- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- I-457-422/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui V. R., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. buvo kalinamas Alytaus PN sekcijoje Nr. 3, neužtikrinant jam tinkamo gyvenamojo ploto. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, buvo vėdinama per langą ir per vamzdį, per kurį matėsi dangus, o lyjant, per jį ant lovos krisdavo lietaus lašai. Tvirtino, kad jam, kaip turinčiam sunkią negalią asmeniui, nebuvo suteiktos tinkamos kalinimo sąlygos, nes nebuvo išduota vaikštynė, o koridoriuje nebuvo turėklų, kurių pagalba būtų galima judėti. Tokie turėklai buvo įrengti tik 2016 m. rugsėjo mėn. Teigė, kad iš jo judėjimo pareigūnai šaipydavosi, išeidami iš sekcijos trankydavo durimis, tai kenkė pareiškėjo psichikai, jis pasidarė nervingas, greitai supykstantis, patirdavo stresą. Nors tualetuose buvo įrengtos kabinos bei sėdimi klozetai, tačiau atsisėdus ant klozeto, keliai rėmėsi į kabinos duris, tai jam sukėlė didelių nepatogumų, tiek atsisėdant ant klozeto, tiek nuo jo atsistojant. Duše nebuvo veidrodžių, todėl nusiskusti buvo sudėtinga, nes vienas veidrodis buvo pakabintas aukštai viename dušo gale, o kitas - žemai kitame gale, tai sukeldavo nepatogumų, nes, norėdamas apsiskusti, veidrodį turėdavo laikyti ant kelių. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė pažeminimą, stresą, išgyvenimus, psichologines traumas, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 11-13) nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 18 d. laisvės atėmimo bausmę atliko 2 būrio 3 miegamajame, kuriame jam buvo užtikrintas reglamentuotas vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas. 2014 m. Kalėjimų departamento prie LR TM vadovai vykdė Alytaus PN 2 – ojo būrio apžiūrą ir 2014 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. LV-1732 pažymėjo, kad Alytaus PN 2 – ojo būrio patalpose yra atlikti paprastojo remonto darbai, jas pritaikant nuteistiesiems, kuriems reikalinga ilgalaikė ar nuolatinė slauga ar priežiūra, laikyti, patalpos aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi, įrengtas dviejų sustojimų keltuvas ir įsigyti du vikšriniai kopikliai. Atlikus apžiūrą buvo nuspręsta, kad Alytaus PN 8-ojo lokalinio sektoriaus 2 – ojo būrio patalpos tinkamos nuteistiesiems, kuriems reikalinga ilgalaikė ar nuolatinė priežiūra, laikyti. Nurodė, kad 2 – ojo būrio tualetai, dušinė ir prausyklės yra pritaikytos neįgaliesiems, visur įrengti porankiai, įrengtas tinkamas prausyklų, tualetų ir dušinių aukštis. Veidrodžiai įrengti tokiame aukštyje, kad neįgaliesiems būtų patogu matyti savo atvaizdą sėdint vežimėlyje, kiti veidrodžiai įrengti, kad būtų patogu matyti savo atvaizdą stovint. Patalpos pritaikytos, kad neįgaliesiems būtų patogu jomis naudotis, todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas judėjimo negalios neturėjo, jis buvo gydytas nuo ŽIV ligos, slogos, nemigos ir hepatito. Prašymo dėl vaikštynės išdavimo Alytaus PN administracijai pareiškėjas nėra pareiškęs. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. jam kalint Alytaus PN gyvenamojoje sekcijoje Nr. 3, neužtikrinant tinkamo gyvenamojo ploto bei higienos reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, nesudarant jam, kaip neįgaliam nuteistajam, tinkamų sąlygų judėti, naudotis sanitariniais įrenginiais bei veidrodžiais.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 18 d. gyveno 2 būrio 3 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 34,15 kv.m., jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui teko 4,27 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l.17-18 ).
