Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovo L. S. ieškinį patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo B. J. Č. priteisė 41 000 Eur skolą, 2 458,01 Eur palūkanų (iš viso 43 424,76 Eur, 149 937 Lt) ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o taip pat 1 307,34 Eur (4 514 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nustatė, kad ieškovo pateikto šalių susitarimo forma ir tyrinys atitinka rašytinės paskolos sutarties sąlygas: pirmoje šio dokumento pastraipoje atsakovas besąlygiškai įsipareigojo grąžinti L. S. 41 000 Eur skolą pagal suderintą grafiką (grafiko sąlygos – „iki 2012 gruodžio 31 d. lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį” įrašytos atsakovo ranka); antroje susitarimo pastraipoje įtvirtina, kad paskola buvo suteikta 2011-09-29, iki 2012-04-30 grąžinta 4 000 Eur, o pažeidus skolos grąžinimo grafiką, šis netenka galios ir skolininkas privalo grąžinti visą skolą bei sumokėti 0,02 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną dieną.

Teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi byloje paskyrė dokumento rekvizitų ir medžiagų, o taip pat rašysenos ekspertizes. Ekspertai, atsakydami į teismo užduotą klausimą: ,,ar visas dokumentas, t. y. 2012-04-30 susitarimas tarp B. J. Č. ir L. S. išspausdintas tuo pačiu spausdinimo veiksmu?“ – pateikė atsakymą, kad tikėtina, jog tekstas yra atliktas vienu spausdinimo veiksmu; nustatė, kad susitarime skolininkas, šalia žodžių „B. J. Č.“ pasirašė atsakovas B. J. Č., jog požymių, rodančių, kad parašas buvo sąmoningai iškraipytas, nenustatyta.

Remdamasis šiomis teismo ekspertų išvadomis, byloje surinktais įrodymais, šalių paaiškinimais, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, jog jo parašas po šalių susitarimu buvo suklastotas, o antra susitarimo teksto pastraipa, kuria jis pripažino skolą bei įsipareigojo mokėti palūkanas tuo atveju, jei pažeis skolos gražinimo terminą, – yra įspausdinta jau po to, kai buvo pasirašytas susitarimas, kurį sudarė viena teksto pastraipa, t. y. realiai pinigai perduoti nebuvo ir paskolos santykiai tarp šalių nesusiformavo.

Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad dokumento rekvizitų techninės ekspertizės išvada nėra patikima, būtina skirti papildomą ekspertizę, nes išvada pateikta kaip tikėtina, o tiriamojoje akto dalyje ji padaryta vienareikšmiškai. Sprendė, kad vien šie atsakovo teiginiai nepatvirtina akto nenuoseklumo ar prieštaringumo, o skirti papildomą ekspertizę nėra pagrindo. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog atlikę rašysenos ekspertizę ekspertai neidentifikavo beveik neįskaitomo spaudo „pavyzdys“, kuriuo per klaidą buvo pažymėtas dokumento originalas, nesudaro pagrindo abejoti ekspertų išvadų pagrįstumu. Pažymėjo, kad atsakovo pozicija dėl susitarimo teksto ir parašo tikrumo yra nenuosekli ir nelogiška: pirminiuose procesiniuose dokumentuose jis teigė, jog antra susitarimo teksto pastraipa įspausdinta į tekstą vėliau, tačiau neginčijo savo parašo tikrumo; jau nagrinėjant bylą teisme atsakovas ėmė tvirtinti, kad jo parašas taip pat suklastotas. Pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog susitarimas tarp šalių dėl lėšų grąžinimo buvo susijęs su šalių verslo santykiais, nepateikė jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti – neatskleidė nei šių santykių turinio, nei jų aplinkybių.

Teismas sprendė, kad atsakovas laiku neįvykdė susitarime nustatytų įsipareigojimų, todėl privalo mokėti 8 487 Lt sutartinių palūkanų, tai yra po 0,02 proc. kiekvieną dieną nuo paskolos suteikimo –2011-09-29, iki bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-07-29 (CK 6.874 str., 6.874 str.).

Teismas netenkino ieškininio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo nurodęs, kad šalys susitarime dėl jų nesusitarė nors pagal CK 6.72 straipsnio reikalavimus susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sprendė, kad pagal CK 6.37, 6.210 straipsnių nuostatas skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas.