Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2016-12-04, apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 promilių), bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Z. L. kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį petį, nuo ko pastaroji nukrito ant lovos, jai atsikėlus, griebė ją abiem rankom už rankų, o jai bandant išsilaisvinti, kumščiu sudavė vieną smūgį į viršugalvį, taip sukeldamas Z. L. fizinį skausmą; S. M. siekiant apginti motiną Z. L., stumdė pastarąją ir smaugė, suėmęs ranka už kaklo, kelis kartus pridėjo kumštį prie jos veido ir stipriai suėmė už dešinės rankos žasto srityje, taip padarydamas S. M. poodinę kraujosruvą su gleivinės nubrozdinimu apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinimą supranta, rankoje nieko neturėjo ir nemušė, gal pastūmė, bet kaltu prisipažįsta ir gailisi. Parodymus duoti sutinka. Tą dieną V. pasikvietė į svečius. Pas jį ėjo ne pirmą kartą. Ruošėsi eiti namo, bet grįžo į kambarį pasiimti pirštinių. Prasidėjo stumdymas su V. dukra. Jai trenkti, skriausti nebuvo noro. Atsiprašo. Atėjo į butą, išgėrė degtinės. Atėjo su draugu. Jis išėjo, o kaltinamasis dar liko. Ant stalo dar buvo likučių. Buvo išgėręs vidutiniškai. Susiruošė eiti namo, nes V. dukra ir žmona paprašė išeiti. Kambaryje liko kepurė ir pirštinės. Paprašė atiduoti, bet neatidavė. Tuo metu buvo koridoriuje. Jį pradėjo stumdyti V. dukra, kad išeitų. Prasidėjo susistumdymas. S. pasakė „išeik“. Kaltinamasis paėmė ją už peties ir atitraukė. Tada vyresnioji paprašė išeiti. Tuo metu buvo pas V. kambaryje. Pirmiau išeiti paprašė V. žmona. Pradėjo eiti. Tada S. pradėjo stumdytis. Ką prisiminė, tą papasakojo. Teigė, kad kaltinamasis S. pastūmė už peties. Lūpos nemušė. Žastą gal užkabino. Kambarys mažas, gal stumdėsi ir alkūne užkabino. Dėl šlaunies ir plaštakos nežino. Pripažįsta, kad nukentėjusiosioms sukėlė fizinį skausmą, bet netyčia, atstūmė, tyčia nenorėjo.

1000 eurų civilinio ieškinio nepripažįsta. Jis yra pensininkas, neturi tiek pinigų. Sutinka, kad padarė neturtinę žalą, gali sumokėti 300 eurų. Sužalojimai liko tikriausiai nuo pasistumdymo. Kai atstūmė Z., ji liko stovėti. Ji kaltinamąjį tempė už drabužių, liepė išeiti. Paskui į kambarį atėjo S.. Jeigu būtų trenkęs jai į galvą, ji neatsikeltų. Dabar jau sunku pasakyti, kaip viskas buvo, stumdėsi. Z. kaltinamasis tik pastūmė, t. y. atstūmė. Ji toliau vaikščiojo V. kambaryje. Atėjo S. ir pradėjo jį varyti. Paėmė savo striukę, liko kepurė ir pirštinės. S. atstūmė rankomis. Ji gal atsitrenkė į bufetą, bet liko stovėti. S. ėmė už rankos, gal pasirodė, kad jo rankos buvo prie veido. Tikrai niekam netrenkė. Dėl lūpos sužalojimo negali paaiškinti. Kiti sužalojimai galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į bufetą. Susistumdymas įvyko kambaryje. Draugas išėjo pirmas. Jis spėjo nusileisti iki pirmo aukšto, kai atvažiavo policija. Jie kambaryje buvome trise, S. jau nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. S. parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi. I. L. yra jo draugas. Jis, 2016 metais, gruodžio mėnesį, datos tiksliai neatsimena, pakvietė pas save į butą, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kiek žino, I. išsiskyręs su savo žmona, bet minėtame bute turi savo kambarį. Tame pačiame bute gyvena su šeima ir Ivano dukra. Pas I. atėjo po pietų, laiko tiksliai pasakyti negali. Buvo jo kambaryje, kur kartu gėrė alkoholinius gėrimus, o būtent degtinę. Blogai atsimena, bet galimai į I. kambarį buvo užėjusi jo dukra, kurią, galėjo pastumti, galimai paėmė už rankos, bet ką tiksliai darė, pasakyti negali. Negali pasakyti, dėl ko kilo konfliktas, praėjo metai, be to tą dieną buvo girtas. Dar nori pasakyti, kad tikrai nieko nuskriausti nenorėjo, nenorėjo niekam sukelti fizinio skausmo. Jei tikrai padarė, o taip galėjo būti, nes buvo girtas, tai dėl to labai gailisi. I. dukros S. dar ankščiau atsiprašė, ji sakė, kad pretenzijų neturi (b.l.44).