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint 2 būrio 3 miegamajame nebuvo pažeista Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl atsakovo neteisėti veiksmai šiame kontekste nenustatyti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Analogiškos nuostatos išdėstytos ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamoji patalpa buvo vėdinama per langus, todėl, teismo nuomone, aukščiau nurodytų higienos normų 24 ir 17 punktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo gyvenamoji patalpa buvo ventiliuojama per vamzdį, kad dėl šio vamzdžio keliamų nepatogumų pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar Visuomenės sveikatos centrą, o šie būtų atsisakę šią problemą spręsti, todėl objektyviais duomenimis nepagrįstų pareiškėjo pretenzijų pagrindu Alytaus PN neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jam, kaip judėjimo negalią turinčiam asmeniui, nebuvo užtikrintos sąlygos judėti, jam nebuvo išduodama vaikštynė, nepritaikyti naudojimui sanitariniai mazgai bei veidrodžiai dušinėse.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas kalėjo 2–jame būryje, kuris pritaikytas neįgaliems nuteistiesiems, be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas kelis kartus yra kreipęsis į medikus pagal medicininius įrašus “dėl toksinės encifalopatijos su lygsvaros sutrikimais“ (b.l. 14) todėl, teismo nuomone, bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, jog pareiškėjas, kalinimo Alytaus PN metu, turėjo sveikatos problemų, susijusių su judėjimo (pusiausvyros ) sutrikimais.
Kiek tai susiję su asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, teisėmis, pažymėtina, jog neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIĮ), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d. ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali būti kankinamas ar su niekuo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, šios konvencijos šalys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų kelią neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos. EŽTT pabrėžia, jog panašiais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jam savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Semikhvostov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12). Tokių kalinimo sąlygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).
Byloje esančioje Kalėjimų departamento prie LR TM 2014 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. LV-1732 (b.l. 19) nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. apžiūrėjus Alytaus pataisos namų 2- ojo būrio patalpas, pritaikytas žmonėms su negalia, buvo nustatyta, jog minėtose patalpose atlikti paprastojo remonto darbai, jas pritaikant nuteistiesiems, kuriems reikalinga ilgalaikė ar nuolatinė slauga ar priežiūra, laikyti, patalpos aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi, įrengtas dviejų sustojimų keltuvas ir įsigyti du vikšriniai kopikliai. Šioje pažymoje konstatuota, jog Alytaus PN 8 – ojo lokalinio sektoriaus 2 – ojo būrio patalpos tinkamos nuteistiesiems, kuriems reikalinga ilgalaikė ar nuolatinė slauga ar priežiūra.
Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos (b.l. 20-25) patvirtina, kad sanitariniuose mazguose įrengtos pakankamai erdvios kabinos su sėdimais klozetais, kabinose įrengti porankiai, užtikrinantys patogų atsisėdimą bei atsistojimą nuo klozeto, porankiai taip pat pritvirtinti ir prie sanitariniame mazge įrengtų pisuarų bei dušinėse. Veidrodis dušinėje pritvirtintas ant sienos, tokiame aukštyje, kad juo galėtų naudotis vežimėlyje sėdintis nuteistasis (b.l. 25).
Teismo nuomone, aukščiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad neįgaliems nuteistiesiems Alytaus PN sudaryta galimybė savarankiškai judėti įstaigoje, patekti ir naudotis sanitariniais įrenginiais dušu, tualetu ir t.t., todėl paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tinkamos kalinimo aplinkos neįgaliam nuteistajam nesudarymo.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su vaikštynės jam neišdavimu bei nemandagiu Alytaus PN pareigūnų elgesiu, nurodydamas, kad pareigūnai iš jo šaipėsi, trankydavo gyvenamosios patalpos duris.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl vaikštynės neišdavimo bei netinkamo pareigūnų elgesio yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių pareigūnų netinkamo elgesio atvejų, pareigūnų, kurie iš jo šaipėsi ar trankė durimis, taip pat nenurodė, kada jis kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus dėl vaikštynės išdavimo, neįvardino pareigūnų, į kuriuos kreipėsi ir kurie atsisakė išduoti vaikštynę. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nepasinaudojo teise įrodinėti nurodytas aplinkybes liudytojais.
Atsižvelgiant į tai, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl vaikštynės neišdavimo bei netinkamo ir nemandagaus pareigūnų elgesio atmestinos kaip nepagrįstos.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.