Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsakovių atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, dalyje byla nutrauktina.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, bei dėl nuo 2010 metų sausio iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuris Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais buvo pratęstas 2012 metams, vėliau ir 2013 metams, teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VRM 2000-08-09 išvada Nr. 16700 pareiškėjui nuo 2000-07-15 neterminuotai paskirta 816,33 Lt valstybinė pensija (b. l. 18). VRM 2014-11-24 buvo gautas pareiškėjo 2014-11-11 prašymas pranešti kokiu teisiniu pagrindu nuo 2010-02-01 iki 2014-02-01 jam buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, pateikti pažymą apie neišmokėtos visais pagrindais ir visą mažinimo laikotarpį valstybinės pensijos dydį, priimti sprendimą kompensuoti visais pagrindais ir už visą mažinimo laikotarpį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 24).

VRM 2015-01-15 sprendime Nr. 1D-427(11) pareiškėjui išaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta valstybinė pensija, sumažintos pensijos skaičiavimo tvarką. Informavo, kad pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemoką dienos bei nurodė, kad išmokėti nepriemokos VRM neturi teisinio pagrindo (b. l. 8, 9, 25, 26).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos 2015-01-08 pažymos Nr. 11DP(P)-105 nustatyta, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, o nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2013 metų gruodžio 31 dienos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas (b. l. 10, 11, 27, 28).

Pagal 1994-12-22 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir nustatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir nustatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015-05-15, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia. Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti. Paaiškina, kad, jo nuomone, jis 3 metų termino nepraleido, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t. y. kada buvo paskelbtas ir įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas. Nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog Lietuvos Respublikos Seimas priima Konstituciją atitinkančius įstatymus. Gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją suprato, kad tai daroma susiklosčius krizinei situacijai, tačiau tuo pačiu buvo tikras, kad toks mažinimas yra laikinas ir, praėjus sunkiausiam laikotarpiui, valstybinės pensijos bus ne tik mokamos tokio dydžio, kokios buvo mokamos prieš jų mažinimą, bet taip pat bus kompensuoti dėl tokio mažinimo patirti praradimai. Buvo tikras, kad įstatymai, kuriais buvo sumažintos valstybinės pensijos, atitiko konstitucinius reikalavimus.

Kaip minėta, valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui buvo mažinama nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2013-12-31, o pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas buvo mažinama nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio. Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja inter alia šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013-12-31“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi, pareiškėjo teisės į paskirtą valstybinę pensiją galimas pažeidimas, atsižvelgiant į paskirtos pensijos perskaičiavimo teisinius pagrindus (Laikinojo įstatymo 4, 5 ir 15 straipsniai), gali būti suskirstytas į atitinkamus etapus, kurie procesinių prielaidų kreiptis į teismą prasme turi būti analizuojami atskirai.

Nurodyto teisinio reguliavimo ir LVAT suformuotos teismų praktikos kontekste įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas skunde išdėstyto prašymo dalį priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino, tačiau dėl skunde išdėstyto prašymo dalies priteisti jam dėl nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio susidariusią pensijos nepriemoką padavė šį terminą praleidęs. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių, jo teigimu, jis praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui dėl nuo 2010-sausio mėnesio iki 2011-12-31 sumažintos valstybinės pensijos priteisimo paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 metų sausio iki 2011-12-31 nutrauktina.

Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 10, 11, 27, 28) nustatyta, kad pareiškėjui A. K. paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties), nuo 2012-01-01 buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinės pensijos dalį nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnis 1 punktas).

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir VRM 2015-01-15 sprendimą Nr. 1D-427(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia, pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (LVAT 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinės bylos Nr. AS492-124/2013, Nr. AS146-562/2013, Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2015-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-845-520/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-525/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-594-525/2015, 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-756/2015).

Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl VRM 2015-01-15 sprendimo Nr. 1D-427(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

bylos dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011-12-30 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2011 vasario mėnesio dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo ir prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-15 sprendimą Nr. 1D-427(11) nutraukti.

Kitą pareiškėjo A. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.