Motyvuojamoji dalis

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pilnai patvirtina savo parodymus, duotus 2017-12-15 ir prašo juos laikyti teisingais. Nieko papildyti neturiu. Nori pasakyti, kad buto šeimininkę matė įeidamas į butą, bet ji nebuvo užėjusi į I. kambarį. Įtarime nurodytų veiksmų Z. atžvilgiu nedarė, nei sudavė smūgį į petį, nei į pakaušį, nei stūmė ant lovos. Kas dėl S., tik ją atstūmė, tačiau už kaklo ranka suėmęs nebuvo, jos nesmaugė, kumščio prie veido nekišo, už rankos jei ir paėmė, bet nestipriai, paėmė tik tam, kad ją atstumtų. Dar nori pasakyti, kad tame bute 3 kambariai, ir jie gėrė I. priklausančiame kambaryje. I.kambarys nedidelis, ne daugiau nei 10 kv. metrų. Jame stovi sofa, sekcija ir stalas. Be to kambarys užkrautas kažkokiais daiktais ir jame sunku apsisukti (b.l.81).

Apklausta kaip nukentėjusioji S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-12-04 su kūdikiu buvo namie. Tėvas į butą atsivedė du draugus. Jie triukšmavo tėvo kambaryje, ėjo į parduotuvę. Ji į tai nekreipė dėmesio. Apie 17 val. sugrįžo mama. Ji paprašė tėvo draugų išeiti iš buto. Vienas išėjo, o kaltinamasis V. S. liko. Išgirdo rėkiant mamą tėvo kambaryje. Atbėgo ir pamatė, kad mama guli ant lovos. Tėvas girtas sėdėjo. Padėjo mamai stotis. Kaltinamasis pradėjo stumdytis. Ji klausė, ko jis nori. Kaltinamasis žiūrėjo į ją didelėmis akimis, griebė už gerklės, pradėjo spausti prie spintos. Mama pradėjo ją ginti. Tada kaltinamasis pradėjo stumdyti mamą. Ieškojo jo kepurės ir pirštinių, bet nerado. Kaltinamasis griebė S. M. už rankų. Mama išbėgo į koridorių. Jis bėgo paskui. Mama pradėjo skambinti į kaimynų duris. Kaimynai išėjo ir apgynė jas. Su mama grįžo į butą, užsirakino duris. Tas smulkesnis tėvo draugas pradėjo skambinti į duris, o kaltinamasis pradėjo daužytis kojomis. Suprato, kad be policijos neapsieis, todėl paskambino policijai. Kaltinamasis sėdėjo laiptinėje.

