- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- 2YT-2897-503/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00454-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. M. pareiškimu (CBP-1993) prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo motinos D. M. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiniu valdymu priėmė jis. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina D. M., kuri nuosavybės teise turėjo 1/2 dalį žemės sklypo su 1/2 dalimi gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Jo tėvas bei D. M. sutuoktinis J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kad paveldėti motinai priklausantį turtą jis per tris mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po jos mirties. Tačiau jis to nepadarė, nes žinojo, kad 2007 m. spalio 30 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Virbalio seniūno patvirtintu testamentu jo motina D. M. visą jai priklausantį turtą po savo mirties paliko jo seseriai J. R.. Jo sesuo J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Tačiau tik po sesers mirties jis sužinojo, kad po motinos mirties jo sesuo J. R. pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepadavė ir paveldėjimo bylos po motinos mirties neužsivedė, todėl nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) iki šiol yra registruotas jo motinos D. M. vardu. Po sesers mirties į mane kreipėsi M. P. A., kuriam priklauso kita 1/2 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), prašydamas jam parduoti motinai priklausančią turto dalį. Būtent tada jis ir sužinojo, kad jo sesuo paveldėjimo bylos po motinos mirties nebuvo užsivedusi ir motinai priklausančio turto nepaveldėjo.
Sužinojęs, kad paveldėjimo byla po mano motinos mirties užvesta nebuvo jis kreipėsi į notarą dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentų tvarkymo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas nuo motinos mirties ir notaras iš jo priimti jokių dokumentų dėl turto paveldėjimo jau nebegali. Šiuo metu, norėdamas susitvarkyti motinai D. M. priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, jis turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Mirus motinai jis ją palaidojo, jam atiteko kai kurie jai priklausančiuose namuose buvę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai bei įvairios smulkmenos (knygos, nuotraukos ir kt.). Po motinos mirties jis dažnai lankėsi motinai priklausančiuose namuose, seseriai nuolatos padėjo juos prižiūrėti, jais rūpintis, prisidėdavo prie namo bei ūkinio pastato aplinkos tvarkymo, žolės pjovimo ir t.t. Jis savo asmeninėmis lėšomis sumokėdavo ir kai kuriuos komunalinius mokesčius, žemės mokestį, nes sesuo J. R., kuri gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame name, dėl sunkios materialinės padėties (buvo pensininkė) bei dėl savo priklausomybių to padaryti neišgalėjo. Mano, jog būtent dėl šių priežasčių ji neužsivedė pas notarą ir paveldėjimo bylos po motinos mirties. Šiuo metu jis ir toliau rūpinasi motinai priklausančiu turtu ir jį valdo. Tokiu būdu jis priėmė palikimą po savo motinos D. M. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Iš esmės pakartojo pareiškime aprašytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jis po motinos mirties iš esmės priėmė motinos palikimą, nes po mamos mirties faktiškai valdė, tvarkė, prižiūrėjo motinai priklausančią namo dalį, naudojo motinai priklausančią žemės sklypo dalį, nes sesuo dėl priklausomybės buvo nepajėgi tai daryti (2021 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas atsiliepime į pareiškimą (DOK-16745) iš esmės nurodė, kad pareiškimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas savo prašymą pagrįs ir įrodys. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas atsiliepime į pareiškimą (DOK-17981) iš esmės nurodė, kad pareiškimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas savo prašymą pagrįs ir įrodys. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Pareiškėjas S. M. motinos D. M. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybes byloje grindė rašytiniais įrodymais : D. M. mirties liudijimu AA Nr. 588665; J. M. mirties liudijimu III-OK Nr. 364727; J. R. mirties liudijimu Nr. 20-16911337; S. M. gimimo liudijimu ; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (registro Nr. 39/7470), jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė D. M., o šiame sklype esančio gyvenamojo namo ½ priklauso D. M.; 2007-10-30 testamentu, jog D. M. palikimą palieka J. R.; testamentų registro išrašais, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne pagal palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo faktų; kad registre nėra įregistruotas J. R. sudarytas testamentas, kad registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne pagal palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo faktų, asmenybę patvirtinančiu dokumentu Nr. 15315563.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50–51 straipsniai nustato, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėjas S. M. laikomas priėmusiu motinos D. M. palikimą, kai šis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjo S. M. pateikta rašytinė medžiaga, jo teismo posėdžio metu išsakyti išsamūs, įtikinami paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad jis motinos D. M. palikto po mirties turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo tarp įpėdinių. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjas S. M. motinos D. M. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą po motinos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.