Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-23 · Byla Nr. N-444-90-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-23
Bylos Nr.
N-444-90-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-90/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties I. A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. lapkričio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, 2007 m. lapkričio 4 d. aikštelėje vairuodama automobilį, važiuodama atbula, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono, užkliudė stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 54, 171, 271 punktų reikalavimus.

2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė Irenai A. P. 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt baudą, o vadovaudamasis 33 straipsnio 2 dalimi paskyrė galutinę nuobaudą - 3000 litų baudą. Nutarime nurodyta, jog I.A. P. dėl padaryto pažeidimo gailisi, anksčiau paskirtų nuobaudų neturi.

Šalies argumentai

I.A. P. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos jai paskyrimo panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš stovėjimo vietos išvažiavo atbula, nes priekyje stovėjo automobilis. Važiuodama atgal, praleido automobilį ir baigė manevrą. Pareiškėjos teigimu, ji galbūt per daug susuko vairą, tačiau jokių susidūrimo požymių nejautė. Tik parvažiavusi namo pastebėjo, kad apgadintas priekinis bamperis iš kairės pusės. Policijos teigė nekvietusi, nes nežinojo, kokiomis aplinkybėmis automobilis apgadintas. Mano, kad automobilio „Ford“ apgadinimai padaryti anksčiau ir kitomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad skiriasi jos ir automobilio „Ford“ apgadinimų pobūdis ir aukštis, kad byloje apklausto liudytojo Z. V. parodymai dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo prieštarauja automobilių apgadinimų pobūdžiui ir dislokacijai. I.A. P. manymu, esant prieštaringiems parodymams, pareigūnas, nagrinėdamas bylą, turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu.

Nukentėjusysis skundo patenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Jo manymu, pareiškėja automobilių kontaktą turėjo pajusti. Nurodė, kad jo automobiliui sugadintos priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, sparnas, galinis bamperis, o iki šio eismo įvykio ant jam priklausančio automobilio jokių sugadinimų nebuvo. Apie apgadintą transporto priemonę paaiškino sužinojęs, kai surado ant priekinio automobilio stiklo raštelį, kuriame buvo nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 19 d. nutartimi skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog I. A. P. pažeidė KET 53, 54, 171 punktų reikalavimus, tai patvirtina policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 12), pareiškėjos ir nukentėjusiojo paaiškinimų (b. l. 15, 16), liudytojo parodymų (b.l.14), eismo įvykio vietos schemos (b.l.11), transporto priemonių techninės apžiūros akto (b.l.26) duomenys, fotolentelė (b.l. 17-19). Nukentėjusysis I. Č. paaiškino, kad paliko automobilį stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, prie „Topo centro“, o grįžęs prie automobilio, rado jį apgadintą bei raštelį su automobilio, apgadinusio jo automobilį ir pasišalinusio iš įvykio vietos, valstybiniu numeriu. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad forminant eismo įvykį, prie pareigūnų priėjo liudininkas Z. V., kuris nurodė matęs eismo įvykį. Šiame procesiniame dokumente užfiksuoti ir automobilio „Ford“ sugadinimai: sugadintos dešinės pusės abejos durelės, įbrėžtas galinis dešinės pusės sparnas, įbrėžtas galinis dešinės pusės bamperis, sugadinimų aukštis nuo 0,28 iki 0,62 (b. l. 12). Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas J. O. patvirtino minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad fotolentelėje užfiksuoti automobilių apgadinimai, jų tęstinis pobūdis rodo, kad automobilių kontaktas buvo juntamas. Analogiškai eismo įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas E. J.

Teismas, remdamasis eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotais nukentėjusiojo vairuojamo automobilio sugadinimais (b. l. 11), automobilio „Opel Astra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjimo aktu (b.l.26), fotonuotraukose (b.l.17-19) užfiksuotais transporto priemonių apgadinimais, liudytojo Z. V. paaiškinimais (jis apibūdino iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio vairuotoją, automobilio modelį, spalvą, nurodė tikslų valstybinį numerį), taip pat I. A. P. paaiškinimu (b. l. 16; ji pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo atvažiavusi į automobilių stovėjimo aikštelę šalia parduotuvės „Topo centras“, o grįžusi namo pastebėjo, kad apgadintas jos automobilis), padarė išvadą, kad pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Byloje duomenų, kad automobilio „Ford Mondeo“ apgadinimai atsirado anksčiau ir dėl kitų aplinkybių, nesurinkta.

Iš tarnybinio pranešimo, nukentėjusiojo I. Č. paaiškinimo, liudytojų parodymų nustatyta, kad I. A. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atsižvelgdamas į eismo įvykio schemoje, transporto priemonių apžiūros aktuose ir vaizdinėje medžiagoje užfiksuotų automobilių apgadinimų pobūdį, liudytojų J. O. ir E. J. parodymus, teismas padarė išvadą, kad automobilių kontaktas buvo aiškiai juntamas, todėl pareiškėjos aiškinimai, kad ji nepajuto automobilių susidūrimo, vertintini kaip duoti, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nustatyta, kad pareiškėja, būdama susijusi su eismo įvykiu, apie jį nedelsiant nepranešė policijai, pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdama KET 271 punkto reikalavimus ir padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nenustatyta (ATPK 250 straipsnis). Konstatuota, jog bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o I. A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgus į pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jai pagrįstai paskirti minimalūs inkriminuotų teisės pažeidimų sankcijose nustatyti baudų dydžiai. Paskirtų nuobaudų rūšys ir dydžiai atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pareiškėjos asmenybę.