Į klausimus paaiškino, kad atbėgusi į kambarį, ji pamatė, kad mama guli ant lovos, o kaltinamasis stovi kovos pozoje. Mama sakė, kad trenkė į galvą. Kaltinamasis jai nieko neatsakė. Padėjo mamai atsikelti. Tėvas girtas sėdėjo. Pasakė jam išvesti draugus, nes iškvies policiją. Kaltinamasis prispaudė ją prie sienos. Tada puolė prie mamos. Tuo metu ji spyrė jam. Kaltinamasis buvo agresyvus. Kas ir po ko vyko jau neprisimena. Ją smaugė, mamą tampė už rankų, jos abi gynė viena kitą. Konfliktas vyko tėvo kambaryje. Mamai trenkė į galvą, S. M. buvo prirėmęs kumštį. Kaltinamasis stovėjo kovos pozoje, žiūrėjo didelėmis akimis, reikalavo pirštinių. Po grumtynių mama išbėgo į laiptinę. Koridoriuje grumtynių nebuvo. S. M. sužalojo lūpą gal tada, kai buvo prirėmęs kumštį. Didelė mėlynė buvo vidinėje rankos pusėje, atsirado tikriausiai tada, kai krito, dar susimušė kojas. Pradžioje prispaudė prie spintos. Pargriovė pabaigoje. Ji visą laiką prašė kaltinamojo išeiti, klausė, ko jis nori. S. M. buvo nugriuvusi, nes kaltinamasis stūmė ją rankomis. Stovėjo jam iš kairės pusės. Griuvo ant kambaryje sudėtų daiktų. Nugriuvo visiškai. Tie sužalojimai atsirado gal būtent nuo griuvimo. Nuo streso nepajuto skausmo. Grumtynės vyko gal 10-15 min. Su kaltinamuoju kalbėjo gražiai, klausė, ko jis nori. Jis turbūt negirdėjo jos žodžių. Kalbėjo rusiškai. Mamai už rankų tempė prie S. M., kai kalbėjo apie policiją. Ji vis lindo į tarpą tarp mamos ir kaltinamojo.

1000 eurų prašo priteisti už patirtą skausmą. 2-3 dienas negalėjo paimti ant rankų vaiko. Vyras ėmė atostogas. Skandalą girdėjo vaikas. Supyko ant kaltinamojo, kad trenkė mamai. To nematė, tik girdėjo, kai suriko mama. Įbėgo į kambarį, padėjo mamai atsistoti, klausė, kas atitiko. Tėvas sėdėjo ant lovos. Kaltinamasis stovėjo priešais mamą. Ji gulėjo pargriauta šalia sėdinčio tėvo. Padėjo mamai stotis. Kaltinamasis stovėjo šalia. Klausė, kas yra. Jis nieko neatsakė. Mama sakė tėvui, kad išvestų savo draugą. Kai pasakė, kad kvies policiją, kaltinamasis sužvėrėjo. Griebė mamą už žastų. Ji pradėjo skirti. Tuo metu kalbėjo apie policiją. Atrodo, kad mamai už žastų paėmė stipriai, papurtė. Bandė jį už striukės atitraukti. Tuomet kaltinamasis stipriai suėmė ją už gerklės, buvo sunku kvėpuoti. Mama ją gynė. Kaltinamasis jos neprileido. jai pavyko išsprūsti. Kaltinamasis ėjo link mamos. ji puolė į tarpą. Kambaryje vietos nedaug, bet tarpų yra. Mama jį tempė už striukės. Kai ji išsilaisvino, kaltinamasis puolė vėl prie mamos. Gynė ją. Jis dešinę ranką prikišo jai prie veido iš priekio. Ji nusuko veidą į šoną. Ji visą laiką kalbėjo, o kaltinamasis nekalbėjo. Klausė, kur jo pirštinės. Kaltinamasis ją stūmė iš dešinės pusės. Užkliuvo už daiktų ir griuvo nuo stūmimo. Ten kambaryje pridėta daug daiktų. Stūmimas buvo nestiprus, bet nugriuvo užkliuvusi už daiktų. Tuo metu kaltinamasis stovėjo. Ji atsistojo ir toliau kalbėjo su juo. Kaltinamasis norėjo vėl prie mamos eiti, bet neleido. Griebė S. M. už rankos. Mama tuo metu išbėgo. Kaltinamasis pastebėjo, kad mama išėjo, S. M. paleido ir greitai ėjo paskui mamą. Ji išėjo paskui. Mama skambino į kaimynų duris. Vyrai jį sulaikė, o jos grįžo į butą.

