Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
1A-204-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60744-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. Š.
Nukentėjusysis
N. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60744-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.4.1.
Kauno apygardos teismasNuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistajam A. Š. ir jo gynėjai Singridai Samoškienei,nukentėjusiajai N. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu), ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. Š. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 21 d. 5.15 val. iki 2017 m. lapkričio 22 d. 13.15 val. (2 dienos).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant nuteistąjį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 21 d., apie 4 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo savo šeimos narės – sugyventinės N. M. atžvilgiu, tyčia delnu jai suduodamas ne mažiau kaip šešis kartus į veidą, sukėlė nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina nusikalstamos veikos požymių buvimą A. Š. veiksmuose. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka. Įvertinęs nuteistojo amžių, sveikatos būklę (nusikaltimą padarė būdamas neįgalus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Apeliaciniame skunde prokurorė Dalia Sabaliauskaitė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo A. Š. atžvilgiu taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas bei paskirti bausmę atlikti pataisos namuose. Taip pat prokurorė prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnį, reglamentuojantį bausmės vykdymo atidėjimą. Teigiama, kad teismas sutapatino motyvus dėl bausmės skyrimo ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, amžių, sveikatos būklę, asmenybę ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, tačiau nenurodė motyvų, leidžiančių daryti išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Prokurorė skunde taip pat nurodo, jog vadovaujantis suformuota teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. veikos pavojingumas, pobūdis, asmens teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai daryti nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, turi būti atsižvelgta į aplinkybes, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nusikaltimai padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar asmeniui būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Skunde teigiama, kad šiuo atveju spendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2017 m. lapkričio 21 d., t. y. naktį po nuosprendžio dėl analogiškos nusikalstamos veikos priėmimo, kai 2017 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Turėjo būti atsižvelgta taip pat į tai, kad yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nusikaltimas nėra atsitiktinis, nes A. Š. yra penkis kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Tai rodo, kad jis linkęs smurtauti prieš šeimos narius, pažeidęs įstatymus nedaro išvadų, todėl pagrindo, leidžiančio manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.Nagrinėjant bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Skunde sutinkama su apylinkės teismo A. Š. paskirta bausme, jos dydžiu, tačiau teigiama, jog teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie prokurorės skundo argumentai pagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek skiriant bausmę, tiek ir priimant sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo būtina vadovautis bausmės paskirtimi. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų minėtame baudžiamajame įstatyme (BK 41 straipsnio 2 dalis) įtvirtintą bausmės paskirtį. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiamas prioritetas. Minėtoje BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-388/2016).Pažymėtina ir tai, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-388/2016). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, neatsižvelgė ir nevertino, ar toks elgesys yra būdingas nuteistajam, ar tai tik atsitiktinio pobūdžio veika, kokios susiformavę nuteistojo nuostatos ir požiūris į jam taikomas poveikio priemones, visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Neatsižvelgta ir neįvertintas ankstesnis A. Š. elgesys, ankstesni teistumai, nusikalstamų veikų pobūdis. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgta priimant sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą – amžius, sveikatos būklė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytos išvados, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nepagrindžia.Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kad A. Š. veika, nors ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau tai yra tyčinis smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje prieš kartu gyvenančią sugyventinę. Byloje nustatyta ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Šis asmuo už analogišką veiką teisiamas jau nebe primą kartą. Už smurtą artimoje aplinkoje jis nuteistas šeštą kartą. Be to, ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus (susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu b. l. 62-64)) Nors už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas anksčiau A. Š. taikytos švelnesnės bausmės ir poveikio priemonės – laisvės apribojimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o taip pat ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos, akivaizdu, nebuvo pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, alkoholio vartojimo problemų nesprendžia ir toliau daro pavojingas, smurtinio pobūdžio (analogiškas) nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog paskutinę veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. Š. padarė sekančią dieną po to, kai jo atžvilgiu dėl analogiškos veikos buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir bausmės vykdymas atidėtas. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, tai motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veikų aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo A. Š. padarytų veikų pobūdžiu, asmenybe, byloje nenustatyta. Atvirkščiai, analogiškų nusikalstamų veikų padarymas, nuolatinis smurtavimas prieš sugyventinę (nukentėjusioji parodė, jog yra buvę ir tokių smurto vartojimo atvejų kai policijos ji nekviesdavo), esant neišnykusiam teistumui už analogiškas nusikalstamas veikas, rodo asmens akivaizdų nenorą taisytis, abejingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108/2016 ir kt.).Nagrinėjamu atveju, esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas tik formuotų A. Š. nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui, prieštarautų teisingumo principui ir ignoruotų nukentėjusiosios interesus, todėl BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos nepagrįstai. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendis dalyje dėl A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo keistinas dėl netinkamai pritaikytų BK 75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas), paskiriant A. Š. realiai atlikti apylinkės teismo paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. yra senatvės pensininkas, neįgalus, padarytas nusikaltimas nors ir smurtinis, tačiau priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu A. Š. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti atvirojoje kolonijoje.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu A. Š. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgiant į prokurorės skundo reikalavimą (BPK 320 straipsnis), panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu A. Š. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu A. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė