- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e1-2815-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20416-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- S. E.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Aistės Česaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. E. 2020 m. gegužės 27 d., apie 08.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sugyventine Ž. G. ir jos nepilnamete dukra D. G., tyčia rankomis sugriebė D. G. už plaukų ir juos laikydamas pargriovė ją ant žemės, taip pat, tęsiantis konfliktui, jis rankomis sugriebė D. G. už dešinės rankos ir ją vieną kartą trenkė į sieną, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui D. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. E. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su savo sugyventine Ž. G. gyvena šešerius metus, veda bendrą ūkį, turi bendrą sūnų. Kartu su jais gyvena sugyventinės dukra D. G. bei sugyventinės mama G. O. N.. 2020 m. gegužės 27 d. išvakarėse jie su Ž. vartojo alkoholį. Gėrė per visą naktį. 2020 m. gegužės 27 d., tikslaus laiko neprisimena, buto koridoriuje jie su sugyventine pradėjo konfliktuoti, vėliau apsistumdė. Į jų konfliktą įsikišo ir Ž. dukra D. G.. Pastaroji jį stūmė rankomis, jis ją nustūmė nuo savęs. Konflikto metu, kuomet jo sugyventinė Ž. ir jos dukra D. bandė jį išstumti iš namų, jie visi stumdėsi ir šio susistumdymo metu jis galėjo patempti D. už plaukų. Ar ji (D.) nukrito, dėl savo neblaivios būsenos neprisimena. Konfliktui tęsiantis, jis buvo įpykęs, jos taip pat, todėl konfliktas nerimo ir visiems trims besistumdant, jis netyčia trenkė D. ranką į sieną. Bet jis tikrai nenorėjo jos sužaloti, o tik norėjo nuo jos atsiginti, kad ji jo nestumdytų. Jis suvokė, kad taip galima sužeisti kitą žmogų, bet nemanė, kad taip nutiks. Dėl šio savo poelgio gailisi. D. atsiprašė, ji jam atleido. Jie toliau visi gyvena kartu, nekonfliktuoja. Sutinka bylą baigti baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 124, 130).
Be kaltinamojo S. E. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji nepilnametė D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. ryte, apie 5.00 val., būdama kambaryje, kuriame miegojo, išgirdo, kad į namus parėjo S. (E.), kuris dar būdamas koridoriuje necenzūriniais žodžiais pradėjo rėkauti. Suprato, kad jis yra neblaivus. Įėjęs į kambarį, kuriame jie visi gyvena, S. pradėjo rėkti, kad jis uždusins jos šunį ir išmes pro langą. Ji jam nieko nesakė, apsimetė, kad miega. Žinojo, kad jeigu ką nors atsakys, tai konfliktas tęsis kurį laiką. Jis taip rėkavo maždaug 10 minučių, kol grįžo mama. Tada jie abu su mama nuėjo į virtuvę. Maždaug po 10 minučių nukentėjusioji išgirdo, kad jie susipyko. Tuomet išgirdo kažkokį kritimo garsą. Ji nesuprato kas tai, todėl nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad mama guli virtuvėje ant žemės, o S. sėdi šalia ant kėdės ir juokiasi. Mama sakė, kad jai skauda koją, todėl ji padėjo mamai atsistoti. Tuomet S. toliau pradėjo daužytis, t. y. jis kumščiais pradėjo daužyti mamai į įvairias kūno vietas, mama rankomis davė jam atgal. Mama bandė jį raminti, bet jis buvo piktas ir agresyviai nusiteikęs. Todėl ji, norėdama apginti mamą, priėjo prie jų (jie stovėjo vienas šalia kito) ir ji S. abejomis rankomis pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė į sieną. Tuomet jis puolė prie jos, sugriebė jai už plaukų ir juos laikydamas rankose pargriovė ją ant žemės. Jai nukritus, S. ją paleido, tuomet ji atsistojo, o jis sugriebė ją už dešinės rankos ir vieną kartą trenkė jos ranką į sieną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tuomet mama priėjo ir jos abi S. išstūmė iš buto. Mama tikėjosi, kad S. nusiramins arba išeis, bet jis visą laiką daužė duris. Tuomet mama nusprendė iškviesti policiją. S. nurimo tik atvykus policijos pareigūnams. Iš karto po įvykio ji jautė, kad jai skaudą ranką (nors ją skaudėjo jau po suduoto smūgio). Policijos pareigūnai ją nuvežė į ligoninę. Po šio įvykio S. jos atsiprašė, ji jam atleido. Po šio įvykio S. nebegeria ir namuose yra ramu. Atrodo, kad dabar viskas yra gerai (1 t., b. l. 46–50).