S. M. mėlynės atsiranda greitai. Ant kaklo nebuvo mėlynės, bet buvo sunku kvėpuoti. Nežino, kodėl neatsirado mėlynė. Ji neklysta, kaltinamasis tikrai ją smaugė, du kartus laikė už kaklo, vieną kartą laikė trumpai. Jeigu būtų nenuėjusi į kambarį, nežin, kas būtų įvykę, primuštų mamą, nes kaltinamasis buvo agresyvus. Dėl ieškinio konsultavosi su advokatu. 300 eurų per mažai. Buvo sugadinta daug nervų, savuose namuose nesaugu, bijo, kad kaltinamasis gali dar grįžti. Savo draugams duris atidarė tėvas. Jos leidimo neklausė. Galvojo, kad pagers ir išeis. Ji nesutiko su tuo, bet nieko nesakė. Tėvas su mama išsituokę, butas padalintas. Tėvas ten beveik negyvena.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybės (b. l. 17, 19).

Apklausta kaip nukentėjusioji Z. L. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, tai buvusio vyro draugas. Tą dieną grįžo iš darbo. Bute buvo buvęs vyras su draugais. Jie buvo labai girti. Vyras miegojo. Draugų paprašė išeiti. Vienas draugas išėjo, o kaltinamasis V. S. ieškojo kepurės ir pirštinių. Padavė kepurę, sakė, kad ne ta, ir toliau sėdėjo, reikalavo atiduoti kepurę ir pirštines. Sakė, kad nežino, kur jo daiktai. Kaltinamasis pradėjo stumdytis, nėjo iš buto, tapo agresyvus. Pastūmė ją ranka, ji nugriuvo ant lovos, kėlėsi, kaltinamasis ranka stūmė į galvą, vėl griuvo. Į kambarį atbėgo S.. Ji pradėjo slėptis už S.. Valerijus pradėjo stumdytis, puolė su kumščiais, buvo labai agresyvus. Ji labai bijojo. Prašė vyro, kad išvestų savo draugą, bet jis net neatsimerkė. Abu buvo labai girti.

Į klausimus paaiškino, kad Valerijus sugriebė ją stipriai, negalėjo išsilaisvinti. Po to jis griebė S. už abiejų rankų, už kaklo. Tuo metu verkė vaikas, o jos negalėjome išeiti iš kambario. Z. L. pavyko išbėgti į laiptinę. V. išbėgo paskui.

Valerijus sėdėjo, atsistojo, stūmė ją į petį, Z. L. griuvo ant sofos, kėlėsi, vėl ją delnu stūmė į galvą ir vėl griuvo. Norėjo ieškoti pirštinių ir kepurės. Žadino vyrą. Dėl streso visko jau neprisimena. Rėkė pagalbos, bijojo, kad sumuš. Šaukė S., kad padėtų jai išeiti iš kambario. Kai ji atėjo į kambarį, V. puolė ant jos. Buvo labai susinervinusi ir neatsimena, ką V. dar darė. Jis ir anksčiau ateidavo į namus, ji niekada nesikišdavo, išgerdavo ir išeidavo.

