- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-19
- Bylos Nr.
- N-62-1491-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarimo S. S. (S. S. ) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarimu S. S. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nutraukta.
Apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad S. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2005 m. lapkričio 9 d. vadovaujamoje įmonėje "Pabradė", pažeisdamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 98 straipsnio l dalį, leido dirbti be darbo sutarties A. Č. ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio l dalyje.
ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo - nelegalaus darbo - sąvoka yra DK 98 straipsnyje. Pagal šią įstatymo normą nelegaliu laikomas darbas, kai, esant šio įstatymo 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Esminiais darbo sutartį apibūdinančiais elementais yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbdavys S. S. nurodė, kad su darbuotoju darbo sutartis buvo pasirašyta 2005 m. lapkričio 9 d. ryte, t. y. patikrinimo dieną. Šią aplinkybę patvirtino ir darbuotojas A. Č. , nurodydamas, kad prašymą priimti į darbą ir darbo sutartį pasirašė ryte, o dirbti pradėjo tik po pietų, taip pat tai iš dalies patvirtinama byloje esančios darbo sutarties kopijoje (b. 1. 6) esančiu įrašu, kad darbuotojas pradeda dirbti 2005 m. lapkričio 9 d. Iš Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų paaiškinimų nustatyta, kad patikrinimo metu jiems nebuvo pateikta darbo sutartis su A. Č. , ji tuo metu nebuvo įregistruota Darbo sutarčių registracijos žurnale. Darbdavys nurodė, kad, atvykus Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams, darbo sutartis nebuvo pateikta, kadangi buvo likusi jo kabinete, taip pat nurodė, kad apie A. Č. priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Švenčionių skyriui tuo metu jau buvo pranešta faksu.
Sprendžiant, ar darbdavio S. S. veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, atsižvelgiama į tai, kad nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto, taip pat į tai, ar padaryta žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. Byloje nustatyta, kad nebuvo padaryta žala ir nekilo žalos grėsmė darbuotojo A. Č. teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso dirbant pagal darbo sutartį, taip pat nebuvo nemokami valstybei mokesčiai - apie darbo sutarties sudarymo faktą tą pačią dieną buvo pranešta VSDFV Švenčionių skyriui (b. 1. 37) ir mokamos atitinkamos įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondą, darbuotojui už 2005 m. lapkričio 9 d. buvo mokamas darbo užmokestis. Darbdavio S. S. veika nelegalaus darbo objektas nebuvo pažeistas ir nėra įrodymų, kad buvo kilusi grėsmė tokio objekto pažeidimui. UAB "Pabradė" padaryti darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimai - darbo sutarties neįregistravimas Darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikimas darbuotojui darbo sutarties egzemplioriaus ir neišdavimas darbo pažymėjimo, darbuotojo neinstruktavimas dėl saugos darbe, nereiškia, kad padarytas pažeidimas - nelegalus darbas.
Teismas neturėjo galimybės S. S. veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio l dalį, kadangi protokole suformuluota darbdavio veika neapima visos veikos, kuri sudarytų numatytąją ATPK 41 straipsnio l dalies dispozicijoje.
II.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus skyriaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Manoma, kad apylinkės teismo nutarimas naikintinas, kadangi teismas nepilnai išnagrinėjo pateiktą medžiagą, neatkreipė dėmesio į esmines bylos aplinkybes, vertino ne visus įrodymus, dėl to priėmė neteisingą nutarimą. Visų pirma, nutarimas grindžiamas paties pažeidėjo, jo atstovo bei nelegaliai dirbusio darbuotojo parodymais. Tačiau visiškai neargumentuojama, kodėl yra atmetami VDI Vilniaus skyriaus pareigūnų L. Mironovienės, D. Čepono bei V. Žliobos parodymai, taip pat patikrinimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys, jog darbo sutartis su A. Č. prieš darbo pradžią sudaryta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats bylos nagrinėjimas vyko neobjektyviai. Pirmame posėdyje (2005 m. gruodžio 7 d.) S. S. pateikė vienokius parodymus dėl jam inkriminuoto pažeidimo, kitame posėdyje (2006 m. balandžio 19 d.) - jau kitokius. Tuos pačius klausimus S. S. bei A. Č. teismas uždavinėjo kelis kartus, kiekvieną kartą sulaukdamas iš šių asmenų vis skirtingus atsakymus. Tačiau 2006 m. balandžio 20 d. nutarime teismas rėmėsi tik 2006 m. balandžio 19 d. vykusiame posėdyje S. S. duotais parodymais. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. Č. pakeitė savo pirminius parodymus, kurių pagrindu S. S. ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Patikrinimo, atlikto VDI Vilniaus skyriaus pareigūnų 2005 m. lapkričio 9 d. metu, A. Č. paaiškinime nurodė, kad darbo sutarties dar nepasirašė. Bylos nagrinėjimo metu jis taip pat iš pradžių buvo nurodęs, kad darbo sutarties 2005 m. lapkričio 9 d. iš ryto nepasirašinėjo, visus dokumentus pasirašė po pietų, kai grįžo direktorius. Už kelių minučių posėdyje jis pakeitė parodymus bei pasakė, kad darbo sutartį pasirašė 2005 m. lapkričio 9 d. iš ryto, o tik kitus dokumentus - po pietų. Tačiau teismas nutarime remiasi tik paskutiniais A. Č. parodymais, visiškai neargumentuodamas, kodėl atmetami jo parodymai, duoti patikrinimo, atlikto 2005 m. lapkričio 9 d. metu. Be to nutarime nurodoma, kad A. Č. dirbti pradėjo 2005 m. lapkričio 9 d. tik po pietų (tai yra vėl remiamasi tik darbuotojo parodymais), tačiau teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad A. Č. jau dirbo patikrinimo, atlikto VDI Vilniaus skyriaus pareigūnų 10 val. 30 min. metu. Teismas, priimdamas nutarimą, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad darbo teisėje skiriamuoju bruožu yra tas požymis, kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose nėra lygiateisiškumo ir egzistuoja pavaldumas. Todėl pirmiausia tuo paaiškinamas darbuotojo darbdaviui naudingų parodymų davimo motyvas, nes jų tarpusavio ryšiai administraciniu teismo procesu nepasibaigia. Taigi nuo A. Č. parodymų tiesiogiai priklausė, ar jo darbdavys - S. S. gaus administracinę baudą. Todėl, VDI Vilniaus skyriaus nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes bei kritiškai vertinti A. Č. teisme duotus parodymus, turėjo atsižvelgti į pastarojo pirminius parodymus, duotus VDI Vilniaus skyriaus darbuotojų atlikto patikrinimo metu. Teismo nutarime liko neįvertinti surinkti patikrinimo dokumentai, kurie besąlygiškai patvirtino, kad darbo sutartis su A. Č. prieš darbo pradžią sudaryta nebuvo: tiek patikrinimo aktas, kurį be kita ko pasirašė ne vien patikrinime dalyvavę VDI pareigūnai, bet ir UAB „Pabradė" atsakingi darbuotojai; tiek darbo sutarčių registracijos žurnalas, įvadinio saugos darbe instruktavimo bei saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalai. UAB „Pabradė" buhalterė L. S. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad darbo sutartis su darbuotojais pildo ji pati, (direktoriui duoda tik pasirašyti), visus žurnalus taip pat pildo pati. Patikrinimo metu L. S. pateikė visų įmonės darbuotojų darbo sutartis. Tačiau, nors ji pati pildo darbo sutarties blanką, užpildyto A. Č. darbo sutarties blanko (nors direktoriaus nepasirašyto) ji nepateikė. Be to, teismo posėdžio metu ji parodė, kad S. S. iš ryto nebuvo, darbo sutartį su A. Č. jis pasirašė vėliau (tai yra grįžęs po pietų). Tačiau jos parodymai teismo nutarime liko neįvertinti. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad rajono apylinkės teismas nagrinėdamas S. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus, didžiosios dalies jų nevertino, o rėmėsi tik S. S. kaltę paneigiančiais paties pažeidėjo bei A. Č. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, todėl ir priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Teigiama, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padarytuoju įrodymų vertinimu. Anot Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, teismas nepilnai išnagrinėjo pateiktą medžiagą, neatkreipė dėmesio į esmines bylos aplinkybes, vertino ne visus įrodymus ir dėl to buvo priimtas neteisingas bei nepagrįstas sprendimas. S. S. nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinio skundo argumentais. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pirma, Valstybinė darbo inspekcija nepagrįstai nurodo, kad rajono apylinkės teismas rėmėsi tik pažeidėjo S. S. bei A. Č. parodymais ir neargumentuotai atmetė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnų parodymus. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Kaip matyti, teismas, siekdamas nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veika atitinka inkriminuoto teisės pažeidimo požymius, vertino tiek pažeidėjo, tiek Valstybinės darbo inspekcijos parodymus. Ta aplinkybė, kad teismas detaliai nutarime neperrašė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų parodymų nėra pagrindas teigti, jog teismas šių parodymų nevertino. Antra, Valstybinė darbo inspekcija nurodė, jog teismas nevertino dokumentų, surinktų atlikto patikrinimo metu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek patikrinimo aktas, tiek darbo sutarčių registravimo žurnalas leidžia teigti, jog darbo sutartis su A. Č. prieš darbo pradžią sudaryta nebuvo. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad bet kokios darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad yra padarytas pažeidimas - nelegalus darbas. Turi būti nustatyti tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Kiekvienu administracinio teisės pažeidimo atveju yra kėsinamasi į ATPK saugomus teisinius gėrius. Dėl kiekvieno nelegalaus darbo ATPK 41 ³ straipsnio saugomiems gėriams padaroma žala, t. y. kiekvienas nelegalus darbo atvejis sukelia tam tikras pasekmes. Pirmos instancijos teismas analizavo visus inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo elementus ir nustatė, kad nėra vieno iš objektyviosios pusės elementų, t. y. nebuvo padaryta žala ir nekilo grėsmė darbuotojo A. Č. teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso dirbant