III.

Apeliaciniu skundu I. A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme.

Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 81 straipsnio, 86 straipsnio 1, 2 dalių, 73 straipsnio 2 dalies nuostatas, išnagrinėjęs bylą jai nedalyvaujant, pažeidė jos teises, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje bei 53 straipsnio 2 dalyje. Apeliantė paaiškina, jog atplėšusi tėvo rastą voką su pranešimu apie teismo posėdį, įmestą į pašto dėžutę, ji išsiaiškino, kad teismo posėdis jau įvyko. Kadangi korespondencijos neužsisakinėja, pašto dėžutės netikrino, o iš teismo laukė registruotos korespondencijos su įteikimu. Todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, posėdžio metu pateikti savo argumentų, užduoti klausimų liudininkui, susijusių su eismo įvykio aplinkybėmis, mechanizmu, o taip pat pasinaudoti teisine advokato pagalba.

Apeliantė pažymi, kad liudininko Z. V., kurio parodymai byloje itin svarbūs, teismas neapklausė, o policijai tyrimo metu duotų jo parodymų, apeliantės manymu, nepakanka. Šio liudininko 2007 m. lapkričio 4 d. paaiškinimas, kaip teigiama, skiriasi nuo policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime perpasakotų jo paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, dėl to teismas privalėjo teisminio nagrinėjimo metu jį apklausti ir pašalinti prieštaravimus, užduodamas eilę apeliantės nurodomų klausimų. Apeliantės teigimu, jos išdėstytų aplinkybių nustatymas padėtų nustatyti objektyvią tiesą ir pašalintų abejones dėl automobilio „Ford“ apgadinimų, kurie galėjo būti padaryti anksčiau, nes neatitinka jos automobilio apgadinimų. Apeliantės teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad policijos pareigūnų pateikta surinkta medžiaga negali būti prilyginama tiesioginei liudytojų apklausai, „paprastai įrodymai turi būti pateikti viešame posėdyje, dalyvaujant kaltinamiesiems, siekiant užtikrinti rungtynišką nagrinėjimą“.

Bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu apeliantė teigia atkreipusi dėmesį į automobilio „Ford“ apgadinimų dydį, kurie akivaizdžiai neatitiko jos automobilio priekinio bamperio apgadinimo dydžio, ir tikėdamasi, kad pareigūnas atidės nagrinėjimą iki bus ištirti apgadinimai, sustatant automobilius, nepateikė liudininkui klausimų. Tačiau pareigūnas, išklausęs ją ir liudininką, priėmė sprendimą. Po sprendimo priėmimo pasamdytas advokato padėjėjas nurodė klausimus, kuriuos reikėtų užduoti liudininkui teisminio nagrinėjimo metu. Teismas nutartyje nepasisakė, kodėl atmeta jos argumentus dėl automobilių apgadinimų neatitikimo. Apeliantės teigimu, sulyginus automobilių apgadinimus, darytina išvada, kad jos vairuotas automobilis negalėjo tokių apgadinimų padaryti (tai įrodo jos automobilio apžiūros aktas ir fotolentelė). Apeliantės nuomone, ant jos automobilio turėjo pasilikti ženklūs trijų juostų apgadinimai kaip ir ant automobilio „Ford“, o taip pat dažų likučiai nuo automobilio „Ford“, tačiau jų pareigūnai nenustatė, kaip ir taisymo požymių. Apgadinti kito automobilio apeliantė teigia negalėjusi ir dėl automobilio judėjimo trajektorijos, automobilių išsidėstymo. Apeliantė remiasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, mano, jog, šalindamas prieštaravimus dėl automobilių apgadinimų, teismas turėjo grąžinti bylą Eismo priežiūros tarnybai, kad jos pareigūnai, sustatę automobilius, identifikuotų apgadinimus. Teigia, kad neginčytinų jos kaltės įrodymų byloje nesurinkta.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog tyrimo metu apeliantė raštu paaiškino, važiuodama atbula, į automobilio priekinę dalį nežiūrėjusi, o sugrįžus namo, pastebėjusi apgadinimus ant automobilio kėbulo. Institucijos teigimu, pastebėjusi apgadinimus, kurių atsiradimo priežastis jai nebuvo žinoma, I. A. P. privalėjo pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 3 punktą pranešti apie eismo įvykį policijai. Bylą tiriančiam pareigūnui abejonių dėl automobilio „Opel Astra“ neseniai padarytų apgadinimų nekilo, pagal apgadinimų pobūdį I. A. P. kontakto nepajusti negalėjo, todėl, institucijos manymu, priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Pažymima, jog nagrinėjant bylą policijoje, apeliantė dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnis suteikia teisę proceso šalims dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, pareikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, liudytojams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams ir kt. Tinkamai nepranešus apie teismo posėdį, asmuo šiomis teisėmis pasinaudoti negali.

Byloje nėra patikimų duomenų, kad Irenai A. P. buvo laiku pranešta apie teismo posėdį - teismo šaukimas su grąžinama šaknele jai nebuvo siunčiamas, pranešimas apie teismo posėdį buvo siunčiamas neregistruotu laišku. Apeliantė nurodo, kad vokas su pranešimu apie teismo posėdį 2008 m. vasario 6 d. jai buvo įteiktas jau po bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Todėl teismas vertina, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog jai nebuvo laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, įrodyta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Šios procesinės klaidos apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, kadangi bylos nenagrinėja pirmosios instancijos teismo proceso tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, grąžinant bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

Irenos A. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius