Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-311-278/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-08Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
2A-311-278/2016
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-01041-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
Aknystos socialinės
Ieškovas
G. B.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-311-278/2016

Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01041-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.5.2.17; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Aknystos socialinės globos namų apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1188-266/2015 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui Aknystos socialinės globos namams dėl žalos, padarytos netinkamai vykdant neveiksnaus asmens globėjo pareigas, atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. B. prašė teismą priteisti iš Aknystos socialinės globos namų 302,87 Eur žalą, padarytą netinkamai vykdant neveiksnaus asmens globėjo pareigas. Nurodė, jog nuo 2003 m. iki 2013-12-05 teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu ir 2009-12-15 - 2010-10-18 laikotarpiu jo globėju buvo atsakovas. Teigia, jog jis globos namuose negyveno - buvo gydomas Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Kauno klinikose, o iš ligoninės išleistas 2010-04-12, apsigyveno pas motiną ir į Aknystos socialinės globos namus negrįžo. Nurodė, jog atsakovas visiškai neatliko globėjo pareigų, juo nesirūpino, tačiau laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. pasiliko 30 procentų jo gaunamos pensijos.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad Aknystos socialinės globos namai, laikotarpiu nuo 2009-12-15 iki 2010-10-18, buvo paskirtas ieškovo globėju, tačiau realiai globėjo pareigų neatliko. Nurodė, kad atsakovas nepateikė socialinės globos namų vidaus tvarkos taisyklių gyventojams, kuriose būtų apibrėžta laikino išvykimo sąvoka ir kokie asmenys ir prie kokių aplinkybių gali iš globos namų laikinai išvykti. Darė išvadą, jog ieškovas G. B. negali būti priskiriamas prie laikinai išvykusių iš globos namų asmenų. Nustatė, jog ieškovui besigydant ligoninėje, atsakovas išsiaiškino, kad G. B. nebegrįš į globos namus. Teismas darė išvadą, kad Aknystos socialinės globos namai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų informavus apie ieškovo išvykimą iš globos namų policiją, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog 30 procentų ieškovo pensijos būtų skirtos ieškovo išlaikymui globos namuose. Konstatavo, jog atsakovas Aknystos socialinės globos namai, būdamas ieškovo globėju, neatliko globėjo pareigų ir 2010-02-19 - 2010-10-18 laikotarpiu nepagrįstai ir neteisėtai gavo 30 procentų ieškovo pensijos, kas sudaro 302,87 Eur.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Aknystos socialinės globos namai prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad mokestis už laikinai išvykusius asmenis yra pagrįstas, nes socialinių paslaugų įstaiga laikinai išvykusiam asmeniui turi išsaugoti vietą ir vietoj jo negali priimti kito asmens. Teigia, jog psichinėmis ligomis sergančio neveiksnaus asmens susižalojimas negali būti laikomas jo išreikštu nesutikimu gyventi socialinės globos įstaigoje, o sprendimą dėl ieškovo vykimo pas motiną priėmė ne pats ieškovas G. B., o jo motina. Nurodo, kad nebuvo informuotas, kiek laiko, paėmusi iš Kauno medicinos universiteto klinikų, ieškovo motina planuoja sūnų prižiūrėti savo namuose. Teigia, jog atsižvelgęs į tai, kad ieškovo motina jau du kartus teismo sprendimais buvo atleista nuo globėjos pareigų, o nebūdama globėja ir prižiūrėdama ieškovą namuose, nesikreipė nei į apeliantą, nei į Utenos savivaldybės socialinių reikalų skyrių bei nenurodė noro trečią kartą tapti globėja, apeliantas tikėjo, kad G. B. išvykimas iš socialinių paslaugų įstaigos pas motiną yra laikinas. Teigia, jog ir Utenos savivaldybės administracija ieškovo išvykimą vertino kaip laikiną, nes tik praėjus pusei metų nuo G. B. išvykimo, nusprendė kreiptis į teismą ir pakartotinai prašyti pakeisti globėją. Nurodo, kad laikinas globotinio išvykimas yra nenaudingas, nes apeliantas gauna tik 30 procentų nustatyto mokesčio dydžio, todėl jam būtų buvę naudingiau nutraukti G. B. ilgalaikės globos teikimą ir vietoj ieškovo priimti kitą asmenį.

G. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo procesiniais sprendimais 2003-04-23 - 2013-12-05 laikotarpiu ieškovas G. B. buvo pripažintas neveiksniu ir 2009-12-15 - 2010-10-18 jo globėju buvo paskirtas atsakovas Aknystos socialinės globos namai (b. l. 6-9). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2009-12-15 iki 2010-02-19 G. B. gydėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, 2010-02-19 - 2010-04-12 - Kauno klinikose dėl nudegimų, o 2010-04-12 ieškovas sugrįžo į Uteną pas savo motiną (b. l. 41-45). Už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. spalio mėn., išskyrus gegužės mėnesį, į Aknystos socialinės globos namų sąskaitą, kiekvieną mėnesį buvo pervesta po 418,29 Lt (80 procentų) G. B. skirtos invalidumo pensijos, viso 2 509,74 Lt, kurios dalį (1 464 Lt) atsakovė grąžino į VSDFV sąskaitą (b. l. 20-21).

