- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-87-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12819-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. N.
- Advokatai
- Darius Karabinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir nubaustas – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė skirta – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Bausmė paskirta atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. N., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, 2019 m. kovo 13 d. apie 15.30 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekybos salėje, nuo stendo paėmė „20651 Fitbit – Blaze“ išmanųjį laikrodį 168,99 eurų vertės, paslėpė jį striukės kišenėje ir iš parduotuvės išėjo už prekę nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tai buvo laikrodžio muliažas, tokiais veiksmais pasikėsino pagrobti UAB „GV Group“ priklausantį turtą 168,99 eurų vertės.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ištyrę baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinę juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad kaltinimas pasikėsinus pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą R. N. pasitvirtino.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. N. prašė, skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti ir atsižvelgus į visas byloje esančias aplinkybes paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Nuteistasis R. N. apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą arešto bausmę ją pakeičiant į švelnesnę. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).
7. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
8. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. N. arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nuteistasis pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – teistas septynis kartus, administracine tvarka baustas šešiolika kartų, nedirba, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant sulaikyti R. N. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam turi būti skirta sankcijoje numatyta arešto bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl R. N. paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
9. Nors nuteistojo manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu arešto bausmė R. N. buvo paskirta pagrįstai, nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant švelnesnę bausmės rūšį.
9.1. Kaip jau minėta, nuteistasis R. N. jam inkriminuotą veiką padarė būdamas net septynis kartus teistas ir beveik visus kartus už svetimo turto pagrobimą, paskutinius kartus jis nuteistas laisvės atėmimo ir arešto bausmėmis. Taip pat nuteistasis ir16 kartų buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju R. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu.
9.2. Pažymėtina, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo R. N. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis R. N. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Apylinkės teismo nuteistajam R. N. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.
10. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo R. N. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.