- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- I-991-171/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. W.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. W. (S. W.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. W. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. SPRE-370.
2. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (1.45)I-3094.
Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas. Mano, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas, kuriuo grindžiamas ginčijamas Užsienio išmokų tarnybos sprendimas, neturi jokios įrodomosios galios dėl jo darbinės veiklos, kadangi patikrinimo aktas yra priimtas įmonės, o ne darbuotojų atžvilgiu. Be to, 2010 metais jokio realaus UAB „Suzan Mars“ patikrinimo nebuvo.
Ginčijamuose atsakovo sprendimuose objektyviai nepaneigta, kad pareiškėjas dirbo, nes už jį buvo mokami visi mokesčiai Lietuvos Respublikai.
Pareiškėjo nuomone, ginčijamuose sprendimuose remtasi neobjektyviais, nemotyvuotais, nesusijusiais duomenimis, neatsižvelgta į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) nuostatas, Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemos koordinavimo principus, todėl priimti sprendimai yra neteisingi bei nepagrįsti.
Prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (1.45)I-3094. Nurodo, kad sprendimą gavo 2016 m. gegužės 31 d., taigi terminas skundui paduoti suėjo 2016 m. birželio 20 d., o skundą padavė 2016 m. rugpjūčio 30 d.
Paaiškina, kad galimybė susirasti atstovą buvo apsunkinta, kadangi jis gyvena Lenkijoje, be to, privalėjo ieškoti atstovo ne tik kalbančio pareiškėjo gimtąja kalba, bet ir gebančio išaiškinti skundžiamų sprendimų turinį bei esmę. Pareiškėjo manymu, nurodytos aplinkybės yra svarbios ir terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį patenkinti ir atnaujinti terminą skundui paduoti vadovaudamasi jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad atsakovas remiasi Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo aktu, kai patikrinimas nebuvo atliktas, be to, atsakovės priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Užsienio išmokų tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atnaujinti terminą atmestinas.
Administracinė byla nutrauktina.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingu atveju susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).
Pareiškėjas nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (1.45)I-3094 gavo 2016 m. gegužės 31 d., taigi terminas paduoti skundą teismui suėjo 2016 m. birželio 20 d.
Atsižvelgiant į tai, Administracinių bylų teisenos įstatymas 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas kreiptis į teismą buvo praleistas 71 dieną, taigi terminas praleistas ženkliai.
Vertinant prašymo atnaujinti argumentą, kad jis iš karto po ginčijamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo gavimo nesikreipė į teismą, nes laukė, kol darbdavio UAB „Suzan Mars“ atstovė pateiks būtinus skundui parengti dokumentus (darbo sutarčių nuorašus), atkreiptinas dėmesys, kad pačiame ginčijamame VSDFV sprendime yra aiškiai nurodytas šio sprendimo apskundimo teismui terminas (20 dienų) ir jo skaičiavimo pradžia (nuo sprendimo gavimo dienos), todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma skundo padavimo teismui termino eigos pradžia. Gavęs VSDFV sprendimą, pareiškėjas turėjo suprasti, ar skundžiami Tarnybos ir VSDFV sprendimai galimai pažeidžia jo teises, todėl siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą su skundu dėl jų panaikinimo, o ne delsti, o pateikęs skundą per įstatymo nustatytą terminą, vėliau gautus dokumentus teismui galėjo pateikti vėliau arba teismo prašyti juos išreikalauti. Atsižvelgiant į tai, aptariama aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas laiku nepadavė skundo, negali būti laikoma pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą. Tokią poziciją analogiškomis aplinkybėmis yra išdėstęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-610-146/2016).
Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys, kad jis yra Lenkijos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Krokuvoje, nemoka lietuvių kalbos, todėl privalėjo ieškoti atstovo, žinančio lenkų kalbą ir turintį teisinių žinių, todėl galimybė surasti atstovą ir kreiptis į teismą buvo apsunkinta, nepripažintinos svarbiomis, nes jos yra subjektyvios ir visiškai priklausančios nuo jo valios.
Aplinkybė, jog pareiškėjas tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį, negali būti laikoma objektyvia ir nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai teismo nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-778-520/2016).
Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).
Pažymėtina ir tai, kad analogiškose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinės bylose (Nr. AS-76-520/2016, Nr. AS-112-822/2016, Nr. AS-242-520/2016, Nr. AS-610-146/2016) panašios trukmės skundo padavimo termino praleidimas (atitinkamai 7, 17, 20, 18 dienų) kitų nurodytų aplinkybių kontekste nebuvo pripažintas aplinkybe, suteikiančia pagrindą pripažinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsižvelgus į lakoniškus pareiškėjo paaiškinimus skunde, pareiškėjui buvo suteikta galimybė teismo posėdyje pateikti išsamius paaiškinimus ir termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė tas pačias termino praleidimo priežastis, kurios nurodytos skunde.
Teismo vertinimu, pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog skundą parengtų ir išsiųstų teismui nustatytu terminu. Pareiškėjas šiuo atveju objektyviais duomenimis nepagrindė aplinkybės, kad jis, ieškodamas jam galinčio atstovauti advokato, susidūrė su tokiais sunkumais, dėl kurių pareiškėjas neturėjo galimybės per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Nors skundas teismui buvo paduotas po kelių dienų nuo tada, kai buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos, tačiau konstatuotina, kad pareiškėjas operatyviai nepasirūpino savo atstovavimu, nes atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta jau ženkliai (70 dienų) praleidus terminą skundui paduoti.
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.
Atsižvelgus į išdėstytą prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Kadangi pareiškėjo skundas buvo priimtas, terminas skundui pateikti yra praleistas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti, todėl ši administracinė byla Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punkto pagrindu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsniu, 103 straipsnio 8 punktu, 107–108 straipsniais, 152 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo S. W. (S. W.) prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (1.45)I-3094 paduoti.
Nutraukti administracinę bylą Nr. I-991-171/2017 pagal pareiškėjo S. W. (S. W.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.