- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-271-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- UAB „Laimsta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Laimsta“ ieškinį atsakovams R. S. ir R. S. dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Laimsta“ 2009-07-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti 2008-09-18 paskolos sutarties, sudarytos tarp paskolos gavėjo UAB „Laimsta“ ir paskolos davėjų R. S. ir R. S. , 2 punkto antrą dalį ir nustatyti, kad laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas įsipareigoja ir privalo, paskolos davėjams pareikalavus, mokėti 0,01 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos.
Ieškovas UAB „Laimsta“ atskiru prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0241/09/00674, vykdomą pagal 2009-06-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą. Prašymą grindė tuo, kad atsakovai, neatsižvelgdami į ieškinyje nurodytus teisinius argumentus, reikalauja netesybų, kurios viršija 50000 Lt, kas yra ženkli ir neprotingai didelė suma. 2009-06-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė naują nutartį, kurios pagrindu atsakovai reikalauja 324294,29 Lt (267500 Lt skolos, 56794 Lt netesybų).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo UAB „Laimsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir sustabdė antstolio Dainiaus Traigio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0241/09/00674 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą dėl 324297,29 Lt išieškojimo R. S. ir R. S. naudai iš skolininko UAB „Laimsta“ dalyje dėl netesybų (56794 Lt) išieškojimo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos nagrinėjamojoje byloje. Įvertinęs ieškovo reikalavimų pobūdį, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas keisti šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygas, reglamentuojančias netesybų (delspinigių) mokėjimo dydį ir tvarką bei vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir ekonomiškumo principu, teismas padarė išvadą, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės gali apsunkinti sprendimo vykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai R. S. ir R. S. prašo nutartį panaikinti ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio Dainiaus Traigio vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0241/09/00674. Nurodo, kad teismui priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo įgyvendinimas nereikalautų jokio specialaus vykdymo. Pakeitus paskolos sutarties sąlygas ir nustačius mažesnį delspinigių dydį, šalys privalėtų laikytis teismo pakeistų sąlygų ir nėra jokios grėsmės ar pagrindo teigti, jog atsakovai šių sąlygų nesilaikys. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad yra bent mažiausia grėsmė ar tikimybė, jog atsakovai teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų nevykdys, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (CPK 144 str.). Teismas, prieš pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neišanalizavo preliminariai pareikštų reikalavimų pobūdžio, juos pagrindžiančių įrodymų bei nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, dėl ko buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos ir bendrieji teisės principai bei nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos. Teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovams, ir tuo pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus pakeisti paskolos sutarties sąlygas, akivaizdžiai vengia ir vilkina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-02 nutarties ir 2009-06-23 vykdomojo rašto vykdymo procesą, todėl atsakovai patiria didelius turtinius nuostolius. Ieškovas nurodo, kad paskolos sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra lygus 36 procentams metinių palūkanų, tačiau pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl delspinigiai ir netesybos skaičiuojamos už 180 dienų. Paskolos sutartyje nustatytų delspinigių dydis lygus 18 procentų, todėl tokio dydžio delspinigiai per metus yra protingi ir pagrįsti. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, jog apie delspinigių dydį sužinojo tik pateikdamas prašymą, kadangi paskolos sutartyje buvo nurodytas delspinigių dydis.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Atsakovų atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad yra bent mažiausia grėsmė ar būtinybė, jog atsakovai teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų neįvykdys, o teismas nutartyje nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (CPK 144 str.), atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas, paduodamas ieškinį, kartu pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl 2008-09-18 sutarties sąlygų pakeitimo, t.y. ieškovas tvirtina, jog sutartyje nurodytas 0,01 procentų delspinigių dydis yra neprotingai didelis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, kad atsakovai nelaukdami bylos baigties, neatsižvelgdami į ieškinio teisinius pagrindus, reikalauja netesybų, kurios viršija 50000 Lt, atsakovai kreipėsi į antstolį dėl skolos ir netesybų išieškojimo, antstolis artimiausiu metu ketina skelbti turto varžytynes ir išieškoti įsiskolinimą. Šios aplinkybės nėra paneigtos ir yra pakankamos tam, kad konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei nebus sustabdyti antstolio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr.0241/09/00674 dalyje dėl netesybų išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Be to, kaip matyti iš atsakovų atskirajame skunde nurodytų motyvų, atsakovai šių aplinkybių ir neneigia. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas.
Nepagrįsti apelianto atskirojo skundo motyvai, jog teismas, neišanalizavo preliminariai pareikštų reikalavimų pobūdžio ir juos pagrindžiančių įrodymų bei nesivadovavo CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais, pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, bendruosius teisės principus, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Teismas taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima arba kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią realią grėsmę įžvelgė ir konstatavo. Dėl to pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.
Apeliantai atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovas reikšdamas reikalavimus pakeisti paskolos sutarties sąlygas vengia ir vilkina antstolio vykdymo veiksmus, dėl ko atsakovai patiria didelius turtinius nuostolius, kadangi pirmosios instancijos teismas antstolio D.Traigio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje sustabdė tik dalyje dėl netesybų išieškojimo iš ieškovo atsakovų naudai ir atsakovai neprarado teisės dėl tolimesnio priverstinio skolos išieškojimo ir teisės aktų nustatyta tvarka savo reikalavimų patenkinimo.
Apeliantai iš esmės teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovams, tačiau toks teismo argumentacijos trūkumas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali būti ir nepranešama atsakovui, jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui (skolininkui), ar jam nepranešus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šią teisės normą pažeidė, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikinta (CPK 328 str.).
Apeliantų atskirojo skundo motyvai dėl delspinigių skaičiavimo būdų ir dydžio, apie tai, kada ieškovas sužinojo apie skolinius įsipareigojimus ir pan. nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jos iš esmės yra susijusios su ieškovo reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Kiti atsakovų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantai nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų valstybei priteistinos 5,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 2 (du) litus 80 centų pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).