Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E.G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutarimo E.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2006 m. liepos 18 d. nutarimu Administracinė komisija prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos E.G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 ir 189³ straipsnius (dalis nenurodyta) paskyrė 2000 Lt baudą.

Nutarime nurodyta, kad administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2006 m. birželio 8 d., apžiūrėjus E.G. nuosavybės teise priklausantį statinį - lauko tualetą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog savininkas neatlieka jam priklausančio statinio priežiūros ir remonto darbų, statinys nenaudojamas, plytos aptrupėję, apirę laiptai. Konstatuota, jog tuo jis pažeidė Alytaus miesto tarybos 1999 m. birželio 13 d. patvirtintų Alytaus miesto statinių tinkamos priežiūros taisykles ir įvykdė pažeidimus, numatytus ATPK 161 ir 189³ straipsniuose.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Prašė panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra beveik sugriuvęs, likę tik pamatai (tokios būklės statinys buvo ir 2004 m. birželio 18 d. perkant iš ankstesnio savininko). Statiniui reikalingas kapitalinis remontas, pastato likučiai virš žemės iškilę tik apie 70 centimetrų. Pareiškėjo nuomone, statinio likučius tikslinga nugriauti ir statyti viską iš naujo, tačiau nei buvęs savininkas R.T., nei ji (pareiškėjas) nėra gavę leidimo atlikti statinio remontą, ar rekonstrukciją. Norint vykdyti remonto darbus ir tinkamai prižiūrėti statinį, būtina parengti ir suderinti statinio rekonstrukcijos projektą. Be tokio projekto Kultūros vertybių apsaugos departamentas neleido vykdyti jokių statinio priežiūros bei remonto darbų. 2004 bei 2005 metais jis eilę kartų kreipęsis į Alytaus apskrities viršininko administraciją su prašymu žemės sklypą parduoti arba išnuomoti, tačiau teigiamo atsakymo negavęs. Alytaus apskrities viršininkas su ankstesniu statinio savininku R.T. nuomos sutartį nutraukė tik 2005 m. balandžio 14 d. Pareiškėjas pažymėjo, jog neturint nuosavybės arba nuomos teisių į žemės sklypą, ant kurio stovi statinys, jokia statyba neleidžiama. Alytaus miesto savivaldybės ir apskrities administracijos pareigūnų neveikimas, pareiškėjo teigimu, sutrukdė jam tinkamai rūpintis statinio priežiūra ir remontu. Statiniu ir jo aplinka pasirūpinta tik dalinai - išvežtos šiukšlės, sutvarkyta aplinka. Pareiškėjo nuomone, administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas paaiškino, jog šiuo metu vyksta suformuoto žemės sklypo, ant kurio stovi statinys, pardavimo procesas. Pareiškėjas dalį pinigų už sklypą jau sumokėjo.

Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Administracinė komisija) atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, norint tinkamai prižiūrėti, tvarkyti, eksploatuoti statinį, būtina žemės nuomos sutartis. Pareiškėjas dėl žemės nuomos sutarties sudarymo niekur nesikreipė. Sudaręs nuomos sutartį, jis galėjo užsakyti projektus ir vykdyti remonto darbus. Pareiškėjas netvarkė ir aplinkos apie statinį (priešingu atveju administracinė nuobauda nebūtų skiriama).

II.

2007 m. birželio 18 d. nutarimu Kauno apygardos administracinis teismas E.G. skundą patenkinto iš dalies - 2006 m. liepos 18 d. Administracinės komisijos nutarimą panaikino, tačiau E.G. buvo pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 161 straipsnyje bei 189³ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam įspėjimą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas pagal 2004 m. birželio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį įgijo 32,88 m² statinį - lauko tualetą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). Prie šio statinio 2001 m. gegužės 16 d. Alytaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 265 buvo suformuotas 290 m² žemės sklypas (b.l. 69, 77), kuris vėliau buvo išnuomotas R.T. Ankstesnis statinio savininkas R.T. 2001 m. rugsėjo 18 d. su Alytaus apskrities viršininku buvo sudaręs 0,029 ha žemės sklypo, kuriame stovi statinys (lauko tualetas), nuomos sutartį, kuri oficialiai nutraukta pardavus statinį, 2005 m. balandžio 14 d. (b.l. 56-57, 73). Iš statinio foto nuotraukų, pranešimų apie statinio apžiūros rezultatus duomenų (b.l. 31-40), teismas nustatė, kad statinys neeksploatuojamas, netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį, sienų viršutinėje dalyje plytos aptrupėję, laiptai apgriuvę ir užversti šiukšlėmis. Teismo konstatavimu, pagal įstatymą pareiga rūpintis statinio priežiūra ir remontu tenka statinio savininkui - pareiškėjui E.G. (Statybos įstatymo 40 str.). Tą daryti jį įpareigoja ir Alytaus miesto tarybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtintų „Alytaus miesto statinių tinkamos priežiūros taisyklių" 1.2 punktas, numatantis, jog už statinių priežiūrą, remontą ir rekonstravimą atsako savininkai, kurie turi prižiūrėti statinių fasadus ir apdailą, pamatus, cokolius, tvoras ir vykdyti kitą priežiūrą, nurodytą šiame punkte, o pagal 1.3 punktą statinių priežiūrą jie turi vykdyti nuolat (b.l. 79-80). Teismas vadovavosi ir Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento (toliau - STR) 01.12.07:2004 30, 37, 44, 50 punktais, Statybos įstatymo 2 straipsnio 19, 74 dalimis. Nurodė, jog numatytos pareigos nevykdymas (statinių tinkamos priežiūros taisyklių, patvirtintų savivaldybių tarybų, ir naudojamų statinių profilaktinių apžiūrų bei remonto nevykdymas) užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 161 ir 189³ straipsnius.

Remdamasis proceso dalyvių paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys nenaudojamas, netinkamas naudoti, jo būklė neatitinka statiniui keliamų reikalavimų. Lauko tualetas, esantis Alytaus miesto parke, yra apleistas, neprižiūrimas, neatliekami statinio remonto darbai, nevedama jo profilaktinė priežiūra. Pareiškėjas apie būtinybę šalinti pastebėtus trūkumus buvo eilę kartų įspėtas, tačiau jokių veiksmų statinio būklei pagerinti neatliko ir trūkumų nepašalino (b.l. 31-40). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 161 ir 189³ straipsniuose, sutaptis. Pažymėjo, kad statybos leidimui gauti be žemės sklypo nuosavybę teisę patvirtinančių dokumentų gali būti pateiktas sklypo detalusis planas, kuriame būtų nustatyti sklypo naudojimo režimai (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p., 20 str. 2 d. 2 p.), pareiškėjas taip pat gali prašyti žemės savininko sudaryti su juo sutartį dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.). Be to, statinio priežiūrai (statinio būklės stebėjimui ir įvertinimui, pastebėtų statinio būklės defektų, nereikalaujančių remonto, šalinimui ir jų registravimui) vykdyti pareiškėjo nurodyti dokumentai nėra būtini.

Teismas konstatavo, kad E.G. pažeidė Statybos įstatymo 40, 41 straipsnius, Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statybos techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas", taip pat Alytaus miesto tarybos 1999 m. birželio 13 d. sprendimu patvirtintų „Alytaus miesto statinių tinkamos priežiūros taisyklių" 1.2 punkto d, f papunkčių, 1.3. bei 2.2 punktų reikalavimus, nuolat nevykdė statinio profilaktinių apžiūrų ir neatliko remonto darbų. Todėl pareiškėjo veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 161 straipsnyje bei 189³ straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. gegužės 5 d., ATPK 8 str.), sudėtis.

Skiriant nuobaudą, vadovautasi ATPK 20, 30 bei 33 straipsnių reikalavimais. Teismo konstatavimu, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirdama nuobaudą, Administracinė komisija šias teisės normas pritaikė netinkamai (netaikė nuobaudų skyrimo tvarkos, esant keliems pažeidimams, nemotyvavo įstatymo sankcijose numatytų alternatyvių nuobaudų parinkimo, maksimalios baudos paskyrimo priežasčių, nenurodė ATPK 189³ straipsnio dalies, pagal kurią baudžiamas pažeidėjas). Kadangi pažeidimo įvykis abejonių nekėlė, teisės pažeidimų sudėtys pareiškėjo veiksmuose yra įrodytos, byla negrąžinta naujam nagrinėjimui, o skundžiamas nutarimas panaikintas, pareiškėjui iš naujo paskiriant administracines nuobaudas, remiantis minėtų ATPK straipsnių reikalavimais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 p.). Skiriant nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad už tokios rūšies pažeidimus pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Konstatavo, jog administracinių teisės pažeidimų padarymui tiesioginės įtakos turėjo ir valstybinių institucijų pareigūnų veiksmai - pareiškėjas eilę kartų kreipėsi dėl žemės sklypo, ant kurio stovi jam priklausantis statinys, nuomos arba nuosavybės teisių įforminimo, leidimų arti statinio sienų esančių želdinių kirtimui išdavimo, tačiau keletą kartų gavo neigiamus atsakymus, žemės sklypo nuomos sutartis su ankstesniu savininku oficialiai nutraukta tik praėjus beveik metams po statinio savininkų pasikeitimo (šiuo metu jau vykdoma teisinė procedūra dėl žemės sklypo perdavimo pareiškėjo nuosavybėn). Teismas nusprendė, kad pareiškėjui tikslinga parinkti švelnesnę sankcijose numatytų administracinių nuobaudų rūšį - įspėjimą.

Įvertinęs pateiktų duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės buvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (jam Komisijos atstovai pranešė asmeniškai, paskutiniai rašytiniai pranešimai buvo siunčiami tinkamu adresu). Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant jo teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta du kartus, pareiškėjas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose). Todėl anksčiau padaryti procesiniai pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu (ATPK 297 str.).

III.

E.G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu iškeltą administracinę bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo sudėties, teismas neteisingai išaiškino Statybos įstatymą. Apeliantas pažymi, jog teisinėje valstybėje valstybės institucijos turi teisę reikalauti asmens laikytis tam tikrų pareigų tik po to, kai jam yra sudaromos galimybės tinkamai realizuoti savo teises. Apelianto manymu, teismas pažeidė teisingumo reikalavimus. Apeliantas pažymi, jog statinys yra miesto parko teritorijoje, jo remonto bei rekonstrukcijos darbai galimi tik gavus projektavimo sąlygas, parengus projektą ir gavus statybos leidimą, tas pats reikalavimas taikytinas ir statinio priežiūrai (reikia kapitalinio remonto). Byloje įrodyta, kad statinys yra avarinės būklės. Jis pastatytas 1962 m., iki 1995 m. sausio 23 d. statinio savininkas buvo Alytaus miesto valdyba, o nuo 1995 m. sausio 23 d. iki 2004 m. birželio 18 d. statinio savininku buvo R.T. Apeliantas nurodo, jog statinys nebuvo naudojamas pagal paskirtį nei iki jo privatizavimo (1995 m.), nei privatizavimo metu, ne pareiškėjui įsigyjant statinį (2004 m.). Jį remontuoti savininkas neturi teisės, nes nėra nei žemės nuomininkas, nei savininkas. Apelianto teigimu, savivaldybė, parduodama statinį, pati neužtikrino galimybės juo naudotis. Pareiškėjo kaltės dėl neatlikto statinio remonto nėra, todėl taikyti administracinę atsakomybę, apelianto manymu, nėra teisinio pagrindo. Apeliantas pažymi, jog pagal byloje pateiktus įrodymus jis ėmėsi veiksmų, kad galėtų pradėti vykdyti tinkamą statinio priežiūrą, tačiau valstybės institucijos jam nesuteikė tokios galimybės. Pareiškėjas teigia negaunantis leidimo statinio remontui ar rekonstrukcijai (lauko tualetas yra kultūros vertybės teritorijoje - senajame miesto parke - todėl visi jo priežiūros, rekonstrukcijos ir remonto darbai galimi tik turint statybos leidimą ir Kultūros vertybių apsaugos departamento sutikimą bei suderinimą, o jų negalima gauti, neturint teisės naudotis žemės sklypu). Apelianto manymu, teismas privalėjo užklausti Kultūros vertybių apsaugos departamento apie galimybę atlikti pastato remontą be jų ir žemės savininko sutikimo arba šį departamentą įtraukti į bylą, nepasisakė nutarime dėl realios pareiškėjo galimybės atlikti statinio priežiūrą. Pareiškėjas nurodo 2004 m. rugpjūčio 18 d., 2004 m. spalio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 16 d. kreipęsis dėl minėto žemės sklypo išpirkimo, tačiau iš Alytaus apskrities viršininko administracijos gavęs neigiamą atsakymą (tik dabar žemės pardavimo klausimas pradėtas vėl spręsti). 2005 m. rugpjūčio 1 d. kreiptasi dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, tačiau teigiamas atsakymas taip pat negautas. Nors buvęs statinio savininkas R. T. pastatą pardavė pareiškėjui 2004 m. birželio 18 d., žemės nuomos sutartis su Alytaus apskrities viršininko administracija nutraukta tik 2005 m. balandžio 14 d. Be to, kadangi statinys dėl savo buvimo vietos (parke) yra apaugęs medžiais ir krūmais, yra apsunkintas privažiavimas prie jo. Leidimas kirsti menkaverčius krūmus neišduodamas, kol nėra parengtas ir suderintas numatomo rekonstruoti statinio projektas (jo negalima parengti, nes apskritis nesuteikia teisės naudotis žemės sklypu). Apeliantas, neturėdamas jokių teisių į žemės sklypą, ant kurio yra jam nuosavybės teise priklausantis statinys, nurodo neturįs teisės vykdyti jokių statinio projektavimo, rekonstrukcijos ir remonto darbų, tuo labiau, kad statinys yra Kultūros vertybių apsaugos departamento saugotinoje teritorijoje. Žemės detalaus plano buvimas, jo teigimu, nekeičia teisinės situacijos, nes norint gauti statinio projektavimo sąlygas, statytojas savivaldybės administracijos direktoriui privalo pateikti prašymą ir žemės sklypo nuosavybės teise ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus (Statybos įstatymas 20 str. 2 d. 2 p.). Apelianto manymu, teismas turėjo arba užklausti Alytaus apskrities viršininko administraciją apie realias galimybes išduoti pareiškėjui reikiamus leidimus arba įtraukti Alytaus apskrities viršininko administraciją į bylą, kad pastaroji pateiktų savo poziciją žemės išnuomojimo ar pardavimo klausimu. Žemės sklypas iki šios dienos dar nėra suteiktas naudotis pareiškėjui, todėl jis nurodo realiai neturėjęs galimybių paruošti projektą ir gauti leidimą statinį remontuoti, rekonstruoti, perstatyti ar kitaip jį tinkamai prižiūrėti. Apeliantas taip pat pažymi, jog Administracinės komisijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiukšlės yra renkamos. Apeliantas teigia sistemingai tvarkąs statinio teritoriją, nors miesto švara privalo rūpintis miesto savivaldybė, tiek, kiek jam leidžiama, prižiūrintis statinį. Apelianto teigimu, Alytaus miesto savivaldybė neleidžia pradėti rūpintis statinio remontu, rekonstrukcija ir priežiūra. Neatlikus pastato kapitalinės rekonstrukcijos, neįmanoma pakeisti ar suremontuoti aptrupėjusias plytas ir laiptus, nes nugrius statinys, taip pat avarinį pastatą naudoti ir eksploatuoti. Pažymima, jog teismas neįrodė, kad statinys kelia avarijų arba deformacijų grėsmę, kad greičiau susidėvi konstrukcijos arba pastebimai blogėja darbo (gyvenimo) sąlygos, todėl atsakomybei pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189³ straipsnį nebuvo pagrindo. Apeliantas nurodo, jog Komisijos pranešimai ir raginimai buvo siunčiami neteisingu adresu, jis gavo tik administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantas pažymi, kad jo veiksmuose nėra kaltės, jis negali atsakyti už kitų asmenų veikimą ar neveikimą. Teigiama, jog byla buvo išnagrinėta šališkai.

Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog apelianto prašymas yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymima, jog apie nustatytus trūkumus E.G. eilę kartų buvo įspėtas, tačiau jokių veiksmų lauko tualeto būklei pagerinti nesiėmė. Alytaus miesto savivaldybė remiasi Statybos įstatymo 40 straipsniu, Alytaus miesto tarybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtintų Alytaus miesto statinių tinkamos priežiūros taisyklių 1.2, 1.3 punktais, Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo aprašas" 30, 37 punktais. Pažymima, jog pagal Civilinio kodekso 6.559 straipsnio nuostatas, kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Tačiau apeliantas laiku žemės nuomos sutarties neįregistravo. Be to, statinio priežiūrai vykdyti apeliaciniame skunde nurodyti dokumentai nėra būtini. Nurodoma, jog kadangi statinys yra miesto parko teritorijoje, akivaizdu, kad jo bloga būklė kelia pavojų aplinkiniams ir žmonių saugumui (į statinį patenka ir asocialūs asmenys, nes įėjimai atviri), toks statinys nesuteikia miesto parkui tinkamo estetinio vaizdo, gadina Alytaus miesto įvaizdį bei sukelia teisėtą miestelėnų pasipiktinimą. Teigiama, jog apeliantas vengė dalyvauti Komisijos posėdyje, nors prieš posėdį buvo papildomai informuotas telefonu apie posėdžio laiką ir vietą (Komisijos atstovai apelianto darbovietėje informavo jį asmeniškai, tačiau jis ant pranešimo pasirašyti atsisakė ir į Komisijos posėdį nustatytu laiku neatvyko).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 161 straipsnį bei 189³ straipsnio 1 dalį. ATPK 161 straipsnis numato, kad už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat už miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 2000 Lt. ATPK 189³ straipsnio 1 dalis (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) numatė baudos paskyrimą už eksploatuojamų pastatų, įrenginių ir kitų statinių profilaktinių apžiūrų ir remonto nevykdymą arba netinkamą atlikimą, pažeidžiant jų eksploatavimo ir remonto taisykles, kai dėl to kyla avarijų arba deformacijų grėsmė, greičiau susidėvi konstrukcijos arba pastebimai blogėja darbo (gyvenimo) sąlygos.

Bylos medžiaga patvirtina, jog E.G., kuriam nuosavybės teise priklauso Alytaus miesto parke esantis statinys - lauko tualetas, esantis (duomenys neskelbtini) - nevykdė pastato priežiūros ir remonto darbų, nors buvo nurodyta imtis priemonių minėto statinio priežiūros trūkumams pašalinti ir statinių būklei pagerinti (b.l.40,43,44). Iš bylos medžiagos matyti, jog buvęs statinio savininkas R. T. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę dėl medžių bei krūmų, augančių statiniui priskirtame žemės sklype, iškirtimo, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas, nurodžius, jog atitinkamas leidimas bus išduotas tik parengus ir suderinus numatomo rekonstruoti statinio projektą (b.l.12-15, 54). Apeliantas pažymi, jog rekonstrukcijos atlikimui, o tuo pačiu ir tinkamai statinio priežiūrai buvo reikalingi dokumentai, patvirtinantys jo teisę naudotis žeme, ant kurios yra numatomas rekonstruoti statinys. Šios žemės nuomos sutartis su buvusiu savininku R.T. nutraukta tik 2005 m. balandžio 14 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu nr. 11-Ž-747 (b.l.71-73). Nors apeliantas ne kartą kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl prie jo 2004 m. birželio 18 d. įsigyto statinio esančio žemės sklypo pardavimo ar nuomos (b.l. 8, 9, 64, 67, 70), parduoti žemės sklypą nuspręsta tik 2007 m. balandžio 24 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 11-Ž-940 (b.l. 114).

Alytaus miesto tarybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtintos Alytaus miesto statinių tinkamos priežiūros taisyklės nustato statinių priežiūros Alytaus mieste tvarką (b.l.79). Iš šių taisyklių matyti, jog už statinių priežiūrą ir remontą atsako juos nuosavybės teise valdantys asmenys. Taisyklėse nurodyta, kokių statinio elementų priežiūrą statinio savininkas privalo atlikti, numatoma, kuo gali pasireikšti tinkamos statinio priežiūros neužtikrinimas, už kurį gali būti baudžiama pagal ATPK 161 straipsnį. Minėtos taisyklės patvirtina, jog apeliantas pažeidė jų reikalavimus, neatliko reikiamų statinio priežiūros darbų. Nors apeliantas nurodo, jog šių darbų neatliko dėl to, kad nebuvo įforminta jo teisė naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi statinys ir nebuvo galima atlikti statinio rekonstrukcijos, iš teismui pateiktų nuotraukų (b.l.31-37) matyti, jog kai kurie statinio priežiūros darbai galėjo būti atlikti dar prieš statinio rekonstrukciją. Išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog apelianto veika pagal ATPK 161 straipsnį kvalifikuota pagrįstai.

Statinio techninę priežiūrą reglamentuoja Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtintas STR 01.12.07:2004. Bylos medžiaga patvirtina, jog šiame reglamente numatytų statinio priežiūros bei būklės įvertinimo reikalavimų apeliantas nesilaikė, neatliko reikiamų statinio būklės įvertinimo bei techninės priežiūros darbų (reglamento 30, 37, 44, 50 punktai). Apeliantas pripažįsta, jog statinio būklė yra avarinė. Tokiu būdu, apeliantas pažeidė Statybos įstatymo 40, 41 straipsnius, jam pagrįstai paskirta ir administracinė nuobauda pagal ATPK 189³ straipsnio 1 dalį.

Nuobauda paskirta įstatymo numatytos sankcijos ribose, vadovaujantis ATPK 20, 30 bei 33 straipsnių reikalavimais, minimali, atsižvelgus į valstybinių institucijų pareigūnų įtaką pažeidimo padarymui. Nustatyta, jog apeliantas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, tačiau laiku į jį neatvyko. Nustatyti ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje padaryti procesiniai pažeidimai pašalinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda atitinka pažeidėjo asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, todėl teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E.G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.