Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

nuteistajam E. Š. (dalyvavimas užtikrintas naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones), jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimą dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Š. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 4 dalį 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu.

2. Bausmės pradžia – 1999 m. balandžio 16 d. Į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą yra perkeltas nuo 2009 m. birželio 19 d.

3. Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 18 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad:

3.1. E. Š. teistas du kartus, šiuo metu atlieka pirmą su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atvykęs į įstaigą nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro tipo sąlygomis.

3.2. Nuo 2023 m. kovo 22 d. nuteistasis įkalinimo įstaigoje pradėjo vykdyti individualią veiklą (mezga įvairius gaminius), taip pat įsidarbino Darbinės veiklos organizavimo skyriuje (užsiima darbine veikla lentpjūvėje). Šiuo metu E. Š. įkalinimo įstaigoje dirba, pagal galimybes dengia finansinius įsiskolinimus ir stengiasi tinkamai paskirstyti turimas lėšas.

3.3. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama (tėvas miręs), broliais, seserimis ir jų vaikais, buvusia žmona, dukrų yra lankomas pasimatymų metu.

3.4. Bausmės atlikimo pradžioje pasižymėjo neigiamu požiūriu į priežiūrą, 6 kartus pažeidė nustatytą tvarką, paskutinį kartą – 2006 m. kovo 29 d. 1 kartą baustas, 19 kartų skatintas, paskutinį kartą – 2024 m. rugsėjo 2 d. Nuo 2006 metų yra stebimas reikšmingas ir teigiamas nuteistojo elgesio pokytis. Nuteistasis itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, yra pakankamai motyvuotas vykdyti individualaus resocializacijos plano priemones, bendradarbiauja su psichologais, domisi visuomenėje vykstančiais procesais, savo kūrybine veikla prisideda prie pagalbos didesnės socialinės rizikos grupėms. Su užsidegimu kalba apie savo įkalinimo įstaigoje atrastus hobius, pozityvų laisvalaikį – mezgimą, ir įkalinimo įstaigos aplinkos gražinimą (sodininkystę). E. Š. išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tiki, kad ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis bei gebės laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių.

3.5. Nuteistasis lankėsi individualiose konsultacijose – 2024 m. baigė 6 užsiėmimų kursą „Elgesio keitimo terapija“. Dalyvavo priemonėse, orientuotose į emocinės gerovės išlaikymą, formavimą – pykčio ir emocijų valdymo užsiėmimuose, psichologų konsultacijose. 2022 metais nuteistasis lankė ir sėkmingai baigė 10 grupinių užsiėmimų „Sprendimų priėmimo ir kognityvinių procesų įtaka vykdant nusikaltimus“ ciklą. E. Š. įkalinimo įstaigoje įsitraukė į prasmingas veiklas, gebėjo nuosekliai realizuoti save socialiai priimtinais būdais ir išvengti rizikingų situacijų, bendravimo su destruktyviais asmenimis nėra stebima. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje geba valdyti su gyvenimo stiliumi ir draugais susijusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Geba prisitaikyti ir išvengia konfliktinių situacijų, turi gana tvirtą asmeninę nuomonę bei geba ją apginti, nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai.

3.6. Nuteistajam 2024 m. lapkričio 25 d. atlikus vertinimą pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygis nustatytas nepakitęs, t. y. vidutinis. Nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis, taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas. Nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai: aukšta darbinė motyvacija; įsitraukimas į prosocialias veiklas.

Motyvuojamoji dalis

3.7. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą stebima teigiama dinamika „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Mąstymas ir elgesys“ srityse. Stebimos ilgalaikės, sąmoningos ir nuoseklios asmens pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius bei konstruktyviai siekti socialiai priimtinų gyvenimo tikslų. Stebima, jog šiuo metu visi dinaminiai veiksniai, galėję skatinti nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką, yra valdomi.

3.8. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje ir vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje, t. y. atsižvelgus j nusikaltimo pobūdį ir E. Š. vaidmenį jame bei asmens elgesį bausmės atėmimo metu manoma, jog teisės pažeidėjas turi galimybę sukelti žalą, tačiau nėra linkęs to daryti, nebent pasikeistų aplinkybės.

