Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, susipažinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VMI prie FM pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir paskirti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą. Pareiškime nurodoma, kad mokesčių mokėtojų registre UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės vykdoma veikla – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra A. G.. Patikrinus įmonės kasą nustatyta, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais mokėjo darbo užmokestį ir tiekėjams. Pareiškime pažymima, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra iškelta bankroto byla, todėl įmonė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Taip pat pažymima, jog patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 8 d., nustatyta, kad A. G. bendrovė turėjo galimybę atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto minėtame kodekso straipsnyje, pradedama pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Nors įstatymų leidėjas ir nekelia griežtų reikalavimų tokio pareiškimo turiniui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į teismą pareiškimu kreipėsi valstybinė institucija, turinti viešojo administravimo įgalinimus, jos pateikiamų procesinių dokumentų turiniui bei priedams yra keliami didesni reikalavimai. Nors ATPK 262 straipsnis detaliai nereglamentuoja institucijos, besikreipiančios į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies bei 272 straipsnių nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

VMI prie FM pareiškimas A. G. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą yra kaltinimą atitinkantis oficialus dokumentas, kuriuo remiantis teismas priima nutartį iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kartu ir vienas iš dokumentų, kuris nustato administracinio teisės pažeidimo teisenos ribas, todėl tokio pareiškimo turinys turėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, numatytus ATPK 260 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje teisės normoje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole privalomai turi būti nurodoma protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Nesant aiškaus kaltinimo asmens teisė į gynybą būtų pažeista.

Susipažinęs su pateiktu VMI prie FM pareiškimu bei jo priedais teismas nustatė, kad VMI prie FM pareiškimas atitinka ne visus įstatymo numatytus privalomuosius požymius. Pažymėtina, jog kartu su pareiškimu yra pridedami mokestinės nepriemokos balansai, kasos knygos išrašo kopija, tačiau nėra pridedamas joks dokumentas (pvz., operatyvaus patikrinimo aktas), kuriame būtų užfiksuoti atlikto patikrinimo rezultatai, kas aktualu ir administracinės nuobaudos terminų skaičiavimui. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, pažeidimas, įtvirtintas ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, priešingai nei nurodoma pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, yra trunkamojo pobūdžio. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje <...> arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>. Kadangi byloje nėra jokio dokumento apie atliktą patikrinimą, nėra aišku, ar iš tiesų buvo atliktas koks nors UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas, jei taip, tai kada šis patikrinimas buvo atliktas, kas jame dalyvavo, kokius paaiškinimus davė suinteresuoti asmenys, taip pat kada paaiškėjo A. G. inkriminuojamas pažeidimas, tuo pačiu nėra aišku, kada baigiasi nuobaudos skyrimo terminas. Nors pareiškime prašoma pratęsti nuobaudos skyrimo terminą nuo paskutinio administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 10 d., tačiau, kaip jau buvo minėta, ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, todėl nuobaudos skyrimo bei pratęsimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo paskutinio pažeidimo padarymo dienos, o nuo paaiškėjimo dienos, kuri nagrinėjamu atveju nėra žinoma.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš pateikto pareiškimo bei jo priedų matyti, kad juose nėra duomenų apie tai, kad A. G. būtų supažindintas su atlikto patikrinimo rezultatais bei su pačiu pareiškimu. A. G. renkant administracinio teisės pažeidimo medžiagą bei tiriant administracinį teisės pažeidimą nebuvo apklaustas, byloje nėra jo paaiškinimo, nors jau šio VMI prie FM veiksmo atlikimo metu jis turėjo teisę pasinaudoti įstatymo garantuojama teise į gynybą, išdėstyti savo poziciją aktualiu klausimu. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad A. G. bent būtų buvęs informuotas apie faktą, kad jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Pažymėtina, jog pačiame VMI prie FM pareiškime nėra nurodyta jo surašymo data.

Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra tinkamai paruošta, nurodyti pateikto pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl pareiškimas su medžiaga grąžintinas jį pateikusiai institucijai minėtiems trūkumams pašalinti.

Kartu teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas atlikti kitų institucijų funkcijų, t. y. šiuo atveju pareiškimą pateikusios VMI prie FM. Teismo aktyvumas pasireiškia byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu. Akivaizdu, kad teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti VMI prie FM nuo pareigos surinkti bent jau būtiną administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui medžiagą, apklausti asmenį bei paimti paaiškinimą iš asmens, kurio atžvilgiu jie patys inicijuoja administracinio teisės pažeidimo teiseną. Atkreiptinas dėmesys, kad iškėlus bylą ir kaltinamam asmeniui vengiant atvykti į teismą ar vengiant būti atvesdintam, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama pažeidėjui nedalyvaujant, taip pat tai gali būti daroma rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškime nurodytas kaltinimas, rašytinė bylos medžiaga ir įrodymai turi lemiamą reikšmę teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimui, o visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, įrodymų nepateikimo rizika tenka protokolą (šiuo atveju pareiškimą) surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo A. G. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį su priedais grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti medžiagą teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.