Butas padalintas, yra trys savininkai. Tas kambarys, kuriame įvyko konfliktas, priklauso vyrui. Koks atvejis pirmas. Kai vyras su draugais parėjo namo, Z. L. namuose nebuvo, o kai sugrįžo, vyras gulėjo, miegojo, o jo draugai labai garsiai kalbėjo. Tiksliau, buvęs vyras buvo „komos būsenos“. Paprašė jų išeiti. Vienas draugas iš karto išėjo, o V. pareikalavo kepurės ir pirštinių. Padavė, pasakė, kad ne tos. Tada pasakė, kad ieškotų pats, nes ji nežino, kur padėjo. Ji sakė išeiti, o V. reikalavo kepurės ir pirštinių. Sėdėdamas ranka ją pastūmė. Po to atsistojo į kovinę pozą ir reikalavo kepurės ir pirštinių. Ji dar paieškojo, o V. trenkė jai. Ji stovėjo nugara į lovą, veidu į jį. Padavė pirštines, sakė, kad tai ne jo. Nežino, kodėl V. tapo agresyvus. Stovėjo prie lovos, stūmė ir atsisėdo. Kėlėsi, vėl ranka trenkė į galvą, vėl atsisėdo. Sėdėjo ir vėl griuvo. Ji rėkė, atėjo S.. Padėjo atsikelti ir atsistojo priešais ją. V. kalbėjo su S.. Jis stovėjo su kumščiais, sugriebė S.. Ji reikalavo, kad V. išeitų iš buto, o jis reikalavo pirštinių. Kas vyko, nelabai matė. Po to pamatė, kad V. abiem rankomis griebė S. už gerklės. Labai išsigando. Snežana bandė išsilaisvinti, bet V. ją laikė. S. pavyko išsilaisvinti. Jis stumdėsi, o jos jo nestumdė, nes bijojo. Z. L. daugiau nieko nedarė. Išbėgo iš kambario. Matė, kad S. suklupo viena koja ant stalo, dulkių siurblio, ne visiškai nugriuvo. V. sugriebė S. ir laikė, nieko nesakydamas. Z. L. stovėjo iš nugaros ir nelabai matė, kas vyksta. Po to pavyko išbėgti į koridorių.

Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (26 b. l.), ji paaiškino, kad ne vakar buvo, negali visko prisiminti, buvo labai susinervinusi. Ją V. griebė už rankų, norėjo išeiti iš kambario, nes jis nėjo. Griebė už rankos, kad ji neišeitų. Nuo smūgio dvi dienas svaigo galva. Tuo metu nuo streso neskaudėjo. Tik vėliau pajuto skausmą. Ant rankų buvo mėlynės, niekur nesikreipė. Skaudėjo rankas, nes V. stipriai laikė, o ji norėjo ištrūkti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Z. L. nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad kai ji paprašė buvusio sutuoktinio draugų išeiti iš buto, vienas jų išėjo iš karto, o kitas, stambaus kūno sudėjimo, liepė jai atnešti jo pirštines ir kepurę. Ji atnešė. Tačiau jis jai sudavė smūgį kumščiu į dešinį petį. Nuo smūgio ji pargriuvo ant lovos, o po to jis jai sudavė vieną smūgį kumščiu į viršugalvį. Tada ji parklupo ant kelių. Tuo metu į kambarį įėjo jos dukra ir pradėjo ją ginti. Jis, stambus vyriškis, pradėjo stumdyti jos dukrą. Ji pabėgo į kambarį ir nuėjo pas kaimynus. O taip pat iškvietė policiją. Jos vyras visą tą laiką gulėjo savo kambaryje ant lovos, nes jis buvo labai girtas (b. l. 26).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienas iš vyro draugų išėjo iš buto iš karto, o kitas, stambaus kūno sudėjimo, paprašęs jos atnešti jam pirštines ir kepurę, pradėjo ant jos rėkti ir kumščiu sudavė jai į dešinį petį. Nuo smūgio ji nukrito ant lovos. Jai atsikėlus, jis griebė už rūbų. Ji pabandė išsilaisvinti, o tada jis abiem rankomis griebė už rankų. Jai skaudėjo rankas, ji pradėjo rėkti, o tada tas vyras sudavė vieną smūgį kumščiu į viršugalvį. Į jos riksmą į kambarį atbėgo jos dukra, kuri bandė ją užstoti, bet tada vyras pradėjo stumdyti ir ją. Dėl suduotų smūgių ji niekur nesikreipė, nei į gydytojus poliklinikoje, nei į teismo medicinos ekspertus. Po konflikto jai buvo kraujosruvos ant rankų ir vienos kojos, ant kurios, neatsimena. Rimtų sužalojimų nebuvo, patyrė tik fizinį skausmą ir išsigando. Jokių pretenzijų kaltininkui neturi, nei moralinių, nei turtinių, ieškinio nereikš (b. l. 74).