pagal darbo sutartį, taip pat nebuvo vengiami mokėti valstybei mokesčiai - apie darbo sutarties su A. Č. sudarymo faktą tą pačią dieną buvo pranešta VSDFV Švenčionių skyriui. Kadangi konkrečių darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas neturėjo įtakos ATPK 41 ³ straipsnio l dalies sudėties objektui, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Trečia, nustatydami pažeidimą Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyręs ir įvertinęs nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad Valstybinė darbo inspekcija perdavė bylą apylinkės teismui nesurinkusi įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie ATPK 41 ³ straipsnio l dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą. Rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog S. S. veika nelegalaus darbo objektas nebuvo pažeistas ir nėra įrodymų, kad buvo kilusi grėsmė tokio objekto pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame protokole nurodyta, jog S. S. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalį, kadangi be darbo sutarties jo vadovaujamoje įmonėje 2005 m. lapkričio 9 d. leido dirbti A. Č. . Jo darbas be darbo sutarties iki patikrinimo laikomas nelegaliu. S. S. , neužtikrindamas, kad su darbuotoju sutartis būtų sudaryta prieš darbo pradžią, tuo pačiu leido dirbti nelegaliai.
Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė. Taip pat įrodymais yra bet kurie fakto duomenys. Šioje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas grindžiamas patikrinimo aktu ir protokole pažymėta, kad įmonės ceche dirbo A. Č. , kuris kitam darbuotojui padėjo obliuoti lentą, buvo su darbo drabužiais ir paaiškino, kad dirba pagalbiniu darbininku pirmą dieną ir dėl darbo sutarties tarėsi su įmonės direktoriumi bei kad prašymą dėl priėmimo į darbą rašė, tačiau darbo sutarties dar nepasirašė. Susipažinus su dokumentais, nustatyta, kad darbo sutartis nesudaryta, įrašų darbo sutarčių registravimo žurnale, įvadinio saugos darbe instruktavimo bei saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnaluose, patvirtinančių apie darbuotojo priėmimą į darbą, nebuvo. 2005 m. lapkričio 10 d. S. S. pateikė su A. Č. 2005 m. lapkričio 9 d. sudarytą darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2005 m. lapkričio 9 d. Šie duomenys administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti kaip įrodymai apie nelegalų darbą.
Taigi, pagal ATPK 260 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolui kaip įrodinėjimo priemonei, reikia pripažinti, kad jis turi rimtų trūkumų, nes iš jo, kaip teisingai akcentuota atsiliepime į apeliacinį skundą, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad A. Č. dirbo nelegaliai. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Tiek iš protokolo teksto, tiek iš darbo inspekcijos atstovo aiškinimų, negalima daryti neabejotiną išvadą, kad šios nuostatos nebuvo paisoma, nes daromos tik tikėtinos išvados ir iš esmės apsiribota aplinkybe, kad nėra rašytinės darbo sutarties. Reikia sutikti su teismo nutarime daroma išvada, kad rašytinės darbo sutarties nebuvimas negali būti pagrindiniu nelegalaus darbo požymiu, o apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi elementai.
Šiame nutarime teismas iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes ir jas išdėstė. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Reikia sutikti su S. S. , kad teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytąsias teismo nutarime.
Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyręs ir įvertinęs nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija perdavė bylą apylinkės teismui nesurinkusi įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų prieiti išvados, jog padarytas ATPK 41 ³ straipsnio l dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog S. S. veika nelegalaus darbo objektas nebuvo pažeistas ir nėra įrodymų, kad buvo kilusi grėsmė tokio objekto pažeidimui. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės. Taigi, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Todėl, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir jis gali laisvai pasirinkti bet kokį gynybos būdą. Visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Ginčo bylose vadovaujamasi kiek kitomis taisyklėmis, kur šalys turi įrodinėti savo teiginių pagrįstumą. Beje, teismo nutarime nebūtina rašyti spėliones, kuriomis negalima grįsti kaltinimo ar paneigti patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens aiškinimus. Todėl atmetamas apelianto argumentas, kad rajono apylinkės teismas nepilnai išnagrinėjo pateiktą medžiagą, neatkreipė dėmesio į esmines bylos aplinkybes, vertino ne visus įrodymus ir priėmė neteisingą nutarimą.
Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį, t.y. pagal šios teisės normos turinį, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Todėl patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmai negali būti perkvalifikuojami į kitą straipsnį, kuris neinkriminuotas protokole ir tai teisingai akcentuota apylinkės teismo nutarime.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.