LR Socialinių paslaugų įstatymo 29 straipsnis reglamentuoja mokėjimo už specialiąsias socialines paslaugas dydį. LR Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 patvirtintas Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) detalizuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą. Pagal Aprašo 46 punktą, asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą. Bylos duomenimis, už G. B. gyvenimą pas globėją, Aknystos socialinės globos namams, buvo pervedama 80 procentų dydžio G. B. gaunamos invalidumo pensijos (b. l. 13, 22-23). Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo 2010-04-12 iki 2010-10-18 G. B. negyveno Aknystos socialinės globos namuose (CPK 185 str., 187 str.). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog globotiniui išvykus iš globos įstaigos, už šį laikotarpį Aknystos socialinės globos namai pasiliko 30 procentų G. B. invalidumo/netekto darbingumo pensijos (302,87 Eur). Apeliantas, pagrįsdamas savo veiksmų teisėtumą, nepateikė teismui globos įstaigos priimtų teisės aktų, kurių pagrindu būtų galima G. B. išvykimą iš globos namų 2010-04-12 - 2010-10-18 laikotarpiu traktuoti kaip laikiną išvykimą (CPK 12 str., 178 str.). Iš viešai prieinamų Aknystos socialinės globos namų gyventojų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Aknystos socialinės globos namų direktoriaus 2014-01-06 įsakymu Nr. (1.2-1)-2, 22.4 punkto matyti, jog laikinas gyventojo išvykimas iš globos namų laikomas laikotarpis iki 45 dienų per metus. Nagrinėjamu atveju, G. B., iki teismas atleido Aknystos socialinės globos namus nuo ieškovo globėjo pareigų, globos namuose nebuvo daugiau kaip 180 dienų, todėl toks laikotarpis negali būti laikomas laikinu ieškovo išvykimu, net ir nesivadovaujant paminėtų globos namų taisyklių nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovui buvo žinoma, kad G. B. nuo 2010-04-12 neketina grįžti į globos namus ir, kaip pats atsakovas 2015-11-19 teismo posėdžio metu nurodė, ieškovui negrįžus, buvo kreiptasi į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių dėl G. B. globėjo pakeitimo (b. l. 50). Minėti paaiškinimai rodo, kad atsakovui minėtu laikotarpiu turėjo būti žinoma, kad G. B. nebuvimas globos namuose negali būti laikomas laikinu išvykimu. Apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, kad ieškovui negrįžus į globos namus, buvo kreiptasi į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių dėl globėjo pakeitimo, tačiau iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO matyti, jog Utenos rajono savivaldybės administracija 2010-04-22 padavė pareiškimą Utenos rajono apylinkės teismui dėl G. B. globėjo pakeitimo (CPK 179 str. 3 d.). 2010-05-14 atsakovė pateikė atsiliepimą į minėtą pareiškimą, kas leidžia konstatuoti, jog jau minėtu metu Aknystos socialinės globos namams buvo žinoma, jog G. B. ketina prižiūrėti ir globėja būti motina A. Š.. Nepaneigta, jog apie ketinimą globoti sūnų atsakovui A. Š. nurodė G. B. dar gydantis Kauno klinikose. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.244 straipsnio 1 dalis įpareigoja globėją neveiksnaus asmens turtą naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Kadangi 2010-04-12 - 2010-10-18 laikotarpiu apeliantas nevykdė neveiksnaus asmens globėjo pareigų, todėl G. B., pripažintas veiksniu, įgijo teisę reikalauti iš Aknystos socialinės globos namų atlyginti jam padarytą žalą, nes minėtu laikotarpiu atsakovas neturėjo pagrindo gauti dalies globotinio pensijos (CK 6.263 str., CPK 185 str.). Aplinkybė, jog atsakovas, laikinai išvykus globotiniui, turi išlaikyti jam vietą, nagrinėjamu atveju G. B. neteikiant jokių paslaugų ilgą laiką bei žinant apie jo motinos ketinimą globoti sūnų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas turi teisę globotinio lėšas naudoti globos namų reikmėms. Apelianto teiginiai, jog G. B. motina jų neinformavo kiek laiko ieškovą prižiūrės namuose, vertintinas kritiškai, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog neįgalaus asmens globėju paskirtas atsakovas būtų ėmęsis kokių tai konkrečių priemonių išsiaiškinti A. Š. ketinimus. Be to, Utenos rajono apylinkės teismui 2010-04-22 paduotas savivaldybės administracijos pareiškimas dėl G. B. globėjo pakeitimo patvirtina, jog apie globotinio išvykimą pas motiną ir jos ketinimą būti sūnaus globėja atsakovas savalaikiai informavo valstybės institucijas, todėl aiškiai suprato, kad globotinio išvykimas nėra laikinas.

Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė