Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-08 · Administracinė byla Nr. I-2435-189/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
I-2435-189/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00515-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Administracinė byla Nr. I-2435-189/2013Proceso Nr. 3-61-3-00515-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui J. K. (J. K.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K. Nurodė, kad pareiškėjo laisvė, pažeidžiant normalias suėmimo sąlygas, Lukiškių TI-K buvo apribota laikotarpiu: nuo 2012-08-14 iki 2012-12-03; nuo 2010-01-12 iki 2010-01-15, nuo 2010-08-31 iki 2010-11-09. Pažymėjo, jog tenkant būti perpildytoje (pasak pareiškėjo kameros, kuriose buvo laikomas pritaikytos daugiausia dviem asmenims, o buvo laikomas keturiese) kameroje patyrė eilę nepatogumų: trūko oro, skaudėjo galvą, negalėjo normaliai miegoti, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas.

Teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 7-17) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateikdami pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, kad neneigia aplinkybių dėl nustatyto ploto higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos. Tačiau pažymėjo, kad esant tokiai situacijai yra stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiose kamerose būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2012-12-03 (su pertraukomis), kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 7-9) patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI - K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2012-12-03 (su pertraukomis).

Atkreiptina, jog 2010-04-11 neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta higienos normai HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurios 6.15 p. buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m. kameros ploto. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja higienos norma HN 76:2000 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo nustatytą. Minimali gyvenamojo ploto kamerose norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento 2010-05-11 direktoriaus įsakymu Nr. V-124, kurio 1.3.1. p. nurodytas 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Pažymėtina, jog nagrinėjant šį ginčą pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-04-10 galiojo 5 kv. m. ploto vienam asmeniui, o laikotarpiu nuo 2010-04-11 iki 2012-12-03 (paskutinis pagal sąrašą pareiškėjo patalpinimas perpildytoje kameroje), galiojo 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Pareiškėjo judėjimo grafikas patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2012-12-03 su pertraukomis Lukiškių TI–K buvo kalinamas viso 111 parų. Iš jų 90 parų pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui atitinkamai 5 kv. m. (nuo 2010-01-12 iki 2010-04-10) ir 3,6 kv. m. (nuo 2010-04-11 iki 2012-12-03).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo judėjimo grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. (pagal iki 2010-05-11 buvusį reglamentavimą) ir 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kameras, atitinkančias higienos normų reikalavimų, remiantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Todėl darytina išvada, kad dėl pareiškėjo kalinimo perpildytose kamerose yra sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (perpildytų kamerų) yra pagrįsti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.).Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Kaip minėta, pareiškėjas, kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti, nurodė savo neigiamus išgyvenimus (būnant perpildytoje kameroje trūko oro, skaudėjo galvą, negalėjo normaliai miegoti, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas). Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamomis kalinimo sąlygomis sukeltų sveikatos negalavimų būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros tarnybą, arba būtų pateikti įrodymai, kad pareiškėjo bloga savijauta būtų atsiradusi būtent dėl aplinkybės (kamerų perpildymas), kuria pareiškėjas grindžia savo skundą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl gyvenimo kokybės pablogėjimo neįrodyti kaip susiję su nurodytos neturtinės žalos atsiradimu.

Nors, kaip jau minėta, byloje pateikti dokumentai bei pareiškėjas skundo argumentais neįrodė, gyvenimo kokybės sąsajumo su neturtinės žalos atsiradimu, tačiau įvertinus byloje pateiktą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas ginčo faktines aplinkybes (90 parų pažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui) darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, t. y. pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. ir 3,6 kv. m kameros ploto, todėl sutiktina, jog gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumus.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinos sumos dydžio klausimą, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog: byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu pastarajam turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nepatogumų atsiradusių ryšium su mažesniu plotu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją; skunde teismui pareiškėjas pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.

Taigi atsižvelgiant į aplinkybes, vertintas sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą, taip pat, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei įvertinus šalies ekonominę padėtį iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteistina 500 Lt kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti J. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška