Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje D. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), su viduriniu išsilavinimu, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji D. Š. smurtaudama ir mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventiniui A. Š., o būtent: 2025 m. vasario 25 d., apie 01.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė gulinčiam lovoje A. Š. keturis kartus į galvą, bei rankos nagais subraižė veidą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą, tai yra D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. Š. kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad viskas vyko vasario 25-ąją nakties metu apie 1 val., kai būdama neblaivi ir nesuvokdama, ką daranti, kelis kartus sutrenkė savo sugyventiniui. Viskas vyko, adresu (duomenys neskelbtini). A. Š. yra jos sugyventinis, apie porą mėnesių jie veda bendrą ūkį, dabar susitaikė, vienas kitam atleido, pretenzijų neturi, A. neprašo žalos atlyginimo. Negali paaiškinti, kodėl įvyko konfliktas, bet jai išgėrusiai atsirado kažkokia agresija ir pyktis, o blaiviai taip nebūtų nutikę. Konflikto metu ji sutrenkė su rankos plaštaka nukentėjusiajam per veidą gal porą kartų, o gal ir daugiau. Ji neprisimena įvykio, bet jeigu sako, kad nagais subraižė A. Š. veidą, tai vadinasi, subraižė. Kad A. veidas yra subraižytas, ji pamatė, kai atvyko policijos pareigūnai, o iki tol ji to nematė, nes kai pastarasis skambino policijai, buvo išėjęs į virtuvę, kur buvo, kol atvyko pareigūnai. Tą dieną iki konflikto A. Š. veidas lyg ir nebuvo sužalotas, bute be jų kitų asmenų nebuvo, todėl gali būti, jog jo veidą subraižė būtent ji. Nukentėjusysis jam nesakė, ar jautė skausmą, bet po įvykio pasakė, kad arba ji nurimtų, arba šis skambins į policiją, ir iškvietė pareigūnus. Jai buvo nustatytas sunkus apie 3 promiles girtumo laipsnis. Ji turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, apie pusę metų nuo to gydosi, vaikšto pas psichologus. Gydymas nuo alkoholio kurį laiką buvo nutrauktas. Yra bausta administracine tvarka, negali paaiškinti, kodėl tiek daug kartų yra bausta už alkoholinių gėrimų vartojimą. Prieš įvykį ji buvo viena namuose, gėrė be priežasties. Nežino, ar sugyventiniam buvo nustatytas girtumas, bet tą vakarą šis kartu su ja negėrė. Pripažįsta, kad savo veiksmais nukentėjusiajam galėjo sukelti fizinį skausmą. Anksčiau tarp jų su A. Š. būdavo santykių aiškinimosi, bet nebuvo smurtinių veiksmų, tai pirmas toks atvejis, tačiau gali prižadėti, jog daugiau tai nesikartos.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes D. Š. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios D. Š. visiško prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine D. Š.. Bendrą ūkinę veiklą veda pusantrų metų, vaikų neturi. 2025-02-24 apie 19.00 val. jis grįžo namo ir rado savo sugyventinę visiškai neblaivią. Nenustebo, nes ji pastoviai būna neblaivi. Jis jos paklausė, kodėl ši vėl girta, ji atsakė - nes turi nuoskaudų. Nenorėdamas konfliktų, jis nuėjo į virtuvę, pasidarė kavos ir atsisėdo prie stalo. Tuo metu jo sugyventinė buvo kambaryje, klausėsi muzikos per ausines. Atėjus vakarui, nusprendė eiti atsigulti į lovą. Jam atsigulus, ji vėl pradėjo priekaištauti, neva jis nieko čia neturi, kodėl jis čia būna, liepė nešdintis iš namų. Nenorėdamas konfliktų, jis nusisuko į sienos pusę, pasiėmė telefoną ir naršė socialiniuose tinkluose. Apie 23.00 val. jis jau ruošėsi eiti miegoti. Tada jis padėjo telefoną į šoną, o tuo metu jo sugyventinė gulėdama šalia jo dar nemiegojo, klausėsi muzikos. Jam kažkokiais būdais pavyko užmigti, kai apie 01.00 val. jo sugyventinė jį pažadino ir pradėjo klausinėti jo kur padėjo elektroninę cigaretę. Jis į tokius žodžius jai pasakė - kur pasidėjai, ten ieškokis. Po tokių išsakytų žodžių, sugyventinė supyko ir savo dešinės rankos plaštaka trenkė jam į galvą keturis kartus, tokiu būdu sukeldama jam fizinį skausmą. Jis jai pasakė, jeigu taip dar elgsiesi iškviesiu policiją. Tada ji atsikėlė iš lovos, nuėjo į virtuvę atsigėrė degtinės ir grįžo į kambarį, bei kažką neaiškiai šnekėdama, iškarto puolė jam draskyti veidą savo nagais, tokiu būdu jam sukeldama fizinį skausmą. Tada jis ją patraukė nuo savęs, paėmė savo telefoną į ranką ir nuėjo į virtuvę, kur paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kai skambino pagalbai, jo sugyventinė pasiliko kambaryje paskui jį į virtuvę neatėjo. Būdamas virtuvėje girdėjo kaip ji jam sako "gali kviestis, jie vis tiek nieko nepadarys, laukan eisi tu". Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Bendrą fizinį skausmą vertina 8 balais iš 10. Savo sugyventinei pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, nes nenori jai nieko pikto. Tiesiog nori išsiskirti taikiai. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreips. Daugiau nieko papasakoti neturi (b. l. 50-51).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-18).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija yra nurodyti duomenys apie tai, kad D. Š. alkotesteriu nustatytas 3,19 promilių neblaivumas (b. l. 20-23).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pokalbis su BPC darbuotoja apžiūra (b. l. 24-25).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyti duomenys (b. l. 30-33).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota vizualinė A. Š. kūno apžiūra ir matomas sužalojimas (b. l. 34-40).

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamosios D. Š. parodymai duoti teisme, nukentėjusiojo A. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, asmens, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji D. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia ranka sudavė gulinčiam lovoje sugyventiniui A. Š. keturis kartus į galvą, bei rankos nagais subraižė jam veidą taip nukentėjusiajam A. Š. sukėlė fizinį skausmą. Byloje esantys ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji inkriminuojamą veiką įvykdė veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra suvokė, kad atlikdama smurtinius veiksmus (trenkdama ranka į galvą, subraižydama nagais veidą) nukentėjusiojo atžvilgiu vykdo pavojingą baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir nors konkrečių padarinių nekonkretizavimo, kaltinamoji norėjo bent minimaliai sukelti fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventiniui A. Š.. Taigi, tokiu būdu D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju D. Š. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusysis pretenzijų neturi kaltinamajai, teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas pateikė 2025 m. vasario 28 d. susitaikymo protokolą, kuriuo D. Š. susitaikė su nukentėjusiuoju A. Š., kuris susitaikymo protokole nurodė neturintis jokių pretenzijų kaltinamajai ir prašo ją atleisti nuo atsakomybės, pastariesiems susitaikius. Kartu teismas pažymi, kad šioje byloje yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), anksčiau neteista (b. l. 93-94), bausta administracine tvarka (b. l. 95-100), yra dirbanti (b. l. 101), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog teismo vertinimu bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamoji D. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas D. Š. ir A. Š. susitaikius ir baudžiamoji byla D. Š. atžvilgiu nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji D. Š. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką savo šeimos nario – sugyventinio atžvilgiu, nors yra dar jauno amžiaus, teismo vertinimu, D. Š. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės būtina paskirti jai papildomą poveikio priemonę, darančią teigiamą įtaką jos elgesio korekcijai, todėl , vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninis diskas, su BPC įrašu - pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, voke, 1 vnt., - paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą D. Š. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, D. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Š. palikti tą pačią – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir prie jo nesiartinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: skaitmeninį diską, 1 vnt., - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. Š., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. Š., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.