- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2-857-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-00903-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos CPO LT
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Novian Technologies“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos CPO LT ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „EIT Sprendimai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės viešosios įstaigos CPO LT prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novian Technologies“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EIT Sprendimai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novian Technologies“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) CPO LT (toliau – ir atsakovė), prašydama: 1) panaikinti nepagrįstus ir neteisėtus atsakovės priimtus 2025 m. liepos 11 d. sprendimus, kuriais nuspręsta sudaryti pasiūlymų eiles ir pripažinti trečiojo asmens UAB „EIT sprendimai“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymus laimėjusiu dinaminės pirkimo sistemos būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Kompiuterinės įrangos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą (seno CVP IS Nr. 522872)“ (pirkimo Nr. 123374) (toliau – ir pirkimas) užsakymus Nr. CPO350520, Nr. CPO350522, Nr. CPO350506, Nr. CPO350515; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad paskelbė dinaminės pirkimo sistemos būdu vykdomą tarptautinį pirkimą „Kompiuterinės įrangos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą (seno CVP IS Nr. 522872)“1 (pirkimo Nr. 123374). Atsakovė paskelbė keturis užsakymus Nr. CPO350520, Nr. CPO350522, Nr. CPO350506, Nr. CPO350515 (toliau kartu – ir Užsakymai), kuriuose dalyvauti pakvietė tiekėjus, kurie pateikė paraiškas dalyvauti pirkime. Ieškovė pateikė pasiūlymus Užsakymams, tačiau atsakovė 2025 m. liepos 11 d. priėmė sprendimus Nr. CPO350520, Nr. CPO350522, Nr. CPO350506, Nr. CPO350515, kuriais pripažino trečiojo asmens pasiūlymus, pateiktus Užsakymuose, laimėjusius pirkimą, ieškovės pasiūlymai užėmė antrąją vietą. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymais, nustatė, kad: 1) trečiojo asmens pasiūlytas objektas iš esmės neegzistuoja ir trečiojo asmens pasiūlymas yra objektyviai nepatikrinamas; 2) atsakovės pasyvus elgesys ir formalus vertinimas lėmė netinkamų pasiūlymų priėmimą – ignoruota pareiga įsitikinti realia trečiojo asmens pasiūlyto pirkimo objekto atitiktimi techninei specifikacijai; 3) trečiojo asmens pateiktas dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų; 4) trečiojo asmens siūloma prekė nėra sertifikuota CE ženklu, todėl trečiojo asmens pasiūlymai neatitinka techninės specifikacijos NB 13.31 papunktyje nustatytų reikalavimų ir privalo būti atmesti. Ieškovė 2025 m. liepos 17 d. atsakovei pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti 2025 m. liepos 11 d. sprendimus ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymus kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų ir sudaryti naują pasiūlymų eilę bei ieškovės pasiūlymus pripažinti laimėjusiais, tačiau atsakovė 2025 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė.
3. Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimai, kuriais trečiojo asmens pasiūlymai pripažinti laimėjusiais Užsakymus, yra nepagrįsti ir neteisėti, o perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės 2025 m. liepos 17 d. pretenziją.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės dinaminės pirkimo sistemos būdu vykdomo pirkimo procedūras ir įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarčių užsakymuose, o jei jos sudarytos – sustabdyti jų vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdė atsakovės dinaminės pirkimo sistemos būdu vykdomo pirkimo procedūras ir įpareigojo nesudaryti viešojo pirkimo sutarčių užsakymuose, o jei jos sudarytos – sustabdė jų vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, taip pat nustatė, jog, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju iškiltų grėsmė tokio sprendimo įvykdymui arba jo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
7. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės dinaminės pirkimo sistemos būdu vykdomo pirkimo procedūras ir taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės paskelbtų užsakymų Nr. CPO350520, Nr. CPO350522, Nr. CPO350506, Nr. CPO350515 viešojo pirkimo procedūras, įskaitant jose priimtų procedūrinių sprendimų vykdymą, šią nutartį vykdant skubiai.
8. Nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl atsakovės valdomame elektroniniame kataloge sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu įvykdytų konkrečių Užsakymų (Nr. CPO350506, Nr. CPO350515, Nr. CPO350520 ir Nr. CPO350522). Dinaminė pirkimo sistema susideda iš 5 kategorijų: I kategorija – Vidutinės klasės stacionarieji kompiuteriai; II kategorija – Aukštesnės klasės stacionarieji kompiuteriai; III kategorija – Nešiojamieji kompiuteriai; IV kategorija – Planšetiniai kompiuteriai; V kategorija – Kompiuterių dalys, priedai ir susijusi įranga, o Konkretūs pirkimai, dėl kurių kilo ginčas, įvyko III dinaminės pirkimo sistemos kategorijoje – Nešiojamieji kompiuteriai. Ginčijami atsakovės sprendimai yra dėl Užsakymų, o ne viso dinaminės pirkimo sistemos būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo. Sustabdžius visos dinaminės pirkimo sistemos procedūras, kiti konkretūs pirkimai negalės vykti visose jos kategorijose, o tai lemtų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi: 1) netenkino atsakovės prašymo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; 2) patikslino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdė atsakovės vykdomo pirkimo paskelbtų užsakymų Nr. CPO350520, Nr. CPO350522, Nr. CPO350506, Nr. CPO350515 viešojo pirkimo procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarčių užsakymuose Nr. CPO350520, Nr. CPO350522, Nr. CPO350506, Nr. CPO350515, o jei jos sudarytos – sustabdė jų vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
10. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad dinaminės pirkimo sistemos būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas viršytų ieškinio reikalavimus, būtų perteklinis, neproporcingas ir pažeidžiantis atsakovės, trečiojo asmens bei viešąjį interesus. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovės vykdomo pirkimo paskelbtų Užsakymų viešojo pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarčių Užsakymuose, o jei jos sudarytos – sustabdyti jų vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
11. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia prielaidomis, t. y., jog atsakovė neteisingai vertino ieškovės pasiūlymus, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ieškovės poziciją.
11.2. Nėra grėsmės, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu ieškovė ir patirs nuostolius dėl atsakovės priimtų sprendimų, ieškovė turės galimybę nuostolių atlyginimą išsireikalauti. Atsakovė yra finansiškai pajėgi institucija ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų nepajėgi atlyginti ieškovei patirtos žalos.
11.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Pirkimo objektas – nešiojamieji kompiuteriai – yra esminė švietimo proceso dalis, būtina tiek kasdieniam ugdymui, tiek egzaminavimui, tiek nuotoliniam mokymui užtikrinti. Užsakymuose nurodyta įranga bus naudojama ugdymo procesui, mokinių nacionalinių pasiekimų vertinimui ir egzaminams organizuoti. Tikėtina, kad užsitęsus teisminiam ginčui tarp ieškovės ir atsakovės, pirkimo objektas gali pabrangti iki 15 proc. ir dvigubai pailgėti prekių (nešiojamųjų kompiuterių) pristatymo terminai, todėl moksleiviams nebus užtikrintas kokybiškas ugdymo procesas ir nesudaryta galimybė tinkamai pasiruošti 2026 m. kovo mėn. vykstantiems nacionaliniams mokinių pasiekimų patikrinimams.
12. Trečiasis asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d., 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas – ieškovė, pasiūlymuose pateikusi didesnes kainas nei trečiasis asmuo, nepagrįstai inicijavo bylą ir siekia apsunkinti (užvilkinti) viešojo pirkimo sutarčių vykdymą. Ieškinys yra grindžiamas prielaidomis ir nepateikiami objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų atsakovės priimtų sprendimų neteisėtumą.
12.2. Nėra grėsmės, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovė yra finansiškai pajėgi institucija ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų nepajėgi atlyginti ieškovei padarytą žalą.
12.3. Pirkimo metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to būtų padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms. Pirkimo dalykas yra susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių (paslaugų) įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms. Įgyvendinant Užsakymų pagrindu sudarytas pirkimo sutartis, prekės turi būti pristatytos į daugiau kaip 500 švietimo įstaigų (į pradines mokyklas, progimnazijas, gimnazijas ir kt.). Dėl taikytų laikytų apsaugos priemonių yra sustabdytas pirkimo sutarčių vykdymas ir iš to kylančios neigiamos pasekmės paliečia platų asmenų ratą.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Aplinkybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės pateiktais argumentais, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai dėl nesutikimo su ieškovės pateikti ieškiniu, argumentų nepagrįstumu yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai įvertino ieškinio preliminarų pagrįstumą.
13.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Nėra pagrįsto pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, nes šios nutarties panaikinimas lemtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą arba žymų apsunkinimą.
13.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrino viešojo intereso apsaugą, nes: 1) Užsakymų procedūrų sustabdymas neužsitęs; 2) atsakovė neįrodė, kad pirkimo objekto kaina dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių padidės; 3) atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė objektyvių duomenų, jog Užsakymų įvykdymo terminas yra svarbus dėl projekto finansavimo. Aplinkybės, kad Užsakymai yra susiję su viešojo intereso įgyvendinimu, nereiškia, jog šiam interesui turi būti suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Nacionalinės švietimo agentūros 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. SD-2758 „Dėl informacijos pateikimo ruošiant procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-2735-981/2025“.
