Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2020-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-34-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
A5.-34-297/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00476-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. V., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-34-297/2020Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00476-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 8 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, Eglei Bubėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam inspektoriui V. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistravęs ūkininko ūkį, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2019 m. gruodžio 4 d. nustatė, kad pas ūkininką J. V. adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. dirbo J. K. ir S. P., t. y. medžio pjovimo staklėmis (kreizu) pjovė šakas ir senus padėklus, tačiau su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys. J. K. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. apie 8 val. su S. P. atėjo pas ūkininką J. V., kaip buvo iš anksto susitaręs S. P.. J. V. parodė šakas, kurias reikia supjauti, ir ji su S. P. jas pjovė. Pas J. V. ji dirbo ne vieną kartą ir už darbo dieną ji gaudavo 10 Eur, o S. P. – 15 Eur. S. P. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. su J. K. pas ūkininką J. V. atėjo 8 val., kaip iš anksto buvo susitaręs; 8.20 val. nuėjo prie medžio pjovimo staklių (kreizo), kur buvo sukrautos alksnių šakos, ir pradėjo darbą. Jis pjovė šakas, o J. K. atmesdavo atpjautus pagalius. Baigus pjauti šakas, J. V. atnešė supjaustyti seną padėklą, ir, jį pjaunant, J. K. susižalojo ranką, tai įvyko apie 9 val. J. V. sutvarstė J. K. ranką ir kartu su juo nuvežė į ligoninę. Grįžęs iš ligoninės, S. P. baigė pjauti likusius padėklus su benzininiu pjūklu, po to važiavo parvežti grūdų ir už tos dienos darbą jam buvo sumokėta 15 Eur. Taip pat S. P. nurodė, kad jis pas J. V. atlygintinai dirbo dažnai. J. V. pripažino, kad 2019 m. lapkričio 20 d. 8 val. pas jį buvo atėję J. K. ir S. P., juos pamaitino, po ko jie pasisiūlė supjauti malkas, ir S. P. dirbant su kreizu, J. K., kuri atmetinėjo atpjautus pagalius, apie 9 val. buvo sužalota ranka. Tokiu būdu, ūkininkas J. V., būdamas darbdaviu, 2019 m. lapkričio 20 d., esant darbinių santykių požymiams, atlygintinai leido dirbti prie medžio pjovimo staklių J. K. ir S. P., nesudaręs su jais darbo sutarčių, nepranešęs nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tokiais veiksmais J. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu J. V. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 20 d. ryte pas jį atėjo J. K. ir S. P., kurie gyvena vargingai, todėl davė jiems pavalgyti, išgerti kavos, o kai šie pasisiūlė padėti supjauti malkas, jis sutiko ir leido jiems dirbti su jo medžio pjovimo staklėmis. S. P. bepjaunant medinį padėklą, J. K., kuri stovėjo prie staklių ir padėjo S. P., susižalojo ranką, tada J. V. nuvežė ją į ligoninės priėmimo skyrių. J. V. pripažino, kad tą dieną davė S. P. už darbą 15 Eur. Su S. P. ir J. K. darbo sutarčių nebuvo sudaręs, nes nežinojo ir nesuprato, kad to reikia. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, prašė atsižvelgti į tai, kad jis pensininkas, gauna nedidelę pensiją, turi sveikatos problemų, vaistams išleidžia daug pinigų. Gyvena dviese su sutuoktine, kuri irgi yra senatvės pensininkė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. P. parodė, kad tą dieną, kai jo sugyventinė J. K. susižalojo ranką, jis dirbo pas J. V., staklėmis pjovė šakas, medinius padėklus. Vėliau iškrovė grūdus. Už darbą J. V. davė jam 15 Eur. Kad reikia supjauti šakas, jiems pasakė J. V., jis pajungė ir medžio pjovimo stakles. Ir anksčiau buvo atvejų, kada S. P. J. V. prašymu padėjo jam dirbti įvairius darbus – pjovė medžius, tvarkė šieną, mėžė, už darbą J. V. duodavo jam 5 eurus, kartais 10 eurų, atsilygindavo maistu.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. K. patvirtino, kad J. V. buvo prašęs ateiti pas jį pjauti malkų, todėl ji su sugyventiniu nuėjo pas J. V. ir abu dirbo prie staklių, t. y. S. P. pjovė šakas, o J. K. atmesdavo nupjautus pagalius. Taip jiems bedirbant, staklės įtraukė jos pirštinę ir buvo sužalotas jos rankos pirštas, tada J. V. nuvežė ją į ligoninę.

Administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1) fiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės.

2019 m. gruodžio 6 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1063-0096 (b. l. 3–5) nurodyta, kad vykdant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 4 d. pavedimą Nr. 1944, 2019 m. gruodžio 4 d. atliktas veiklos, vykdomos (duomenys neskelbtini), inspektavimas ir pagal pateiktus dokumentus bei rašytinius paaiškinimus nustatyta, jog pas ūkininką J. V. 2019 m. lapkričio 20 d. prie medžio pjovimo staklių dirbo J. K. ir S. P., su kuriais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta nustatyta tvarka ir terminais VSDFV teritoriniam skyriui. Prie akto pridėtos nuotraukos, kuriose fiksuotos medžio pjovimo staklės, su kuriomis dirbo J. K. ir S. P., taip pat užfiksuota J. K. sutvarstyta ranka (b. l. 14, 15).

Iš J. V., J. K., S. P. rašytinių paaiškinimų matyti, kad šie asmenys įvykio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teismo posėdyje (b. l. 7–11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad J. V. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė yra įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, taigi, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad faktiškai dirbdamas darbdavio naudai asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. N575-3202/2011, 2012 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. N575-520/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d. J. K. ir S. P. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), J. V. nurodymu dirbo jo naudai pagalbinius ūkio darbus – pjovė medžių šakas ir medinius padėklus, šiuos darbus dirbo atlygintinai, J. V. sumokėjo S. P. už darbą 15 Eur, be to, su dirbusiais asmenimis buvo atsiskaityta maistu. J. V. buvo sutaręs su S. P. ir J. K. kokį konkrečiai pagalbinį darbą jie turi dirbti, leido dirbti jam priklausančiomis medžio pjovimo staklėmis. Esant darbinių santykių požymiams, su pagalbiniais darbininkais turėjo būti sudarytos rašytinės darbo sutartys ir prieš vieną dieną iki numatytos jų darbo pradžios turėjo būti pranešta VSDFV Alytaus skyriui apie minėtų asmenų įdarbinimą (DK 42 straipsnio 1, 2, 4 dalys), tačiau J. V. šių įstatymo reikalavimų neįvykdė, taigi, jis leido J. K. ir S. P. dirbti nelegalų darbą jo naudai (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Nors J. V. nurodė, kad jis nežinojo apie būtinumą sudaryti darbo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis nustato, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. J. V., būdamas įregistravęs ūkininko ūkį, privalėjo vykdyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies, DK 42 straipsnio 1, 2 dalių, o taip pat ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui skirtinos baudos dydis yra nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimą, vadovaujasi ANK 32 straipsnyje nustatytais bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad J. V. leido dirbti nelegalų darbą dviem asmenims, tačiau nelegalus darbas truko tik vieną dieną. J. V. nusižengė būdamas 83 metų amžiaus, su nusižengimu sutiko ir nuoširdžiai gailisi, šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. J. V. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Jis yra senatvės pensininkas, gauna 285 Eur dydžio senatvės pensiją, kitokių pajamų neturi. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nelegalaus darbo trukmę, J. V. asmenybę, jo turtinę padėtį, byloje nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sprendžia, kad net ir minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda šiuo atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimo, taigi, nebūtų teisinga nuobauda, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, jog yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies (2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 red.) nuostatas ir skirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2, 6 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

J. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant šio kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė UrbanavičienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 19108833310, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.