- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e1-631-543/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19176-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
2020 m. birželio 1 d.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19176-20 medžiagą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalis 20 MGL (760 Eur) bauda;
2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimu;
3. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2020 m. gegužės 11 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. P. 2020 m. gegužės 18 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme prie įėjimo į namą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį – patėvį B. B., kuriam kilusio žodinio konflikto metu delnu sudavė po smūgį į abu skruostus ir dešine ranka vieną smūgį į dešinę ausį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam B. B. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. P., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. apie 15.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo namo neblaivus. Jis gyvena pas patėvį B. B. ir savo motiną. Namuose rado neblaivų patėvį, kuriam pasiūlė kartu išgerti. Begeriant alų, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Susipykę abu išėjo į kiemą, ten patėviui dešinės rankos delnu sudavė du smūgius į veidą, pataikė į kairį ir į dešinį skruostus, tada sudavė dar vieną nestiprų smūgį lyg tai į dešinę ausį. Matė, kaip patėviui paraudo skruostai, tačiau jokių mėlynių ir kraujo nebuvo, nes smūgiai nebuvo stiprūs. Nuo jo suduotų smūgių patėvis galėjo jausti fizinį skausmą, nes girdėjo, kaip rėkdamas nuėjo pas kaimynus. Po kurio laiko jis taip pat nuėjo pas kaimynus, kad atsiprašyti patėvį, tačiau jau buvo iškviesta policija. Jis pats pasitiko atvykstančius policijos pareigūnus. Pareigūnams pasakė, kad išgertuvių metu tarp patėvio ir jo įvyko konfliktas, kurio metu patėviui sudavė kelis smūgius į galvą. Pareigūnai jiems abiem patikrino girtumus. Kiek įpūtė patėvis, jis neprisimena, o jis įpūtė virš trijų promilių. Labai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 50-52).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jo posūnis, dabartinės žmonos sūnus, kartu gyvena vienuose namuose (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 18 d. apie 15.00 val. namo grįžo neblaivus posūnis A. P.. Jis taip pat buvo vartojęs alkoholį. Abu išgėrė alaus, po to lauke, netoli įėjimo į namus abu pradėjo konfliktuoti. A. jam delnu kelis kartus trenkė į abi veido puses. Smūgių galėjo būti kokie trys. Nuo suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą, buvo paraudę abu skruostai ir dešinė ausis. Po suduotų smūgių jis pabėgo iš namų pas kaimynus, kurie iškvietė policiją. Jei būtų buvę abu blaivūs, konflikto būtų nebuvę. Jis sužalojimų nepatyrė, tik jautė skausmą abiejuose skruostuose ir dešinėje ausyje. Į medikus nesikreipė, jokios žalos nepatyrė, pretenzijų posūniui neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereikš, vykti pas teismo medicinos ekspertus atsisako (b. l. 27-29).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu B. B. pranešė apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą ir paaiškino tas pačias įvykio aplinkybes (b. l. 1-3).
Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą fiksuota, kad po įvykio A. P. nustatytas 3.04 prom. girtumas, o nukentėjusiajam B. B. nustatytas 1.94 prom. girtumas (b. l. 10-11).
Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame fiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21).
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P., suduodamas rankos delnu po smūgį į abu skruostus ir dešine ranka vieną smūgį į dešinę ausį, kartu gyvenančiam šeimos nariui – patėviui B. B. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo B. B. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šeimos nario sąvoka pateikta BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ 248 straipsnyje, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Šio straipsnio 2 punkte apibrėžta, kad dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys – asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, sutuoktinis, nuolat ir nepertraukiamai su tuo asmeniu gyvenęs bei vedęs bendrą namų ūkį ir susijęs artimais įpareigojančiais ryšiais asmuo, tiesiosios linijos giminaitis, brolis, sesuo ar išlaikytinis. Šiuo atveju kaltinamąjį A. P. ir nukentėjusįjį B. B. siejo ilgalaikiai šeimos narių santykiai (kaltinamasis yra nukentėjusiojo posūnis), ilgalaikis bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas, kas neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis A. P. nusikaltimą įvykdė prieš kartu gyvenantį savo šeimos narį. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu A. P. jau buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą patėviui B. B. (b. l. 90-92).
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. P. nusikalstami veiksmai visiškai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo A. P. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisiamas ketvirtą kartą, trys iš keturių teistumų yra už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 61-64, 90-92). Praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 68-71, 72). Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 65-67). Psichikos sveikatos centro psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 83). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,04 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškime prokuroras nurodė tik aukščiau paminėtą sunkinančią atsakomybę aplinkybę, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šį tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas keturis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina ir aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 84), prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmę – areštą 60 parų. Kaltinamojo baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 18 d. 23.41 val. iki 2020 m. gegužės 20 d. 10.50 val. (b. l. 39-40, 57). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas – dvi dienos - įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama pradėjus vykdyti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. P. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 18 d. 23.41 val. iki 2020 m. gegužės 20 d. 10.50 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. P. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti A. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, nuvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. P..