18. Trečiasis asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 1) trečiojo asmens ir Nacionalinės švietimo agentūros sudarytas viešojo pirkimo sutartis; 2) UAB Binarus 2025 m. rugpjūčio 13–14 d. el. laiškus; 3) 2025 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymą; 4) nešiojamųjų kompiuterių su įkrovimo spintelėmis pristatymo planą; 5) UAB „ALSO Lietuva“ 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 1.3-25-032; 5) UAB „TD Baltic“ 2025 m. rugpjūčio 13 d. el. laišką; 6) Nacionalinės švietimo agentūros 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-2755.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės ir trečiojo asmens naujai pateiktų įrodymų turiniu, nusprendžia, kad nėra pagrindo juos priimti. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo neprašo priimti prie atskirųjų skundų pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo objektyvių argumentų, kurie patvirtintų būtinybę priimti šiuos įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiraisiais skundais pateiktus įrodymus ir grąžina juos padavusiems asmenims.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose
20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
21. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
22. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
23. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
24. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas dėl ginčo, kilusio dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, kuriam spręsti taikomos viešųjų pirkimų teisės normos (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą patenkinti, nustatęs, kad ieškovė visas tris laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas įrodė. Atsakovė ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose nurodo, kad ieškovė neįrodė visų trijų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė visas tris sąlygas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo
25. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia prielaidomis, nepateikia objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės priimtų sprendimų neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirųjų skundų argumentais nesutinka.
26. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kita sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (preliminariai pagrįsto) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodo tai, jog ieškinys yra grindžiamas prielaidomis. Tokių atsakovės ir trečiojo asmens argumentų pagrįstumą teismas turėtų vertinti ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs šalių argumentus, nustatęs klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai išaiškinęs bei taikęs atitinkamas VPĮ nuostatas. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovės priimtų sprendimų neteisėtumu, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje teisingai nuspręsta, jog ieškovės reikalavimai preliminariai gali būti vertinami kaip pagrįsti.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
29. Atsakovė ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose teigia, kad nėra grėsmės, jog ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nes, jeigu ieškovė ir patirs nuostolius dėl atsakovės priimtų sprendimų, ieškovė turės galimybę šių nuostolių atlyginimą išsireikalauti iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo dėl Užsakymų, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudarytos viešojo pirkimo sutartys dėl Užsakymų ir jos galėtų būti pradėtos vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartis ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju (trečiuoju asmeniu), tačiau taip pat valstybės lėšomis sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
31. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
Dėl viešojo intereso
32. Atsakovė ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose nurodo, kad užsitęsus teisminiam ginčui tarp ieškovės ir atsakovės, pirkimo objektas gali pabrangti iki 15 proc. ir dvigubai pailgėti prekių (nešiojamųjų kompiuterių) pristatymo terminai, todėl moksleiviams nebus užtikrintas kokybiškas ugdymo procesas ir nesudaryta galimybė tinkamai pasiruošti 2026 m. kovo mėn. vykstantiems nacionaliniams mokinių pasiekimų patikrinimams. Nurodo, kad pirkimo dalykas yra susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių (paslaugų) įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirųjų skundų argumentais neturi pagrindo sutikti.
33. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
35. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė dinaminės pirkimo sistemos būdu vykdo tarptautinį pirkimą. Ginčo užsakymais atsakovė siekia įsigyti kompiuterinę įrangą su priedais, kuri tolesniam naudojimui bus perduota Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad siekiama įsigyti kompiuterinė įranga (nešiojamieji kompiuteriai) bus naudojama kasdieniam ugdymui, tiek egzaminavimui, tiek nuotoliniam mokymui užtikrinti.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą, taip pat atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, jog dėl pirkime taikytos laikinosios apsaugos priemonės iškilo grėsmė, kad pirkimo objektas nebus įgyvendintas laiku ir dėl to atsakovė patirs nuostolių.
38. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąją apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, jog ieškinio patenkinimas galėtų lemti reikšmingą pasikeitimą tolesnėje pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, kad pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams, įvertinus tai, jog perkamų prekių naudojimas numatomas 2026 m. kovo mėn., byla tikėtina tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme bus išnagrinėta įstatymo nustatytais terminais (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis, CPK 423⁹ straipsnis), neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
39. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi: 1) netenkino atsakovės prašymo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; 2) patikslino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdė atsakovės vykdomo pirkimo paskelbtų Užsakymų viešojo pirkimo procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarčių Užsakymuose, o jei jos sudarytos – sustabdė jų vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Trečiasis asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, tačiau nenurodo argumentų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti skundžiamos nutarties, teisėtumą ir pagrįstumą.
40. Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018). Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas, jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-91-330/2024).
41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės prašomu būdu, t. y. leidžiant toliau vykdyti pirkimo procedūras, tačiau uždraudžiant atsakovei sudaryti pirkimo sutartis dėl Užsakymų su pirkimą laimėjusiu trečiuoju asmeniu, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, juolab kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patikslino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdė atsakovės vykdomo pirkimo paskelbtų Užsakymų viešojo pirkimo procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarčių Užsakymuose, o jei jos sudarytos – sustabdė jų vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
42. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamus klausimus išsprendė teisingai ir pagrįstai patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagrįstai atmetė atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtas ir pagrįstas nutartis ir panaikinti (pakeisti) taikytas laikinąsias apsaugos priemones atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.