Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. tvirkino mažametį asmenį:

2013 m. liepos 27 d., apie 14.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas mažametės G. Š., gimusios 2001 m. spalio 15 d., būkle, kuri dėl savo mažametystės negalėjo visiškai suprasti prieš ją atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, atsigulęs ant sofos – lovos, apkabino, ir ranka lietė jos krūtinę, iš karto po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-07-27, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tame pačiame bute, pasinaudodamas mažamečio M. J., gimusio 2008 m. gegužės 18 d., būkle, kuris dėl savo mažametystės negalėjo visiškai suprasti prieš jį atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, paprašė jo parodyti lytinius organus bei, iš kart po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 27 d., tikslus laikas nenustatytas, tame pačiame bute, pasinaudodamas mažamečių G. Š., M. J. ir J. V., gimusios 2001 m. rugpjūčio 19 d. būkle, kurie dėl savo mažametystės negalėjo visiškai suprasti prieš juos atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, nusimovė kelnes ir apatines kelnaites bei parodė jiems savo lytinius organus, t.y., tokiu būdu atliko mažamečių tvirkinimo veiksmus.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. liepos 27 d, apie 14 val., būdamas girtas, atėjo į savo kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antrame aukšte. Ant sofos gulėjo anūkai Matas, Jolita ir žmonos brolio dukra Gabrielė, visi apsivilkę viršutiniais rūbais. V. J. atsigulė šalia Gabrielės. Palietė ją ranka, kad Gabrielė pasitrauktų, galėjo paliesti ir jos krūtinę. Galėjo paprašyti Mato parodyti savo lytinį organą, tačiau tai padarė juoko forma, dėl girtumo. Nepamena, ar rodė savo lytinius organus vaikams, tačiau galėjo parodyti. Mano, kad nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo girtumas. Ankščiau niekuomet taip nesielgė ir mažamečių vaikų, tuo labiau savo anūkų jis netvirkino. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b.l. 48, 51).

Nepilnametė nukentėjusioji G. Š. parodė, kad 2013 m. vasarą, dienos metu, ji su pussesere J. V. ir sūnėnu Matu, kuriam penki metai, buvo bute, (duomenys neskelbtini). Antrame aukšte, kambaryje ji migdė Matuką ant sofos- lovos. Matukas gulėjo prie sienos, Jolita viduryje, o ji krašte. Matukas nusirengė viršutinius rūbus ir atsigulė su kelnaitėmis ir marškinėliais. Gulėdami buvo užsikloję antklode. Į kambarį atėjo Valerijus, Jolitos ir Matuko senelis. Jis buvo girtas. Valerijus atsigulė į lovą šalia G. Š.. Ji gulėjo ant šono nugara į Valerijų. Jolita atsigulė gale lovos Matuko kojų, nes bijojo Valerijaus. Jis palindo po antklode ir apkabino G. Š.. Po to suėmė jai krūtinę. T. V. atsikėlė, atsiklaupė ant lovos ir pasakė Matukui „parodyk savo pimpaliuką“. Matukas atsistojo ant lovos, nusiėmė kelnaites, ir parodė Valerijui užpakalį. Valerijus išlipo iš lovos, nusismaukė kelnes ir kelnaites, parodė savo lytinius organus , sakydamas: „žiūrėk“. G. Š. jam atsakė, kad jai neįdomu, nustūmė Valerijų nuo savęs. Vaikai buvo išsigandę, pabėgo iš kambario į pavėsinę ir užsirakino. Viską papasakojo Matuko tėčiui ir mamai (b.l.27-29).

Nepilnametė liudytoja J. V. parodė, kad 2013 m. vasarą, tikslios datos nepamena, dienos metu, ji močiutės namuose, antrame namo aukšte, kambaryje, kartu su Gabriele migdė Matuką. Kambaryje buvo ištiesta sofa – lova su patalyne ir viena antklode. Matukas gulėjo prie sienos, ji viduryje, o krašte Gabrielė. Į kambarį įėjo girtas senelis. Jis atsigulė šalia prie Gabrielės. J. V. atsikėlė ir atsigulė gale kojų prie Matuko. Matė, kad senelis apsikabino Gabrielę, ar ją glamonėjo, nematė. Senelis prašė Matuko parodyti savo „pimpaliuką. Senelis taip pat nusismaukė savo kelnes ir priėjęs prie Gabrielės rodė jai savo lytinius organus. Gabrielė nusisuko ir į senelį nežiūrėjo. Gabrielei pastūmus senelį, jie išbėgo į koridorių. Viską papasakojo Matuko tėčiui ir močiutei. Senelio ji labai išsigando (b.l. 24-25).

Nepilnametis liudytojas M. J. parodė, kad vasarą, jis, Jolita ir Garbrielė buvo kaime pas senelius. Dieną atsigulė miegoti ant sofos, tačiau užmigti negalėjo, nes atėjo į kambarį girtas senelis ir triukšmavo. Senelis jo prašė parodyti „peliuką“ ir jis jam parodė. Po to senelis nusimovęs kelnes parodė savo „peliuką“. Senelis nei vieno iš jų neglostė ir rankomis nelietė. Po to, jie iš kambario pabėgo, nes Jolita bijojo senelio. Ankščiau senelis jam savo „peliuko“ nebuvo rodęs ir jo neprašė rodyti (b.l.16-17).

Liudytoja I. V. parodė, kad 2013 m. liepos 27 d., per pietus, ji kartu su mama B. J. išvažiavo į kapines. Namuose, (duomenys neskelbtini), paliko savo mažametę dukrą J. V. ir brolio sūnų Matą. Prie namų esančių garažų buvo ir jos neblaivus tėvas V. J., bei Mato tėtis I. J.. Po dviejų valandų joms sugrįžus namo vaikai papasakojo, kad V. J. graibstė Gabrielę už krūtinės. D. J. vėliau patvirtino, kad matė, kaip senelis rankomis grabaliojo Gabrielę, glamonėdamas jai krūtinę. Po to senelis paprašė Mato parodyti „pimpaliuką“. Matas parodė užpakaliuką, visi juokėsi. Tuomet senelis pasakė, kad ir jis parodys savo užpakalį. Jolita nenorėdama matyti tokių vaizdų nusisuko, o senelis išsitraukęs parodė Matui ir Gabrielei savo lytinius organus (b.l.20-22).

Liudytojos D. S. ir B. J. davė parodymus, analogiškus liudytojos I. V. parodymams (b.l. 6-8, 10-11,35-37).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. J. tvirkino mažamečius asmenis G. Š., M. J., J. V.. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį.

Nusikaltimą V. J. padarė tiesiogine tyčia: jis žinojo, kad tvirkinamuosius veiksmus atlieka prieš mažamečius savo anūkus, suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti.

V. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 54-56). V. J. dirba, gauna nuolatines pajamas. Jis turi šeimą, tačiau nusikalstamus veiksmus atliko prieš artimus asmenis anūkus – Matą (5 m.), Jolitą (12 m.), bei žmonos brolio dukrą – Gabrielę (12 m).

V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir gailisi dėl nusikalstamos veikos pasekmių. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu V. J. skiriama Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (LR BK 48 str. 2 d.). Siekiant padėti kaltinamajam V. J. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skiriamas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, taip pat skiriamas šiame įstatyme nenumatytas įpareigojimas -dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 49).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje, ir jam paskirti vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimus būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.