4. Kauno apygardos teisme 2025 m. sausio 17 d. gautas nuteistojo E. Š. prašymas prie kurio pridėti papildomi dokumentai dėl jam skirtų padėkų, charakteristika iš darbo vietos, paskatinimas bei pasižadėjimas sumokėti civilinį ieškinį.

5. Teismo posėdžio metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė teikimą palaikė. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti. Prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis E. Š. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1999 m. balandžio 16 d. Tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, jeigu tokia išvada būtų padaryta. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

8. Iš E. Š. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro tipo sąlygomis, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vykdo individualaus resocializacijos plano priemones, bendradarbiauja su psichologais, dalyvavo daugybėje intervencinių ir prevencinių programų, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, dirba, domisi visuomenėje vykstančiais procesais. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad E. Š. šiuo metu stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, deda tam tikras pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Prie nuteistojo naudai vertintinų duomenų priskirtina ir jo asmens byloje esanti informacija, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jis buvo skatintas 19 kartų, paskutinį kartą – 2024 m. rugsėjo 2 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą valstybės įmonėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad atvykęs į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimą nuteistasis adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos. Vis tik šios aplinkybės negali būti pernelyg sureikšmintos ir vertinamos atsietai nuo kitų asmens byloje esančių duomenų, kadangi tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Be to, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais. Turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu.

9. 2024 m. lapkričio 25 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu fiksuota, jog bausmės atlikimo metu E. Š. ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Nustatyta, kad bausmės atlikimo metu (ypač jos pradžioje) teisės pažeidėjas pasižymėjo neigiamu požiūriu į priežiūrą. Buvo paskelbęs bado akciją, fiksuotas savižalojimo atvejis manipuliaciniais tikslais, ne kartą buvo baustas už nustatytos tvarkos nesilaikymą ir uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą. Teigiamas nuteistojo elgesio pokytis stebimas nuo 2006 metų. Nuteistasis šešis kartu pažeidė įkalinimo įstaigų vidaus tvarką – nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, vartojo psichotropines medžiagas, paskutinį kartą 2006 m. auklėjamasis pokalbis pravestas dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo.

10. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-9xx0 nurodyta, kad atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė E. Š. pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika, kuri išliko nepakitusi nuo pirminio jos vertinimo 2021 m. spalio 20 d. Pažymėta ir tai, kad stebima teigiama dinamika „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis nuosekliai ir nepertraukiamai užsiima darbine veikla, taip pat vykdo individualią veiklą. Asmens darbinė motyvacija aukšta, darbe jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Taip pat srityje „Mąstymas ir elgesys“, kadangi nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuteistasis baigė 6 užsiėmimų Elgesio keitimo terapijos kursą, psichologės išvadoje pažymima „Asmuo linkęs bendrauti, savęs vertinimas adekvatus, savikritikos lygis 7/10. Nuteistasis emociškai stabilus, agresijos, pykčio, impulsyvumo veiksmuose nestebima. Ramaus būdo, geba priimti kitų nuomonę, geba keisti savo. Nuteistasis užsiima kūrybine veikla, atsakingai žiūri į jam patikėtas užduotis, turi atsakomybės bei prasmingumo jausmą.“ Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje ir vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje, t. y. atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį ir E. Š. vaidmenį jame bei asmens elgesį bausmės atėmimo metu manoma, jog teisės pažeidėjas turi galimybę sukelti žalą, tačiau nėra linkęs to daryti, nebent pasikeistų aplinkybės, pvz. atsinaujintų ryšiai su kriminaliniu elgesiu pasižyminčiais asmenimis.

11. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad šioje bausmės atlikimo stadijoje nuteistajam išlieka septyni kriminogeniniai veiksniai, iš kurių trys – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis – yra statiniai (nekintantys) ir keturi dinaminiai (kintantys) – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas. Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Juos nuteistasis gali ir privalo mažinti. Šiuo atveju taip pat svarbūs išlikę nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų aspektai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, remiantis vyresniosios psichologės išvada bei pokalbio metu gauta informacija nustatyta, jog asmuo dalinai suvokia savo elgesio ir pasirinkimų pasekmes sau ir aplinkiniams plačiąja prasme, labiau linkęs koncentruotis į savo asmenines kančias, vengia analizuoti savo atsakomybę ir pateikia savo elgesį ir nesėkmes pateisinančias aplinkybes, (pvz. tvirtina, kad nusikaltime dalyvauti buvo verčiamas, baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą buvo suklastojus testo rezultatus, kadangi kad testą atliko medicinos darbuotoja, kuri giminystės ryšiais buvo susijusi su jo nusikaltimo auka; įrašai dėl atsisakymo dirbti atsirado dėl asmeninio konflikto su RS specialistu ir pan.). Nuteistasis nepasižymi išskirtiniu radikalizmu, tačiau matoma, jog stengiasi bet kokiu atveju savo elgesį paaiškinti kaip reakcija į susidariusias nepalankias aplinkybes. Vertinimo metu E. Š. nusikalstamas veikas pripažįsta iš dalies, nėra linkęs prisiimti atsakomybę už nusikalstamą elgesį, akcentuoja aplinkos įtaką jo elgesiui. Ankstesnio vertinimo metu pažymėta, jog kaltina teisėją, kuris neatsižvelgė į visus pateiktus faktus. Dabartinio pokalbio metu taip pat stebima, kad nuteistasis dėl savo nesėkmių linkęs kaltinti aplinkinius. Tokia nuteistojo pozicija gali būti vertinama kaip probleminė sritis, kadangi E. Š. neprisiimant asmeninės atsakomybės už savo destruktyvius veiksmus, jo efektyvus resocializacijos procesas gali tapti apsunkintu.

12. Vertinant išlikusių kriminogeninių veiksnių reikšmę, svarbu įvertinti ir nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistajam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jis buvo teistas vieną kartą už dokumento suklastojimą. Nagrinėjamu atveju nuteistasis suorganizavo, o kitas nuteistasis įvykdė dviejų žmonių tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, be to, jis su bendrininkais pagrobė svetimą turtą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ypač įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo nulemtas savanaudiškų paskatų. Nuteistojo vardu laivės atėmimo vietų įstaigoje gauti vykdomieji patvarkymai 9 239 Eur sumai, išieškota 1 341 Eur, savanoriškai nedengia, nors ir pateikė pasižadėjimą sumokėti civilinį ieškinį, tačiau jokių aktyvių veiksmų mažinti įsiskolinimą neatliko. Iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis buvo įgijęs išsilavinimą, dirbo, buvo sukūręs šeimą.

13. Taigi nors teikime teigiama, kad nuteistojo padaryta pažanga yra akivaizdi, kas sudaro prielaidą švelninti jo teisinę padėtį, įvertinus nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo vaidmenį išlikusių aptartų kriminogeninių veiksnių visumoje, pagrindo pritarti tokiam argumentui kol kas nėra, kadangi nuteistojo iki minimumo nesumažinti kriminogeniniai veiksniai gali tapti dirgikliu, skatinančiu jį nusikalsti pakartotinai. Tai, kad nuteistasis ir šioje bausmės atlikimo stadijoje nėra linkęs prisiimti atsakomybę už nusikalstamą elgesį, akcentuoja aplinkos įtaką jo elgesiui ir dėl savo nesėkmių yra linkęs kaltinti aplinkinius, teisėjų kolegijos vertinimu rodo išlikusį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Priešingo vertinimo nelemia nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai, kadangi ir iki nusikalstamų veikų padarymo E. Š. užsiėmė darbine veikla, todėl pagrįstai abejotina, kad būtent šiuo metu šis veiksnys galėtų sulaikyti nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Reikia pažymėti, kad struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį ar, juo labiau, nuteistajam išėjus į laisvę.

14. Visų minėtų aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, kad asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog nuteistasis dar gali ir privalo mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių visumą bei didinti apsauginių veiksnių kiekį, o šiuo metu egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai bei išlikę mąstymo ir nuostatų aspektai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistasis iš esmės pakeitė jam būdingas antivisuomenines nuostatas ir jo asmenybė prarado pavojingumą.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. Š. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra, todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.