Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-23 · Civilinė byla Nr. 2S-307-42/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-23
Bylos Nr.
2S-307-42/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Burdulis (pirm.), Algimantas Kukalis, Leonas Jachimavičius
Pareiškėjas
M. B.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-307-42/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.;122.2.; 122.3.;129.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-19753-528/2008 pagal pareiškėjo M. B. skundą antstoliui Sauliui Užkuraičiui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. B. prašė antstolio S.Užkuraičio 2008-10-13 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas panaikinti; pripažinti neteisėtais antstolio 2008-08-25 ir 2008-09-29 patvarkymus, nes nustatyta tvarka nebuvo įteikti, todėl iš skolininko buvo atimta teisė, t.y. galimybė juos apskųsti; įpareigoti antstolį S.Užkuraitį grąžinti jam neteisėtai sumokėtą PVM mokestį; grąžinti skolininkui jo sumokėtas užklausimo – atsakymo išlaidas, nes antstolis jų neatliko, klastojo dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti skundo trūkumus, kadangi skundas neatitiko CPK 111, 113, 443, 510 str. reikalavimų.

Šalies argumentai

2008-11-10 pareiškėjas pateikė skundą (papildymą) dėl teismo 2008-10-29 nutarties trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog nesutinka su nutartyje nurodytais trūkumais, prašė skundą priimti ir išnagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0034/08/00960 ir skundą (papildymą) antstoliui S.Užkuraičiui laikė nepaduotais ir grąžino juos skundus padavusiam asmeniui.

Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų. Nebuvo patikslinti skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai - kokius konkrečiai antstolio veiksmus teismas turėtų pripažinti neteisėtais. Nepatikslintas skundo dalykas ir pagrindas, todėl nėra aiškios skundo nagrinėjimo ribos. Nenurodyti visi byla suinteresuoti asmenys ir jiems nepateikta procesinių dokumentų su priedais komplektai, o pateiktasis skundas (papildymas) neatitinka tokio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Konstatavo, kad pakartotino procesinių dokumentų trūkumų šalinimo CPK nenumato, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir skundas (papildymas) laikytini nepaduotais bei grąžintini jį padavusiam asmeniui. Nesant tinkamai suformuluoto ginčo dalyko ir pagrindo, būtų pažeista ir priešingos ginčo šalies teisė į gynybą bei galimybė pateikti įrodymus, atsikirtimus į skundą, taigi, pažeisti rungimosi, dispozityvumo bei lygiateisiškumo principai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog Konstitucijoje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, o šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai bei turiniui, ir ši tvarka yra privaloma kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui, todėl procesinius dokumentus su priedais ne tik teismui, bet ir šia byla suinteresuotiems asmenims pareiškėjas privalo pateikti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu M. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimo išnagrinėjimą pavesti kitam teismui.

Apeliantas nurodo, kad su nutartyje nurodytais argumentais nesutinka dėl sekančių motyvų: 1) teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 111, 113, 443, 510 str. reikalavimų, nepašalino trūkumų, nors tai prieštarauja LAT nutartyje c.b. Nr.3K-3-271/1999 nuorodai, kad „iš ieškovo nėra reikalaujama nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar kitokias aplinkybes, kurias galėtų nurodyti tik teisininkas“. Įstatymo nustatytus reikalavimus, suinteresuotas asmuo gali įvykdyti ir be advokato pagalbos. Tokie minimalūs reikalavimai ieškinio, skundo formai ir turiniui apeliantui netaikomi. 2) teismas nepagrįstai reikalavo nurodyti suinteresuotus asmenis ir pateikti jiems procesinių dokumentų ir priedų komplektus, tačiau nenurodė kokie teisės aktai tai numato. Pareiškėjas nurodė, kad išieškotojui jokių pretenzijų neturi, nes jis nieko nepažeidė, todėl ir neprivalo juos nurodyti. 3) pareiškėjas negali pašalinti trūkumo, t.y. patikslinti skundo dalyką ir pagrindą, nes teismas nesukonkretizavo šio trūkumo, tiesiog, formaliai, nepagrįstai, reikalavo jį patikslinti,

5) pareiškėjas yra II gr. invalidas, nedarbingas, pensininkas, neturintis galimybių ginti pakeistas teises. Jau išnagrinėtose tokio pobūdžio ir turinio bylose tokių reikalavimų teismai nereiškė.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu, asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį ar pareiškimą, privalo patikrinti. CPK 5 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad asmuo savo teisę kreiptis teisminės gynybos turi realizuoti įstatymo numatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 1 dalis numato, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (t.y. atitikti CPK 111 straipsnio reikalavimus), taip pat jame turi būti CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, kiekviename ieškininiame pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus - ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). CPK 135 straipsnio 1dalies 3 punktas numato reikalavimą nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-913).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, paduodamas skundą bei šalindamas trūkumus M. B. nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, nes nebuvo patikslinti skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai, t.y. kokius konkrečiai antstolio veiksmus teismas turėtų pripažinti neteisėtais bei kam antstolis S.Užkuraitis turi būti įpareigotas grąžinti PVM; nepatikslintas skundo dalykas ir pagrindas, todėl liko neaiškios skundo nagrinėjimo ribos; nenurodyti visi byla suinteresuoti asmenys ir jiems nepateikta procesinių dokumentų su priedais komplektai, o pateiktasis skundas (papildymas) neatitinka tokio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai 2008-10-29 nutartimi nustatė terminą apelianto skundo, paduoto 2008-10-24, trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas išsamiai nurodė, kokie yra skundo dėl antstolio veiksmų trūkumai.

Apeliantas 2008-11-10 pateikė teismui ne skundą su ištaisytais trūkumais, bet pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (b.l.10-11). CPK 115 str. 4d. numato, kad klaidingas dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kuriuos prašoma atlikti. Jeigu 2008-11-10 pateiktą skundą dėl trūkumų pašalinimo ir laikyti skundu dėl antstolio veiksmų, tai jis visiškai neatitinka 2008-10-29 nutartyje nurodytiems tokiems skundams paduoti keliamiems reikalavimams. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų.

Pažymėtina, kad kreipimasis į teismą teisminės gynybos, asmuo visada turi aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tai būtina dėl to, kad skundas (pareiškimas) yra informacijos tiek teismui, tiek ir atsakovui pateikimo priemonė, jame suformuluoti elementai apibrėžia teismo veiklos ribas. Taigi, skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent pareiškėjas, kadangi teismas, ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališku, o bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą (CPK 111 str., 115 str. 2d., 510 str.). Taip pat pažymėtina, jog nesant tinkamai suformuluoto ginčo dalyko ir pagrindo, būtų pažeista ir priešingos ginčo šalies teisė į gynybą bei galimybė pateikti įrodymus, atsikirtimus į skundą, t.y. atsakovas negali žinoti, su kokiu reikalavimu gali sutikti ar prieš kokius reikalavimus reikšti atsikirtimus. Be to, būtų pažeisti ir rungimosi, dispozityvumo bei lygiateisiškumo principai (CPK 12, 13, 17 str.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjo M. B. skundus dėl antstolio veiksmų nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Antanas BurdulisKolegijos teisėjai Algimantas KukalisLeonas Jachimavičius