Apkalustas kaip liudytojas I. L. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąsias. Dėl šio įvykio nieko nežino, niekas nieko nepasakė, gal ką ir matė, bet neprisimena. Naktį pabudo ir suprato, kad miega bute. Apsirengė, paskambino V.. Jis pasakė, kad liudytojo pirštinės pas jį. Susitiko naktį. V. pasakė, kad įvyko konfliktas, parašė skundą. S. su juo nekalba, V. nieko konkretaus nepasakė. Rytą atsikėlė, nerado pirštinių, paskambino V., pasakė, kad pirštinės pas jį. Išvakarėse buvo trise, vienas draugas išėjo, liko dviese, ir liudytojas „nulūžo“. Turėjo širdies operaciją, gal dėl narkozės suprastėjusi atmintis. Išgėrė maždaug 1,5 butelio degtinės. Į butą jis ateina vieną kartą per mėnesį, kai reikia sumokėti už paslaugas. Į kitus kambarius nevaikšto. Kai išėjo pirmas draugas, kas vyko toliau, nepamena. Nesakė, kodėl išeina. Nepamena, ar tuo metu jau buvo žmona namie. Tuo metu gal buvo jau girtas. Daugiau negali nieko papasakoti, tik V. pasakė, kad buvo konfliktas. Kažkas buvo dėl telefono. Kiek žino, jis sumokėjo, atsiprašė. Daugiau nieko nesakė. Policijoje jį apklausė.

2016-12-05 Vilniaus apskr. VPK 6 PK gautas S. M. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog ją savo namuose sumušė tėvo draugas, kurio ji nepažįsta. Praskėlė lūpą, smaugė, mosikavo kumščiais, stumdė, spaudė dešinę ranką, kurioje yra mėlynių. Taip tap stumdė jos motiną ir sulaužė vaiko vežimą (b. l. 21).

2017-11-30 savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu S. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė specialisto išvadą G 3729/2016 (01) (b. l. 21).

Iš specialisto išvados G 3729/2016 (01) matyti, kad 2016-12-05 11:10 val. specialistas apžiūrėjo S. M. ir pateikė tokias išvadas: S. M. padaryta poodinė kraujosruva su gleivinės nubrozdinimu apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2016-12-14). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 22).

Iš 2016-12-04 alkotesterio kvito matyti, kad 2016-12-04 18:15 val. V. S. nustatyta 2,19 promilių girtumas (b. l. 30).

Nors kaltinamasis pareikštą jam kaltinimą pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytą nusikaltimą visiškai įrodytą byloje ištirtais įrodymais, t. y. daliniu V. S. prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiųjų S. M. ir Z. L. parodymais, specialisto išvada ir kitais dokumentais.

