Kauno apygardos teismo nutartis

2010-08-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1423-273/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-12
Bylos Nr.
2A-1423-273/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1423-273/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja D. K.
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.;121.15.; (S) 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Nomedai Sireikytei,dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovei R. K.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-502-292/2010 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. K. ieškiniu prašė (b. l. 1-2) pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimą dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti nepilnamečiams vaikams, dukrai P. K. gim. 2001-01-23 ir sūnui A. K. gim. 2003-10-30, mokėti išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas nurodė, kad su atsakove Rasa K. A. rajono apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimu santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat buvo išspręstas ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas. Ieškovas sutiko ir įsipareigojo mokėti savo vaikų išlaikymui po 600 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymą jis ir teikė, nes turėjo pajamų. Įsiskolinimo šiai dienai vaikams nėra. Tuo tarpu atsakovė niekur nedirbo ir gyveno iš jo vaikams skirtų lėšų, niekuo kitu prie vaikų išlaikymo neprisidėdama. Šiuo sunkmečiu jis liko bedarbis, jokių pajamų negauna, neturi nei santaupų, nei turto ar kokių kitų papildomų pajamų, registruotas darbo biržoje, todėl vaikų išlaikymui gali skirti tik po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Kiek leidžia galimybės su vaikais bendrauja, perka drabužius, dovanas. Kadangi nuo teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, todėl prašė teismo sumažinti priteisto išlaikymo dydį savo nepilnamečiams vaikams.

Institucija teikianti išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b. l. 25-28) nurodė, kad išlaikymo sumažinimas nuo 600 Lt kiekvienam vaikui iki 300 Lt, atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį, nepatenkintų vaikų poreikių. Ieškovas yra darbingas, turi nekilnojamo turto ir turi imtis priemonių, kad gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu (b. l. 81-83) ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2008 m. birželio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš V. K. išlaikymo dukrai P. K., gim. 2001-01-23, ir sūnui A. K., gim. 2003-10-30, išlaikymo dydį ir priteisė iš V. K. dukros P. K. ir sūnaus A. K. išlaikymui po 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš V. K. R. K. 200 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti bei 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovas vaikų išlaikymui pagal teismo sprendimą visiškai neteikia nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį yra minimalios. Ieškovas prašo sumažinti iš jo priteistą išlaikymo dydį, nes pasikeitė jo turtinė padėtis - tapo bedarbiu ir jis negali prisidėti prie vaikų išlaikymo teismo sprendimu patvirtinta ir tarp šalių sutarta suma. Tačiau tenkinant ieškovo reikalavimus pilna apimtimi, būtų pažeista tėvų galimybių pusiausvyra. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios turtinės padėties pablogėjimą, tačiau įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, ieškovo turtinė padėtis ženkliai nepablogėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutraukus santuoką ieškovas išvyko gyventi ir dirbti į Airiją. Jo pateikta pažyma iš jo darbo vietos nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovas Airijoje pastoviai neturi darbo, nes joje nurodyta, kad ieškovui darbo negali pasiūlyti tik šią savaitę, o registracija darbo biržoje Lietuvoje patvirtina, kad jis neturi darbo Lietuvoje, nes ieškovas Lietuvoje ir negyvena. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pablogėjo jo turtinė padėtis, ar pagerėjo atsakovės turtinė padėtis, ar sumažėjo vaikų poreikiai. Priešingai nei atsakovė, ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamą turtą - 2 kambarių butą, esantį ( duomenys neskelbtini), Alytuje, o atsakovė su vaikais butą nuomoja, nes nuosavo būsto neturi. Nuo išlaikymo priteisimo neįgijo ir registruotino turto. Gavo ir gauna minimalias pajamas, todėl atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo. Vaikai auga, auga ir jų poreikiai. Atsakovė - vaikų motina moka už vaikų gyvybės draudimą, kuris yra skirtas išimtinai vaikų poreikių tenkinimui, todėl atsakovė negali skirti daugiau lėšų kasdieniniams vaikų poreikiams tenkinti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, išlaikymo dydžio nemažino, tačiau atsižvelgęs į atsakovės sutikimą dėl išlaikymo sumažinimo iki 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo dydį nusprendė mažinti iki 500 Lt kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

I. V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 86-87) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo dukros P. K. gim. 2001-01-23 ir sūnaus A. K. gim. 2003-10-30 išlaikymui po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisingas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovo turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo rodo jo turtinės padėties pablogėjimą, nes jis tapo bedarbis. Registracija darbo biržoje, pažyma iš užsienio rodo, kad ieškovas gyvybiškai ieško darbo, tačiau jo neturi. Nors ieškovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, tačiau jis priverstas ieškotis darbo ir užsienyje. Jokių santaupų neturi, neturi pajamų pragyvenimui. Ieškovo nuosavybė, 2-jų kambarių butas, įgyta iki santuokos, o nutraukus santuoką su atsakove, ieškovas leido ir sutiko, kad atsakovė su vaikais gyvens šiame bute, tačiau atsakovė gyventi nesutiko ir išsikėlė į nuomojamą butą. Abu vaikai yra apdrausti gyvybės draudimu ir iš pateiktos draudimo įmokos matyti, kad įmokas moka ieškovas, o ne atsakovė, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad draudimo įmokas moka atsakovė R. K.. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų koks yra konkretus vaikų išlaikymo dydis. Be to, atsakovė šiuo metu yra dirbanti, o ieškovas bedarbis, todėl šiuo atveju privalo pasikeisti ir išlaikymo dydžio proporcingumas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimu (b. l. 9-11) iš ieškovo V. K. dukters , gimusios 2001-01-23, ir sūnaus , gimusio 2003-10-30, išlaikymui, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, priteista po 600 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovei, prašė teismo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimą dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir sumažinti nepilnamečių vaikų išlaikymo mėnesinę sumą nuo 600 iki 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino dalinai ir priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas konstatavo, jog ieškovo turtinė padėtis ženkliai nepablogėjo, o jo pateikta pažyma iš darbo vietos nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovas pastoviai neturi darbo, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pablogėjo jo turtinė padėtis, ar pagerėjo atsakovės turtinė padėtis, ar sumažėjo vaikų poreikiai.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje ir (duomenys neskelbtini) str. 5 dalyje numatyta būtina išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi priteisto išlaikymo ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priešingai nei atsakovė, ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamą turtą - 2 kambarių butą, esantį ( duomenys neskelbtini), Alytuje (b. l. 12), o atsakovė su vaikais butą nuomoja, nes nuosavo būsto neturi (b. l. 39). Nuo išlaikymo priteisimo neįgijo ir registruotino turto, gavo ir gauna minimalias pajamas, todėl atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, ieškovas V. K. nurodė, jog jis šiuo metu dirba Airijoje ir gauna darbo užmokestį 784 eurus. Taigi darytina išvada, jog iš esmės nepasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti. Pažymėtina, jog išlaikymas skirtas vaikų kasdieniniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, be to, svarbus ir vaikų išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri ieškinio padavimo metu sudarė 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 13,45 Lt pašto išlaidos valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

P. A. rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ( duomenys neskelbtini), Alytus) 13,45 Lt (trylika litų 45 ct) pašto išlaidų valstybei.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisArūnas Rudzinskas