Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ambero“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo, atitinkančio CPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė AB „Swedbank“ ir atsakovė UAB ,,Ambero“ 2018 m. kovo 27 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 10 000 Eur kreditas iki 2020 m. kovo 27 d. Atsakovė nustatytais terminais negrąžino kredito, todėl ieškovė sutartį nuo 2019 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė. Iš ieškovės pateikto 2020 m. liepos 20 d. skolos paskaičiavimo matyti, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 5 600 Eur negrąžinto kredito.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4, 6.870 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiantį į tai, kad atsakovė nėra grąžinusi ieškovei 5 600 Eur kredito, atsakovė šios skolos neginčija, todėl ieškovės reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), jai iš atsakovės priteistina 5 600 Eur skola.

Kitaip vertintinas ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo bylos iškėlimo (2020 m. liepos 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo. Kaip minėta, ieškovė sutartį nuo 2019 m. spalio 24 d. vienašališkai nutraukė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Pabrėžtina ir tai, kad, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu; CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Taigi, ieškovei nutraukus sutartį su atsakove, sutarties sąlygos dėl mokėjimo (pelno) palūkanų nustojo galioti ir sutartinės prievolės mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas nebegalima reikalauti įvykdyti natūra, todėl ieškovės reikalavimas priteisti tokias palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško kredito grąžinimo yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį dalyje dėl turtinio reikalavimo (5 600 Eur), pagal kurį buvo apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis, patenkinus, šis 126 Eur žyminis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambero“ 5 600 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus eurų) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 600 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.