbtini) savininkas V. L., dalyvaujant A. I., pateikė (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie 2005 m. gegužės 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti kaip sudėti ir užantspauduoti dvejose kartoninėse dėžėse. Dėžių užantspaudavimas nebuvo pažeistas. Atplėšus kartonines dėžės, visi jose buvę dokumentai buvo apžiūrėti ir detaliai surašyti dalyvaujant (duomenys neskelbtini) savininkui V. L.. Pastabų dėl šio tyrimo veiksmo įmonės savininkas policijos pareigūnams nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai buvo pateikti Lietuvos Respublikos BPK 98 str. tvarka ir kad šiam veiksmui netaikytinos procesines prievartos priemonių (poėmio, kratos) atlikimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamojo R. K. nurodytas (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų pateikimo procesinis veiksmas nelaikytinas neteisėtu. Teismas taip pat kritiškai vertina ir kaltinamojo R. K. teiginius, kad buvo pateikti ne visi (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, trūksta būtent vieno mėnesio segtuvo. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaip tik kaltinamasis R. K., eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų išsaugojimą. Teiginiai, kad pinigai iš tikrųjų buvo panaudoti įmonės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas – savininkas V. L. įmonės vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl 12330,14 Lt turtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d.). Kadangi žala (duomenys neskelbtini) padaryta nusikalstama kaltinamojo R. K. veika, iš jo priteistina 12330,14 Lt žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str., 115 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).

BAUSMIŲ SKYRIMAS

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., 16 str.) ir du nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 183 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kad pripažino padaręs Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (aplaidžiai tvarkė įmonės buhalteriją) ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. numatytą nusikaltimą jis padarė bendrininku grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (t. 4, b.l. 60-61), tačiau du kartus baustas administracine tvarka (t. 4, b.l. 24-25, 26). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. K. nuolat dirba (t. 4, b.l. 40), šiuo metu užsiima individualia veikla. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. K. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės – baudos. Bausmių dydžiai nustatytini atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 5 p. numatytais baudos dydžiais už neatsargų ir nesunkų nusikaltimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 ir 5 d., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 203 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 50 MGL (6250,00 Lt) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam bausmę – 20 MGL (2500,00 Lt) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 40 MGL (5000,00 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir R. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 MGL (11250,00 Lt) dydžio baudą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. (dėl turtinės žalos padarymo UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ apgaule) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (dėl R. S. pinigų iššvaistymo) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (dėl T. A. pinigų iššvaistymo) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (k. (duomenys neskelbtini)) 12330,14 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtus trisdešimt litų ir keturiolika centų) turtinės žalos atlyginimo.

UAB „Jonavos statybinės medžiagos“ civilinį ieškinį dėl 3065,85 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

T. A. civilinį ieškinį dėl 600,00 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turinčius reikšmės daiktus – užantspauduotą dėžę su (duomenys neskelbtini) buhalteriniais dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui – (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Joana Kvaselytė