Kaltinamasis V. S. pripažino, kad 2016-12-04 apie 17 val. 30 min. buvo pas savo draugą bute, kuriame gyvena ir abi nukentėjusiosios, šiame bute su I. L. ir dar vienu draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Draugas išėjo, o kaltinamasis negalėjo rasti savo kepurės ir pirštinių. V. dukra jį pradėjo stumdyti, kad jis išeitų. Prasidėjo susistumdymas, kaltinamasis paėmė S. už peties ir pastūmė. Lūpos nemušė, žastą gal užkabino. Vyresnioji moteris pirmiau prašė jo išeiti. Jis stūmė Z., tačiau po pastūmimo ji negriuvo, liko stovėti. Į galvą jai netrenkė. Tada atėjo S. ir pardėjo jį varyti iš buto. S. jis atstūmė rankomis, gal atsitrenkė į bufetą, S. ėmė už rankos. Niekam netrenkė. Tuo tarpu S. M. teigė, kad pirma išgirdo šaukiant mamą, atbėgusi pamatė, kad ji guli ant lovos, sakė, kad jai trenkė į galvą. Prašė kaltinamojo išeiti. Kaltinamasis nieko nesakė, puolė ją, griebė jai už gerklės, pradėjo spausti prie spintos. Mama pradėjo ją ginti, tada kaltinamasis praėjo stumdyti mamą, tampė motiną už rankų. Abi jos gynė viena kitą. Kaltinamasis stovėjo kovinėje pozoje. Buvo prirėmęs kumštį jai prie veido, galimai taip sužalojo lūpą. Pabaigoje grumtynių pargriovė stumdamas rankomis. Jos pasakė, kad kvies policiją, tada kaltinamasis dar labiau su agresyvėjo. Jis tampė motiną už rankų. Motinai pavyko išeiti į laiptinę, tada ir kaltinamasis išėjo iš buto. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino Z. L., kuri nurodė, kad prašė išeiti savo buvusio sutuoktinio draugus, vienas iš karto išėjo, o kaltinamasis pradėjo reikalauti kepurės ir pirštinių. Jų niekur nerado. Kaltinamasis tapo agresyvus, pastūmė ją, ji nukrito ant lovos, bandė stotis, tada V. jai trenkė į galvą. Ji tada šaukė pagalbos S., kad padėtų išeiti iš kambario. Kai S. atėjo į vyro kambarį, padėjo jai atsikelti. V. stovėjo priešais S. su kumščiais, sugriebė S.. Ji reikalavo išeiti iš buto, o jis reikalavo pirštinių. Kas vyko, nelabai matė, nes buvo už S. nugaros, tačiau matė, kaip V. sugriebė S. už gerklės, laikė ją. S. pavyko išsilaisvinti. Jis stumdėsi, jos jo nestumdė, nes bijojo. Tada nukentėjusioji išbėgo iš kambario, matė, kaip S. suklupo. Patvirtino, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių, nes buvo labai susinervinusi, bet kai ji norėjo išeiti iš kambario, V. griebė ją už rankų, rankas skaudėjo, nes V. laikė stipriai, o ji norėjo ištrūkti. Vėliau nuo smūgio kelias dienas svaigo galva. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajai S. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva su gleivinės nubrozdinimu apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Įvertinus visus šiuos byloje ištirtus ir aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis 2016-12-04, apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 promilių), bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Z. L. kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį petį, nuo ko pastaroji nukrito ant lovos, jai atsikėlus, griebė ją abiem rankomis už rankų, o jai bandant išsilaisvinti, kumščiu sudavė vieną smūgį į viršugalvį, taip sukeldamas Z. L. fizinį skausmą; S. M. siekiant apginti motiną Z. L., stumdė pastarąją ir smaugė, suėmęs ranka už kaklo, kelis kartus pridėjo kumštį prie jos veido ir stipriai suėmė už dešinės rankos žasto srityje, taip padarydamas S. M. poodinę kraujosruvą su gleivinės nubrozdinimu apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje taip nežymiai sutrikdydamas S. M. sveikatą. Kaltinamasis ir nukentėjusiosios nėra nei artimi giminaičiai, nei šeimos nariai, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas kitam žmogui ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimas

V. S. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jam neskirta.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis V. S. neteistas, todėl skiriant jam bausmę būtina vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis, teigiančiomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausme. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis V. S. yra teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nesunkus, padarytas prieš du asmenis – vienam sukeliant fizinį skausmą, kitam nežymiai sutrikdant sveikatą. Administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, senatvės pensininkas, psichiatrijos ligoninėje negydyta, į priklausomybės ligų įskaitą neįtrauktas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji S. M. byloje pareiškė 1000,00 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindė tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, 2-3 dienas negalėjo paimti vaiko ant rankų, triukšmą girdėjo vaikas. JI patyrė stresą, baimę, bijojo, kad kaltinamas grįš į namus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tyčinių V. S. veiksmų nukentėjusioji buvo stumdoma, smaugiama, jai sukeltas fizinis skausmas, taip pat padaryta poodinė kraujosruva su gleivinės nubrozdinimu apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ji buvo stumdoma, smaugiama, ir sužalotas savo namuose svetimo žmogaus, dėl kaltinamojo agresyvaus elgesio ne tik jautė skausmą, buvo sužalota, bet ir jautė baimę, patyrė stresą. Atsižvelgiant į smurto jos atžvilgiu intensyvumą, tai, kad padaryta sužalojimai, sužalojimų kiekį ir pobūdį, manytina kad teisinga ir pagrįsta suma neturinei žalai kompensuoti yra 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. S. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą S. M. naudai.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.