Liudytoja Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. E. yra jos sugyventinis. Jie gyvena kartu šešerius metus, turi bendrą ketverių metų sūnų. Kartu su jais gyvena ir jos dukra D. Pastaroji su Sa. sutaria normaliai. 2020 m. gegužės 26 d. iš vakaro ji su S. pas kaimynus šventė gimtadienį ir į namus grįžo tik ryte apie 8.00 val. Tuomet jie sėdėdami virtuvėje susiginčijo dėl vakarėlio, iš kurio buvo grįžę. Tuo metu namuose buvo abu vaikai, jie buvo kambaryje. Taip pat buvo ir jos mama savo kambaryje. Kilus konfliktui tarp jos ir S., jie susistumdė. Ji nepamena, kad būtų nukritusi. Tuo metu ji pati buvo neblaivi, todėl mano, kad jei ir buvo nukritusi, tai galėjo nutikti ir dėl jos pačios būklės. Jai ginčijantis su S. ir bandant jį išstumti iš namų į virtuvę, atėjo jos dukra D. Dukra jai padėjo stumti S., todėl S. paėmė D. už rankos ir ją trenkė į sieną. Tuomet ji S. išstūmė pro duris, o D. pasakė, kad jai skauda ranką. Daugiau, kad ką nors būtų S. daręs jos dukrai, ji nematė arba neprisimena dėl savo neblaivios būsenos. Ji dėl savęs neturi jokių precizijų, S. jos nemušė, tarp jų vyko abipusis konfliktas, niekas nenukentėjo. Išvijus S., jis nesiliovė daužyti į duris ir prašė jį įleisti, todėl ji iškvietė policiją. Vėliau, S. grįžus į namus, jis atsiprašė D. dėl to, kad užgavo jai ranką, ji jam atleido. Dabar namuose yra viskas gerai, visi sutaria normaliai (1 t., b. l. 63–66).
Liudytoja Gr. O. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su ja kartu gyvena jos dukra Ž. G. su sugyventiniu S. E. ir dviem vaikais Ą. E. ir D. G.. Dukra su sugyventiniu kartu gyvena apie šešerius metus. Dukros sugyventinis labai girtauja. 2020 m. gegužės 27 d., apie 07.00 val., į namus jis grįžo neblaivus. Jis buvo agresyviai nusiteikęs ir jie su jos dukra Ž. sukonfliktavo. Ji (G. O. N.) tuo metu buvo savo kambaryje ir kas vyko nematė, tik girdėjo šūkavimus, keikimąsi. Girdėjo ir anūkės D. balsą. Kiek girdėjo, S. E. užsipuolė jos dukrą Ž. Taip pat pas ją į kambarį atbėgusi anūkė D. G. pasakė, kad S. E. jai tampė už plaukų ir užgavo ranką. Buvo iškviesta policija ir Vaiko teisių tarnyba. Jos anūkė D. kartu su Vaiko teisių tarnybos darbuotoju išvyko į Kauno klinikas dėl patirto sumušimo. S. E. smurtauja jau ne pirmą kartą prieš jos dukrą (1 t., b. l. 57–60).
Tarnybiniame pranešime dėl pirminių veiksmų įvykio vietoje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 27 d. 08.05 val. Kauno apskrities VPK VTV OVS gautas Ž. G. pranešimas telefonu, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis neblaivus dabar beldžiasi į duris, nori vidun, yra du mažamečiai vaikai, medikų nereikia. Įvykio vietoje atliekami procesiniai veiksmai su liudytoja, apžiūrima įvykio vieta (1 t., b. l. 1).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), – apžiūra. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų objektų – kraujo pėdsakų, nepastebėta (1 t., b. l. 16–25).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2020 m. gegužės 27 d., 08.40 val., (duomenys neskelbtini), Ž. G. sugyventinis S. E., būdamas neblaivus (nustatytas 2,10 promilių girtumas), kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą, t. y., tyčia koja spyrė Ž. G. į kairę koją bei rankomis sudavė tris smūgius Ž. G. į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ž. G. sužalojimų nepatyrė, į gydymo įstaigą nesikreipė. Be to, 2020 m. gegužės 27 d., 08.40 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu Ž. G. dukra D. G. (gimusi (duomenys neskelbtini)) gynė savo mamą nuo patėvio S. E., kuris sugriebė D. G. už plaukų ir ją pargriovė, paėmė D. G. už dešinės rankos ir trenkė D. G. į sieną, ko pasekoje D. G. patyrė sužalojimus ir fizinį skausmą. Ant D. G. dešinės rankos riešo matėsi patinimas. Dėl sužalojimų S. G. kreipėsi į LSMUL KK, Traumų ir skubios pagalbos centrą, kur jai konstatuotas kairės rankos riešo ir plaštakos sumušimas. Po apžiūros išleista į namus (1 t., b. l. 26–33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje Nr. 1599/2020(02) nurodyta, kad D. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas – nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, todėl galima teigti, kad D. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (1 t., b. l. 75).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje S. E. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Be paties kaltinamojo S. E. visiško prisipažinimo, kad konflikto su savo sugyventine (Ž. G.) metu jis galėjo patempti į pagalbą sugyventinei atėjusiai jos dukrai D. G. už plaukų, (ar D. nukrito ant žemės, dėl savo neblaivios būsenos neprisimena), o konfliktui besitęsiant jis trenkė D.ranką į sieną, patvirtina pačios nukentėjusiosios D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai, kad konflikto metu kaltinamasis, pripuolęs prie jos, sugriebė jai už plaukų ir juos laikydamas rankose pargriovė ją ant žemės, o jai nukritus, jis ją paleido, tuomet ji atsistojo, o jis sugriebė ją už dešinės rankos ir vieną kartą trenkė jos ranką į sieną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Šie nukentėjusiosios parodymai atitinka liudytojomis apklaustų jos motinos (Ž. G.) bei tame pačiame bute konflikto metu buvusios močiutės (G. O. N.) duotus parodymus, kad konflikto metu kaltinamasis fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją D. G., tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje bei kitoje rašytinėje medžiagoje byloje užfiksuotus faktinius duomenis. Šių duomenų visuma patvirtina, jog S. E. vartojo fizinį smurtą D. G. atžvilgiu ir ji dėl pavartoto fizinio smurto jautė fizinį skausmą, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo neteisėtas veikimas – sugriebimas už plaukų ir pargriovimas ant žemės bei rankos trenkimas į sieną, priežastiniu ryšiu susijęs sukilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios patirtu fiziniu skausmu.
Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji bei liudytojos teigė, kad kaltinamasis konflikto buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina ir pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas. Be to, iš liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad namuose dabar ramu, nes kaltinamasis alkoholio nevartoja. Iš to darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad S. E. pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sugyventine Ž. G. ir jos nepilnamete dukra D. G., tyčia rankomis sugriebė D. G. už plaukų ir juos laikydamas pargriovė ją ant žemės, taip pat, tęsiantis konfliktui, jis rankomis sugriebė D. G. už dešinės rankos ir ją vieną kartą trenkė į sieną, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė D. G. fizinį skausmą.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kadangi nukentėjusioji D. G. yra kaltinamojo sugyventinės dukra, kuri kartu su jais gyvena, jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
S. E. padarytų veiksmų pobūdis – griebimas nukentėjusiajai už plaukų ir laikant už jų nukentėjusiosios pargriovimas ant žemės, o tęsiantis konfliktui sugriebimas nukentėjusiajai už rankos ir vieną kartą nukentėjusiąją trenkiant į sieną – neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu būti gali savo sugyventinės dukrai sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia.
Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje neteistas (1 t., b. l. 92–93), administracine tvarka baustas vieną kartą po nusikalstamos veikos padarymo – 2020 m. rugsėjo 7 d. (važiavo visuomeniniu transportu be galiojančio bilieto) (1 t., b. l. 91), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 97), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų neužregistruotas (1 t., b. l. 96).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. E. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, paskiriant įpareigojimus, sutinka (b. l. 136–138).
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi S. E. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsniai), kuri pagrįstai manytina padės pasiekti bausmės tikslus ir turės prevencinį bei auklėjamąjį poveikį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas buvo nuo 2020 m. gegužės 27 d. 08.45 val. (b. l. 101–102), iki 2020 m. gegužės 28 d (b. l. 103–104). Kadangi 2020 m. gegužės 28 d. nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nenurodytas tikslus sulaikyto asmens paleidimo laikas, siekiant nebloginti kaltinamojo teisinės padėties, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinos dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (iš (duomenys neskelbtini)), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. G. ir D. G. (b. l. 133–134), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Kompaktinis diskas su nepilnametės D. G. apklausos vaizdo įrašu, saugomas baudžiamoje byloje (1 t., b. l. 50), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. E. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. E. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 27 d. 08.45 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, S. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.
Kompaktinį diską, esantį byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.